Galima liūdnai pajuokauti, kad šią prezidentinę išmintį konservatoriai prasnaudė, nes buvo labai išvargę po bemiegės naktinių reformų nakties. Šiandien, prabėgus dešimtmečiui, jiems vis dar atrodo, kad nuolat kartojant „nesąmonė, absurdas, išsigalvojimai“ istoriją galima perrašyti taip, kad juoda visiems žmonėms ir visiems laikams taps balta.

Tarp daugelio juodų epizodų, kurie konservatorių dėka atsirado atkurtos Lietuvos politinėje istorijoje, paminėsiu tik vieną, kurio pasekmes ir mūsų valstybė, ir visi jos žmonės jaučia ligi šiolei ir dar ilgai jaus ateityje.

Turiu galvoje liūdnai pagarsėjusį „ŠK skolinimąsi“, kai tuometinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir tuometinis premjeras Andrius Kubilius užsispyrę, neklausydami jokių patarimų, Lietuvos valstybės vardu skolinosi dvigubai-trigubai brangiau, nei buvo galima iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF).

Atrodytų, visiškas nesusipratimas, kažkuo panašus į situaciją, kai į prekybos centrą atėjęs pirkėjas, pamatęs prekių kainas, staiga prisispyręs ima reikalauti dvigubai brangesnio produkto.

Iki šiol ne visiškai aiškūs motyvai, kodėl konservatorių Vyriausybė trejus metus, 2009-2012 metais, nekreipdama dėmesio į opozicijos bei ekspertų reiškiamas abejones, elgėsi būtent taip. Galima nujausti, kad vienas iš veiksnių buvo prezidentės Dalios Grybauskaitės neatsakinga frazė esą skolintis iš TVF būtų tolygu politinei impotencijai.
Iki šiol ne visiškai aiškūs motyvai, kodėl konservatorių Vyriausybė trejus metus, 2009-2012 metais, nekreipdama dėmesio į opozicijos bei ekspertų reiškiamas abejones, elgėsi būtent taip. Galima nujausti, kad vienas iš veiksnių buvo prezidentės Dalios Grybauskaitės neatsakinga frazė esą skolintis iš TVF būtų tolygu politinei impotencijai.

Jeigu būtų nustatyta, jog tikrai yra taip, tai būtų brangiausiai Lietuvos žmonėms kainavęs politiko pareiškimas. Vien palūkanų dėl neapgalvoto skolinimosi Lietuvos žmonėms teks sumokėti 3,2 mlrd. eurų. Paimtos paskolos iš komercinių bankų pareikalaus apie 1,6 mlrd. eurų didesnių išlaidų skolai apmokėti nei buvo galima tikėtis pasiskolinus iš TVF. O juk šias milžiniškas lėšas galėtume nukreipti šiandien vis garsiau savo pagrįstus reikalavimus reiškiančių pensininkų, vaikus auginančių šeimų, mokslininkų, mokytojų, medikų, kultūros darbuotojų, kitų viešojo sektoriaus tarnautojų atlyginimų didinimui. Beje, didžiąją skolos dalį – 5 mlrd. eurų – teks grąžinti tik 2020–2022 metais, kai valstybės finansinės galimybės ir taip sumenks dėl Europos Sąjungos paramos sumažėjimo.

Dabar konservatoriai, alergiškai reaguodami į bet kokius argumentus dėl pernelyg brangaus skolinimosi, arba įžūliai ironizuoja, stengiasi viską nuleisti juokais, arba apeliuoja į specifines to meto sąlygas. Žinoma, kiekvienas laikotarpis turi savo iššūkių, kurie reikalauja konkrečių ir pasvertų sprendimų, kurie neįmanomi kitomis sąlygomis ar aplinkybėmis. Tačiau nepateisinamai brangaus skolinimosi atveju turime ne vien teorinę diskusiją. Yra konkretus pavyzdys – Latvija, kaimyninė šalis, kuri pasirinko kitokį kelią ir skolinosi iš TVF. Latvijos išsiveržimas priekin šiandien tik patvirtina, kad tas kelias buvo teisingesnis. Ji skolinosi iš TVF už palūkanas, siekiančias iki 3 proc., kai Lietuva, arogantiškai atsisakiusi TVF paslaugų, tai darė palūkanomis, keliskart aukštesnėmis.

Kai konservatoriai bei jiems prijaučiantys apžvalgininkai postringauja esą Lietuva, nesikreipdama į TVF, išsaugojo savo reputaciją tarptautinėse rinkose, pademonstravo sugebėjimą susitvarkyti savarankiškai, kad ji sulaukė liaupsių iš tarptautinių institucijų, pamiršta vieną esminį dalyką – visa tai buvo padaryta Lietuvos žmonių sąskaita. Būtent paprasti žmonės, biudžetininkai, smulkusis ir vidutinis verslas, ant savo pečių išnešė ir toliau neša tą naštą. Jiems buvo karpomos pensijos, mažinami atlyginimai, naikinamos išmokos ir lengvatos. Jie buvo įtikinėjami, kad tai vienintelė išeitis.

Sudarius įspūdį, kad kelias, kuriuo žengė A.Kubiliaus Vyriausybė yra vienas vienintelis, kad jis turi visuotiną (įskaitant ir prezidentės D.Grybauskaitės) palaikymą, kad tikrai nėra kito pasirinkimo buvo sąmoningai klastojama situacija.

Šita istorija labai brangiai kainavo Lietuvos žmonėms. Ir tos istorijos pamokas reikia gerai išmokti, kad ji nepasikartotų. Reikia galų gale aiškiai ir nedviprasmiškai atsakyti į klausimą, kodėl nebuvo skolinamasi iš TVF ir kas priėmė galutinį sprendimą. Reikia objektyviai įvertinti padarytą žalą valstybei ir padaryti viską, kad ateityje panašiems dalykams būtų užkirstas kelias. Reikia atkurti istorinį teisingumą. Tai mažiausia, ką turėtume padaryti. Lietuvos žmonės nusipelnė nebūti kvailinami. Galų gale, jie už tai labai brangiai jau sumokėjo ir moka dabar.