aA
Visi gerai pamena, kokios nuotaikos vyravo viešojoje erdvėje 2016-aisiais, kai buvo priimtas naujasis Darbo kodeksas. Tikriausiai neišblėso ir prisiminimai apie tai, kaip žmonės buvo gąsdinami, jog priėmus naująjį darbo santykius reglamentuojantį įstatymą padaugės atleidimų iš darbo, prastės darbo sąlygos, darbdaviams bus lengviau išnaudoti darbuotojus. Nieko keisto, kad žmonės sureagavo, nes nė vienas iš mūsų nenorėtų patekti į tokią situaciją.
Algirdas Butkevičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Žvelgiant į bendrą kontekstą, akivaizdu, jog atleidimo baubas taip ir liko nematerialia šmėkla, kuri neįgavo realaus kūno. Žinoma, reikia neprarasti saikingo budrumo – darbo rinka yra kintantis reiškinys. Šiuo metu ji itin palanki darbuotojams, nes dirbančiųjų trūkumas sudaro sąlygas jiems įgyti daugiau galimybių rinktis bei derėtis dėl palankesnių darbo sąlygų. Savo ruožtu, darbdaviai yra priversti ieškoti būdų, kaip prisivilioti kompetentingą darbuotoją ir jį tinkamai motyvuoti dirbti būtent šioje organizacijoje.

Didesnė apsauga netekusiems darbo

Visgi prisiminkime 2008 metų krizę, kai daug žmonių neteko darbo. Ir tuo metu galiojusio Darbo kodekso spragos pasirodė kaip ant delno: žmonės (nuo eilinių darbuotojų iki aukštos kvalifikacijos specialistų) buvo priversti masiškai palikti darbo vietas neva „Savo noru“ be jokių išeitinių išmokų ar garantijų.

Pastaruoju metu užsienio ir Lietuvos ekonomistai vis garsiau ima kalbėti apie artėjantį ekonominį sąstingį. Gera žinia ta, kad jį sutiksime geriau pasiruošę ne tik viešųjų finansų, bet ir darbo santykių reguliavimo prasme. Naujasis Darbo kodeksas leis kur kas labiau apginti darbuotojų teises. Kaip tai atrodys praktiškai? Netekusiems darbo yra garantuojama didesnė socialinė apsauga: didesnė nedarbo išmoka bei ilgesnis jos mokėjimo periodas nei anksčiau.

Siekiant, kad krizės metu darbdaviai nebevengtų mokėti išeitinių išmokų, pagal naująjį Darbo kodeksą šiuo įsipareigojimu su darbdaviu dalinsis ir valstybė, kuri išdirbusiems penkerius ar daugiau metų mokės ilgalaikę nedarbo išmoką. Darbuotojai turėtų pasijusti saugiau žinodami, kad Ilgalaikių išmokų fonde jau sukaupta beveik 57 milijonai eurų.

Bet svarbiausia – formuojasi sveikesnis požiūris į darbo santykius, kuris trina liniją tarp „vadovo“ ir „pavaldinio“, ir perkelia darbdavį bei darbuotoją į lygiaverčių derybų lygį, kuriame ir yra padedamas darnesnio bendradarbiavimo pamatas.
Algirdas Butkevičius


Darbuotojai nori geriau žinoti ir aktyviau ginti savo teises

Anksčiau nemažai darbuotojų, kurie buvo neteisėtai atleisti ar patyrė kitokią skriaudą iš darbdavio, neretai niekur dėl to nesikreipdavo, nes bijodavo teisinio proceso bei finansinių pasekmių, kurios grėstų ginčą pralaimėjus. Darbuotojams atsirado naujų galimybių naujajam Darbo kodeksui išplėtus darbo ginčų komisijų, kurios yra nemokamas ikiteisminis darbo ginčo nagrinėjimo instrumentas, kompetenciją.

Dabar darbo ginčų komisijos nagrinėja ir tokius klausimus kaip atleidimo iš darbo teisėtumas. Statistika rodo, kad darbuotojai dvigubai dažniau naudojasi šiuo instrumentu, kuris pastaraisiais metais leido darbuotojams prisiteisti net iki 6 milijonų eurų.

Kaip vieną reikšmingiausių Darbo kodekso pasiekimų ekspertai įvardija tai, kad darbuotojai imasi labiau domėtis savo teisėmis, o tai sudaro prielaidas jas aktyviau ginti. Vakarų pasaulyje jau seniai darbuotojams efektyviai atstovauja profesinės sąjungos, pasirašomos kolektyvinės sutartys, kurios padeda reguliuoti santykius tarp darbdavio ir darbuotojų. Deja, ilgą laiką Lietuvoje nedaug kas suprato priklausymo profesinėms sąjungoms ar kolektyvinių sutarčių naudą.

Priėmus naująjį Darbo kodeksą, šioje srityje yra matomas pagyvėjimas. Patiems darbuotojams vangiai jungiantis į profsąjungas, darbdaviams buvo numatyta pareiga inicijuoti darbuotojams atstovausiančių darbo tarybų sudarymą. Tokio instrumento naudą jau ima suprasti ir patys darbuotojai. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje Jaunųjų gydytojų asociacija aktyviai ragino medikus dalyvauti rinkimuose į darbo tarybas, pabrėždama, kad tai ne formalumas, o realus būdas atstovauti darbuotojams.

Drąsos reikalauti didesnio atlygio suteikia ir Kodekse nustatyta prievolė darbdaviams skelbti atlyginimų vidurkius. Štai neseniai piketą surengė Teismo medicinos darbuotojų profesinė sąjunga, keldama klausimą, kodėl valstybinės teismo medicinos gydytojų, ekspertų vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis už šalies gydytojų darbo užmokesčio vidurkį. Taigi darbuotojas tampa geriau informuotas ir įgyja stipresnių argumentų kelti reikalavimus.

Tokie pavyzdžiai pagrindžia, kad vis daugiau darbuotojų pradeda suprasti, kad aktyvesnis dialogas su darbdaviu ir geresnis savo teisių atstovavimas yra įmanomas.

Naujojo Darbo kodekso bijota be reikalo

Patyrinėjus naujojo reglamentavimo rezultatus, akivaizdu, jog panika visuomenėje dėl naujojo Darbo kodekso buvo sukelta be pagrindo. Darbuotojai ėmė aktyviau domėtis darbo teise, pati darbo rinka tapo lankstesnė bei skaidresnė. Tai pirmieji pastebėjimai. Žinoma, atlyginimų ir darbo vietų skaičiaus augimą šalyje lėmė ir bendra palanki ekonominė situacija, tačiau iš dalies tai yra ir naujojo darbo santykių modelio nuopelnas.

Bet svarbiausia – formuojasi sveikesnis požiūris į darbo santykius, kuris trina liniją tarp „vadovo“ ir „pavaldinio“, ir perkelia darbdavį bei darbuotoją į lygiaverčių derybų lygį, kuriame ir yra padedamas darnesnio bendradarbiavimo pamatas.

Pastaruoju metu darbo teisės specialistai su nerimu pastebi tendenciją, kad skundai dėl neteisėto atleidimo iš darbo yra vis dažnesni. Taigi blogėjant ekonominei ir socialinei situacijai, be abejo, tokių ginčų tik daugės, o visuomenė tuomet galės įvertinti naujus Kodekso privalumus ir pasinaudoti savo teisėmis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Policijos įspėjimus prieš mitingą Lietuvoje gavo ne vienas žmogus: pasijutau kaip tikras banditas (503)

Varėnoje dirbantis mokytojas Egidijus Nasevičius pasijuto didžiuliu nusikaltėliu, kai į jo duris...

Kada sprogs NT burbulas: ekspertai turi skirtingas nuomones (141)

Kuomet vis garsiau kalbama apie galimai artėjančią krizę, ekonomistų nuomonė kiek išsiskiria...

„Valstiečiai“ kandidatu į Šiaulių merus pasiūlė Pijaus personažą įkūnijusį aktorių (144)

Pijaus personažą seriale „Naisių vasara“ įkūnijęs Aurimas Žvinys Lietuvos valstiečių ir...

Seimas ėmėsi turtingiesiems naudingų mokesčių pataisų: taikys 20 proc. GPM (30)

Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kurios numato, kad būtų padidintas kai kurių...

Seime prireikė 7 minučių „nusiraminimo petraukėlės“ (58)

Pirmadienį vyksta nenumatytas Seimo posėdis . Jis prasidėjo tikru chaosu. Kiekvienam klausimui...

Rusija net loštelėjo pamačiusi Trumpo žinutę tviteryje: kantrybė senka (258)

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas , panašu, per dažnai nesutaria su Rusijos...

Krepšinio savaitė: „Žalgiriui“ – proga palypėti aukštyn, „Rytui“ – atsitiesti arba prisivirti košės (4)

Nauja gruodžio savaitė krepšinio gerbėjams atneš naujų įdomybių. Įsibėgėjęs Kauno...

Kitais metais gali būti pigesnės malkos ir laikraščiai

Seime svarstytas pasiūlymas sumažinti akcizą malkoms ir periodiniams leidiniams.

Nedidelis kiekis narkotikų šiemet kriminaliniu štampu paženklino beveik 2 tūkst. žmonių (76)

Seimo posėdyje svarstant naujausią Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir...

Motina dėl su buvusiu vyru gyvenančios dukros beldžiasi į tarnybų širdis: specialistai grėsmės nemato (59)

Buvusi žurnalisto Tomo Čyvo žmona Jurgita Motiejūnaitė kreipėsi į DELFI ir pateikė Vaiko...