Nuo pat dabartinės miesto valdžios kadencijos pradžios 2015 metais man buvo bandoma įteigti, kad nemoku bendrauti su žurnalistais (yra toks veikėjas mero patarėjas A. Zubriakovas), kaip vėliau supratau – nemoku įžūliai meluoti, girtis ir garbinti miesto vadovų. Tai tapo aišku maždaug po metų.
Per metus buvo pakeisti beveik visi savivaldybės valdomų įmonių vadovai – nemaža jų dalis neišlaikė kasdienio psichologinio smurto ir patys pasiprašė atleidžiami. Buvo skelbiami vadovų parinkimo konkursai, o realybėje – akių dūmimas. Aš pats dar prieš trejetą mėnesių iki atleidimo žinojau naujojo „Grindos“ vadovo pavardę.
Vienas iš svarbesnių reikalavimų pretendentui buvo gebėjimas rišliai dėstyti mintis tiek žodžiu, tiek raštu, o miesto reikalų išmanymas buvo laikomas nereikšmingu privalumu. Nepaisant svarbaus reikalavimo vadovui, įmonėse kaip grybai ėmė dygti ir atstovai spaudai, rinkodaros ir viešųjų ryšių specialistai arba kitokiais pavadinimais užmaskuoti ideologinio fronto kariai. Kas savaitę vyko pasitarimai savivaldybėje įmonių reikalų viešinimo klausimais.
Turbūt nesunku įsivaizduoti, kiek vilniečiams kainuoja vieno tokio specialisto išlaikymas – darbo užmokestis, darbo vieta, transportas. Jam tikrai nėra mokamas minimalus atlyginimas. O kai kuriose įmonėse darbuojasi net po kelis tokius „specialistus“. Įsivaizduokite, kad savivaldybės valdomos, vilniečiams paslaugas teikiančios, miestui dirbančios įmonės vadovas nesugeba, o gal jam neleidžiama, paaiškinti, ką gi ta įmonė veikia, ko nepadaro, dėl ko susidarė tokia situacija mieste.
Du kartus miestas liūčių buvo tiesiog paskandintas. Jeigu tikėtume „viešintojais“ – ankstesniais laikais paprasčiausiai nelijo.
Nė kiek tuo nesistebiu, nes šiai miesto valdžiai nieko nereiškia paviešinti netikras UAB „Grinda“ nepriklausomo audito ataskaitos išvadas, kažkur stalčiuose palaidoti metinį pranešimą, nes ten išdėstyti faktai atspindi savivaldybės veiklą suformuojant milijoninį nuostolį savo valdomoje įmonėje, manipuliuoti sąvokomis, skaičiais, duomenimis ir girtis sau prisiskiriant kitų atliktus darbus. Vien ko vertos pagyros, o tiksliau įžūlus melas, apie miesto finansų suvaldymą.
Nesenai LNK būsimiems merų rinkimams skirtoje laidoje „Yra kaip yra“ Vincas Jurgutis atstovavo R. Šimašių. Žmogus be jokio supratimo kalbėjo apie tik „dabartinių“ valdymo metu pelningomis tapusias įmones. Iš konteksto supratau, kad taikoma UAB „Grinda“, kurios vadovu turėjau garbės būti 23 metus, 3 mėnesius ir 7 dienas. Per visą laikotarpį nuo 1993 metų tik vieną kartą įmonė dirbo nuostolingai – 1997 metais, o nuo 2002 metų ypatingai sėkmingai augo ir vystėsi.
Tik per aštuonis 2015 metų R. Šimašiaus valdymo mėnesius, savivaldybė savo vėlavimu atsiskaityti už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas sėkmingai dirbančią įmonę privertė skolas pardavinėti aukcionuose bankams. To rezultatas – VIENAS MILIJONAS ir 38 tūkst. eurų finansinis nuostolis. Savivaldybės skolos bendrovei nuolat svyravo ties 11 milijonų eurų riba. Nuslėptoje audito ataskaitos išvadoje juodu ant balto parašyta: „<...> Bendrovės nuostolis kurtas ne bendrovės administracijos, o aukštesnių valdymo organų.“ Kiek buvo baimės tuo metu, kad tai nepatektų į viešumą.
Kažin kaip ten būtų su pelnais ir dividendais tą pačią įmonę pastačius į 2015 metų padėtį? Lygiai pagal tą patį scenarijų nuostolinga tapo ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Taigi, ponai, ŠA, nes visa tai prastokai kvepia...
Kaip didelis proveržis buvo paskelbta žinia apie asfaltbetonio regeneravimo įrenginio „Bagela“ įsigijimą (iš seno asfaltbetonio gabalų kaitinant ir pridedant bitumo gaunamas asfaltbetonis smulkiems remonto darbams, daugiausia žiemą). Lygiai toks pat įrenginys buvo įsigytas dar 1994 metais, gaila, kad tada Vilnius nebuvo pirmas, tokią techniką jau turėjo Klaipėda ir Šiauliai.
Baisiausia, kad šios kvailos pagyros kainuoja krūvą pinigų ir išplito kaip epidemija – iškepė smėlio bandelę ir šoka kaip politikai prieš šimtą metų ant „bačkos“ – dabar tai vadinama feisbuku. Pilni portalai ir įmonių tinklalapiai tokių niekų, o meras vienas pirmųjų tokias naujienas dar ir „palaikina“. Primenu, kad visa tai – už vilniečių pinigus... O meras dejuoja, kad per mažai lėšų buvo skirta komunikacijai.
Manau, kad dėl to „balagano“ ne įmonių vadovai kalti – pagrindiniai muzikantai sėdi adresu Konstitucijos g. 3, visi kiti – tik šokėjai, kas labiau svarbus ir savas, kas mažiau reikšmingas. Bilda viskas kaip tuščia statinė, nors, jeigu miesto tarnybos dirbtų gerai, tai jų niekas ir nepastebėtų, negirdėtų ir nekeiksnotų.
O ko vertas tas propagandinis klyksmas apie dividendus savivaldybei. Tai sveikintina kalbant apie savivaldybės valdomas įmones, kurios pajamas gauna iš komercinės veiklos. Bet juk akcentuojama, kad įmonės, kurios beveik 100 proc. pajamų gauna iš savivaldybės užsakymų ir dalį gauto pelno, apmokestinamo 15 proc., pelno mokesčio tarifu „grąžina“ vilniečiams dividendų pavidalu. Verslo žmonės turėtų pašiurpti. Galbūt vietoje to popierinio pelno pūtimo Kalėdų laikotarpiu būtų galima teikti nemokamas paslaugas miestui, tarkim, valyti ar barstyti gatves, susiderinti su savivaldybe ir metų pabaigoje taikyti sumažintus įkainius, kas buvo daroma „ikišimašiniu“ laikotarpiu. Dabar tik pigus, bet vilniečiams nenaudingas triukšmelis.
Vien muilo burbulai. Buvo burtaujama, kuriamas kažkoks darinys (žmonių kone virš 40) atliekų valdymui, o iš to gavome atliekų krizę. Vėliau pasigirta, kad ji suvaldyta, kai kas buvo už tai net apdovanotas, bet dar keletą mėnesių kai kuriose teritorijose ties Žaliaisiais ežerais stiklo atliekos buvo vežamos kiekvieną savaitę, o buitinės mišrios – kas antrą. Viskas suvaldyta? Betvarkė tęsiasi iki šiol.
Ponai miesto tėvai, nereikia kovoti už švarą, tiesiog reikia šluoti gatves, labai jau seniai kažkas tai pasakė. Ir nepūskite mums miglos.