aA
Didysis mąstytojas Moemas Samersetas nuostabiai įvertino išsikerojusį miesčioniškumą, pateikiamą kaip didelį gėrį labdaros ar paramos dalybas: „Duodama išmalda – tai geraširdiškumas, o geraširdiškumas – tai dorybė , bet ar šis gėris gali atlyginti už suluošintam žmogui padarytą blogį, kurį sukėlė jo skurdas?“
Algimantas Matulevičius
Algimantas Matulevičius
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Sutinkame atkurtos valstybės Nepriklausomybės trisdešimtmetį. Net nežinant švenčių programos galima atspėti, kad valdiškose kalbose, valdiški žmones postringaus, kokia graži Lietuva ir kaip gera joje gyventi. Jie bus teisūs. Taip Lietuva unikaliai gražus kraštas, ir jei klimato kaita jo nepagadins, turintis visus žmogui tinkančius privalumus čia ramiai gyventi.

Tik tai ne valdžios, o Kūrėjo nuopelnas. O dėl gyvenimo, jau ne kartą sakiau, kad čia Rojus žemėje ne daugiau 10 proc. šios šalies gyventojų.

Tačiau prieš akis iškyla du baisūs skaičiai: virš 1 000 000 emigravusių ir iš likusių apie 600 000 gyvenančių ant skurdo ribos. Praktiškai kas 5 tautietis.

Suprantama šventinėse kalbose apie tai nekalbės. Negi tepsi šventę „paprastų žmogelių” purvinais vargais. O be to turtuoliai ir juos aptarnaujantys, o tokių nemaža armija susidaro, rėš be jokios gėdos. Jei blogai gyveni – pats kaltas. Arba kitas gelžbetoninis argumentas – jūs tik mokate atimti ir padalinti. Mes taip sunkiai dirbome, kad net nepastebėjome, kaip tapome milijardieriais.

Mane gali koneveikti kai kurie mano kolegos, su kuriais kūrėme Lietuvos pramonininkų konfederaciją, kad užstoju tinginius, norinčius gyventi iš pašalpų. Atmetu bet kokias spekuliacijas.

Visų pirma šią organizaciją, kurios idėją pagimdžiau pats asmeniškai, kūrėme dar sovietiniais laikais nuo 1987 m. o įteisinome 1989 m. Ji gan aktyviai prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės įtvirtinimo ir naujos ekonomikos pagrindų klojimo demontuojant sovietinę administracinę komandinę ekonominę sistemą.

Peržiūrėdamas savo tuometinius pasisakymus ir straipsnius, kurių buvo apstu, nes buvau jaunas mokslų daktaras ir šios organizacijos vadovas, neturiu pagrindo raudonuoti arba teisintis. Taip pasisakiau ir dabar pasisakau už privačią iniciatyvą ir prieš nereikalingą biurokratinę naštą. Gal tik dėl vieno apmaudu, mes naiviai tikėjome Vakarais. Deja, jie labai greitai atskleidė, kad jie čia mate tik galimybę greitai pralobti. Ir tuo pasinaudojo, kol mes žioplinėjome.

Tačiau nemaža mūsų dalis, kaip ir „Sajūdžio” žmones, o dauguma buvome ir ten ir ten, net nesapnavome, kad nauja atkurta valstybė bus tik turtuoliams, o teisingiau tik gobšuoliams ir prisitaikėliams. Mes ne tik įsivaizdavome, bet dauguma iš mūsų aktyviai to ir siekė, bei siekia, kad nauja valstybė būtų teisingesnė, gerbtų bet kokio socialinio sluoksnio žmogų su sąlyga, jeigu jis darbštus ir padoriai elgiasi, o nesistengia pralobti ar gyventi kitų sąskaita.

Deja, gyvenime atsitiko viskas atvirkščiai. Išmintingi ir dori, o tai dažniausiai ir kuklūs, buvo nustumti. Į jų vietą tiek versle, tiek į valstybės valdymą prasibrovė grobuonys su gan vidutiniais gabumais. Nors teisybės dėlei reikia pripažinti, jie buvo gabūs tam tikrose srityse. Gabūs bet kokia kaina, bet kokiomis priemonėmis, dažnai net kriminalinėmis, lobti kitų sąskaita.

Aplink juos netruko susiformuoti ne tokių gabių, bet mėgstančių gerai gyventi patarnautojų armija. Būtent jie patys arba pirmųjų padedami ir prasibrovė į valstybinės valdžios reikalų tvarkymą. Patvarkė taip, kad gobšuoliai taip suįžūlėjo, kad dalį net reikėjo stabdyti pasinaudojant valstybės jėgos struktūras, kitaip galėjo įsižiebti pilietinis karas ne politiniu, o turto dalybų pagrindu.

Per šį brutalų buvusio bendro valstybinio turto išvogimą, o dalies sunaikinimą. Valdžios iškilmingai vadinamo privatizavimu, o liaudies taikliai „prichvatizavimu” buvo sukurta pirmoji prielaida dabartiniam skurdui ir masinei emigracijai. Brutaliai naikinant pramonės įmones ir griaunant infrastuktūrą bei sukeliant chaosą kaime su neapgalvotu diktatorišku kolūkių panaikinimu per vieną dieną, vietoj jų nieko neįkuriant, buvo dirbtinai sukeltas masinis nedarbas. Taip vadinama šoko terapija, kuria naivuoliai iš valdžios labai gyrėsi, leido valstybės ekonomikoje ne tik įsišaknyti kriminalui, bet ir sukurti masinį nedarbą. Tai buvo antras Lietuvos žmonių nuskurdinimo faktorius.

Suprantama, prie to prisidėjo ir žmonių indėlių dirbtinis nuvertinimas, km darė įtaką per naktį paleistos kainos bei „dekretinių pinigų” įvedimas. Realiai popierėlių, tautos taikliai pramintų ,,vagnorkėmis”, pagal tuomečio premjero, G. Vagnoriaus pavardę. Prie to dar nevykęs čekinis privatizavimas ir kiti faktoriai. Išvada labai akivaizdi. Dabartinio didelės dalies žmonių skurdo ir milžiniškos emigracijos priežastys slypi nusikalstamoje, nemokšiškoje privatizacijoje ir dirbtinio nedarbo sukėlime bei žmonių santaupų nuvertinime.

Masinio nedarbo pasėkoje susidarė galimybė susikurti naujai dirbančiųjų išnaudojimo formai, masinio mažų atlyginimo mokėjimo bumui, kuris tęsiasi per visą 30-metį. Ką bekalbėtų pseudoinstituto, pseudolaisvos rinkos apologetai iš taip vadinamo Laisvosios rinkos instituto, beje, remiamo turtuolių ir „pinigų žiniasklaidos”, jie begėdiškai jums meluoja, kad darbo užmokestį teisingai nustato rinka. Teisybė slypi tame, kad rinka moka daugmaž realų atlyginimą tik tuo atveju jei nėra bedarbystės. Deja, per visus šiuos 30 metų, šalyje beveik visada buvo gana didelė bedarbystė.

Darbščių, bet ne apsukrių, o padorių žmonių dalią dar pablogino ne tik ribotas darbo vietų skaičius, bet ir beveik 15–17 m. (iš 30 metų) atimta galimybė legaliai emigruoti į užsienį. Suprantama, jei tokia galimybė būtų buvusi, emigracijos mastas būtų dar didesnis. Žmones bėgo į užsienį ne laimės ieškoti, o prispausti vargo ir negalėdami net savo vaikų normaliai pamaitinti.

Prie nedarbo problemų prisidėjo ir minimalaus atlyginimų užšaldymas, trukęs daugiau nei dešimtmetį. Paradoksas, kad šio amoralaus veiksmo vykdytojos buvo tautos mylimos tuometė finansų ministrė, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir socialinio aprūpinimo ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Taip pat ilgus metus buvo nedidinamos senatvės pensijos. O žmonėms, kurių pagrindinis darbo stažas buvo uždirbtas sovietmečiu, per pinigų keitimus ir suktas metodikas pensijos išvis tapo ubagiškos. Taip kad dar vienas dabartinio skurdo faktorius yra nuskalstamai sumažintos ar nusavintos dabartinių pensininkų pensijos. Ir tai vyko tada, kai šalyje kaip ant mielių augo milijonieriai ir net milijardieriai, kas normaliose šalyse įvykdavo per kelias kartas, Lietuvoje per kelis metus.

Neteisūs tie verslininkai bei neoliberalai, kurie aiškina, kad Lietuvoje mokesčiai per dideli, o valdžia tik nori atimti ir padalinti tinginiams. Ponai, mandagiai pasakysiu, jūs sakote netiesą.

Ne mokesčiai per dideli, bet neteisinga mūsų mokesčių sistema. O valdžios visos be išimties kaltos, kad tos sistemos nesutvarko bei dažnai paskubomis tam nepasiruošę įveda vieną ar kitą neapmastytą mokestinį pakeitimą, kurio nauda būna dažniausia abejotina.

Be to, niekas Lietuvoje nekalba, kad pats neteisingiausias mokestis yra PVM. Jį moka vienodai turtuolis ir vargšas, nes jis surenkamas perkant prekes ir paslaugas. Pavyzdžiui, jei pensininkas gauna 350 eurų pensiją, jis realiai susimoka 73,5 euro PVM, taip jo reali pensija tampa tik 276,5 euro. O PVM sudaro net 2/3 Lietuvos biudžeto. Įdomi detalė – šį mokestį kažkada įvedė Prancūzijos socialistų vyriausybė, o Lietuvoje jį išaugino iki 21 proc. TS-LKD (konservatoriai) naktinės reformos metu.

Kad mūsų politinė sistema ir politikai aptarnauja turtuolius akivaizdžiai įrodo ir skirtumo nebuvimas tarp didžiųjų verslų ir mažųjų šalies verslininkų. Praktiškai ar milijonines apyvartas turintis verslas ar nedidelis šeimos verslas moka tuos pačius mokesčius. Tai, kas padaryta dabar dėl mažųjų vėlgi daugiau imitacija, o ne naudinga realybė. Visos mokestinės lengvatos Lietuvoje daugiausia būdavo pritaikomos bankiniam arba didžiajam kapitalui. O jis savo ruožtu už tai ne tik mažiausias algas ES moka, bet dar ir dergia gamtą su „Grigeo” vamzdžiais arba Alytaus padangomis.

Būtent ši iškreipta sistema, kai gobšuoliams leidžiama daryti su valstybe ir jos žmonėmis ką jie nori, jokiu būdu negali vadintis socialiai teisinga bei teisine. Tai daugiau XXI amžiaus rafinuota vergovės forma.

Daugelis mane kritikuos, kad rašau apie praeitį, kuri jau parėjo. Tačiau norint kurti ateitį, pirmiausia privalome išsiaiškinti priežastis, kodėl taip įvyko. Ką mes šiuo trumpu ekskursu ir padarėme. Mes aiškiai matome, kad dabartinių turtuolių turtai, deja, ne vien jų prakaitu uždirbti, o pasinaudojant valdžios apsileidimu, daugelių atvejų apvagiant savo įmonių dirbančiuosius, t. y. nesumokant jiems adekvačių atlyginimų. O kur dar dalis, ir gan ženkli, nesumokėtų mokesčių. Tuo tarpu naudojantis sau ir savo verslui bendra valstybės infrastruktūra daugeliu atvejų veltui arba už nežymų mokestį.

Išvada peršasi pati savaime – Lietuvoje norint sumažinti socialinę atskirtį, ką mano kolegos spausdamos vyriausybę po truputį pradėjo daryti jau šiame Seime, vis tik turime ryžtis esminei pertvarkai. Pirmiausia sutvarkyti mokesčių sistemą, kuri mažą, šeimos verslą visai atleistų nuo mokesčių išskyrus įmokas pensijoms. Vidutiniam įvesti objektyvius mokesčius suderinant juos su atlyginimais ir pelno marža. O didžiajam verslui juos padaryti optimaliai didesnius ir ypač nekuriančiam o perskirstančiam verslui, pvz., bankams.

Antra, būtina drastiškai padidinti minimalų atlyginimą. Arba jeigu didieji verslininkai ir toliau siekia dirbančiųjų sąskaita pirktis malūnsparnius, jachtas ir dvarus, lai tada valstybė didžiuosius verslus skelbia monopolininkais ir įveda ypatingą jų veiklos kontrolę. Nors tai jau neišvengiamai reikia daryti, nes taip kaip elgiasi dalis mūsų didžiųjų prekybos tinklų ne tik su darbuotojais, bet net su produkcijos tiekėjais, yra „Laukiniai Vakarai“ ir tai netoleruotina.

Pirmiausia būtina apsispręsti, ar mūsų valstybė yra tik nedidelės gyventojų dalies – turtingųjų, aptarnavimo įstaiga. Ar vis tik demokratinė laisvų žmonių bendrija, gerbianti vienas kito teises, tarp jų teisę į orų gyvenimą ir senatvę, nepriklausomai nuo turtinio cenzo.

Jeigu tauta nusprendžia, kad nori būtent tokios valstybės, kas tarp kitko ir surašyta veikiančioje LR Konstitucijoje, tada būtina atsisakyti laisvos rinkos garbinimo, kaip apvagiančio ir nuskurdinančio dirbančius žmones. Įteisinti mišrią privačią ir valstybinę ekonominę sistemą. Sustiprinti valstybės institucijų organizacinį, iniciatyvinį vaidmenį buriant visuomenę, atsisakant individualizmo o puoselėjant bendruomeniškumą ir bendrą gėrį. Valstybės galias nukreipti į efektyvesnį 4.0 pramonės revoliucijos suteikiamų galimybių panaudojimą gerovės visiems kūrimui ir socialinės atskirties mažinimui.

Nors svarbiausia, ko siekiu šiuo straipsniu, tai atviro dialogo išsiaiškinant mūsų atsilikimo priežastis ir bendro veikimo susitariant, kad tai būtina keisti, ir kaip tai daryti.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(39 žmonės įvertino)
4.2564

Top naujienos

Šimonytė: visuomenininkai turėtų būti tik valstybės pagalbininkai, o ne jos skylių užkamšytojai (415)

Labai gerai, kad krizės atveju žmonės mobilizuojasi ir padeda valstybinėms institucijoms, – bet...

Skvernelis kreipėsi į senjorus: ragina niekur neiti iš namų, prabilo apie pensijas (454)

Ketvirtadienio vakarą premjeras Saulius Skvernelis kreipėsi į Lietuvos senjorus prašydamas,...

Kasiulevičius palygino JAV ir Lietuvos prognozes: nors ir sunkiai, bet galime išvairuoti (159)

Ketvirtadienio vakarą profesorius Vytautas Kasiulevičius pateikė JAV Misisipės valstijos,...

Moterys demonstruoja absurdiškus manikiūro rezultatus – kas nutinka, kai užsidaro grožio salonai (118)

Žvelgiant į karštligiškas kai kurių moterų pastangas gelbėti nagų grožį, kai tenka laikytis...

Londone peiliu sužalotas lietuvis netrukus mirė gatvėje (158)

Ketvirtadienį Londono policija paviešino peiliu mirtinai subadyto žmogaus tapatybę: tai –...

Netrukus sulauksime tikro pavasario (4)

Šiandien Lietuvos orus lems gilus ir aktyvus Atlanto ciklonas. Naktį praslinkęs šaltasis...

Latvijoje nusidriekė 12 kilometrų laukiančių atvykti į Lietuvą automobilių eilė (160)

Latvijoje ketvirtadienio vakarą dėl atvykstantiesiems matuojamos temperatūros nusidriekė 12...

Užsikrėtusių koronavirusu skaičius pasaulyje perkopė milijoną (55)

Ketvirtadienio vakarą visame pasaulyje koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius perkopė...

Uždaroma „Rimi“ Kauno autobusų stotyje: koronavirusas patvirtintas antram darbuotojui (67)

Nuo penktadienio uždaromas Kauno autobusų stotyje veikiantis prekybos centras „Rimi“ . Tokį...

Netikėtas sprendimas atvėrė neužgijusias žaizdas: dėl išžaginimo nuteistas politiko sūnus – jau laisvėje (427)

Aštuoniolikmetę merginą per prievartą į lovą įsitempęs ir ją išžaginęs politiko sūnus...

|Maža didelių žinių kaina