Šiuolaikinė medicininė klinikinė praktika gana neblogai tvarkosi su šiais simptomais (ligų rizikos veiksnių sukeltomis pasekmėmis) ir pastebimai palengvina pacientų būklę. Tačiau to negalima pasakyti apie tikrų lėtinių ligų priežasčių – ligų rizikos veiksnių – įvaldymą. Labai dažnai ligos simptomai po kurio laiko kartojasi, atsiranda vis naujos, sudėtingesnės ligų formos. Auga bendras sergamumas lėtinėmis ligomis, apimdamas vis platesnius ir darbingesnius visuomenės sluoksnius.
Seime klinikinės medicinos problemas sprendžia Sveikatos reikalų komitetas, aktyviai bendradarbiaudamas su Sveikatos apsaugos ministerija. Tačiau nepakanka vien anksti ir gerai diagnozuoti susirgimų sukeltus simptomus bei efektyviai juos gydyti. Gerokai svarbiau, efektyviau ir pigiau yra sveikatą tausoti ir stiprinti. Abi šios sveikatos apsaugos dalys (simptomų gydymas ir sveikatos stiprinimas) turi būti deramai reglamentuojamos ir vystomos. Neatsitiktinai ir Lietuvos sveikatos apsaugos sistema skiriama į du sektorius: asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros. Lėtinių ligų rizikos faktorių valdymo užduotis priskirta visuomenės sveikatos sektoriui, tačiau dėl ypatingai menko finansavimo ir prasto darbo organizavimo su šia užduotimi susidoroti nepajėgiama.
Valstybinis sveikatos apsaugos sistemos sektorius nesusidoroja su jam keliamais lėtinių ligų rizikos faktorių įvaldymo uždaviniais, todėl auga sergamumas lėtinėmis ligomis. Dėl to didėja visuomenės nepasitenkinimas, sveikatos apsaugos sektoriuje stebimas didelis skaičius niekaip nereguliuojamų, todėl kartai sunkiai prognozuojamų visuomeninių iniciatyvų ir judėjimų šioje srityje.
Reaguojant į tai Seime priimti du sprendimai.
Pirma, siekiant sustiprinti ligų prevencijos veiklą suformuotas Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitetis (pirmininkas prof. A. Kirkutis). Jis sieks naujai sistemiškai pažvelgti į iškilusias ligų prevencijoje problemas, keisti įsivyravusią praktiką neproporcingai didelį finansavimą ir paramą skirti ligų simptomų diagnostikai ir jų gydymui, o ne sveikatos tausojimui ir stiprinimui.
Sveikatos tausojimo ir stiprinimo metodikos yra nuo seno naudojamos įvairiose tradicinės medicinos (TM) srityse. TM klinikinį efektyvumą gydant lėtines ligas patvirtinta tūkstantmetė patirtis, tačiau vis dar didelis nepanaudotas potencialas dėl nepakankamo efektyvumo pagrindimo mokslinių tyrimų duomenimis.
Moksliniais faktais grindžiama nauja medicinos sritis – gyvensenos medicina (GM), apimanti naujas galimybes išvengti ligų arba grąžinti jau prasidėjusį patologinį procesą savaiminio pasveikimo link be vaistų ir chirurginių priemonių. Tačiau ši medicinos sritis kol kas dar tik pradeda savo pirmuosius žingsnius Lietuvoje. Galvojama, kad į klinikinę praktiką įtraukus abi šias medicinos sritis ir suaktyvinus visuomenės sveikatos sektoriaus veiklos leistų naujai pažvelgti į situaciją sveikatos apsaugos sistemoje. Be to, tai atvertų galimybes taupyti biudžeto lėšas, skiriamas sveikatos priežiūrai. Tam reikalingi įstatymai ir rengiami bei pristatomi pakomitetyje, bendradarbiaujant su SAM ir kitomis institucijomis.
Antra, visuomenės ir atskirų žmonių sveikata yra tiesiogiai susijusi su gyvensenos ypatumais. Nenuostabu, kad nesulaukę efektyvių žingsnių iš valstybės institucijų visuomenės grupės ir pavieniai iniciatyvūs asmenys pradeda savo kovą prieš lėtines ligas sukeliančius faktorius. Sunku tikėtis, kad reikiamai nekoordinuojama ir nepalaikoma tokia veikla galėtų virsti rezultatais. Todėl visuomeniniams judėjimams ir iniciatyvoms, nukreiptoms į sveikatos tausojimo ir sustiprinimo veiklą, palaikyti įsteigta Sveikos gyvensenos komisija (pirmininkas D. Kepenis). Ji siekia organizuoti, skatinti ir remti kol kas gaivališkai vykstantį visuomenės siekį sveikos gyvensenos aktyvinimo pagalba įveikti ligas sukeliančius rizikos veiksnius ir tokiu būdu padėti valstybinėms institucijoms spręsti kylančią šio sektoriaus problemas.
Sveika gyvensena (sveikatos tausojimas ir stiprinimas) yra labai svarbi mūsų sveikatos priežiūros dalis. Ji turi būti deramai atspindėta Sveikatos sistemos įstatyme, nes tai kelias, leidžiantis subalansuoti sveikatos apsaugos sistemos darbą ir sustabdyti sergamumo augimą, gerinti žmonių gyvenimo kokybę. Tai priemonės, kurios leistų gerinti atliekamo profilaktinio darbo kokybę – įvaldyti ligas sukeliančius rizikos faktorius ir sustiprinti organizmo apsaugines autoimunines gyvybines reakcijas. Tačiau šis darbas dėl savo apimties ir įvairovės nėra paprastas ir lengvai įgyvendinamas.
Šiuo metu Sveikos gyvensenos komisijos iniciatyva ruošiamos Sveikos gyvensenos gairės yra svarbus strateginis dokumentas, apibrėžiantis tolimesnes sveikatos apsaugos sistemos plėtros taktines kryptis. Piliečių gyvensena – labai platus įvairiausių tarpusavyje persidengiančių veiklų ir lūkesčių laukas, todėl, norint ją nukreipti sveikatos tausojimo ir stiprinimo kryptimi, reikia suderinti daugelio tarpusavyje susijusių ir nesusijusių sričių veiklos kryptis.
Būsimas dokumentas remsis formuojamų ir koordinuojamų veiklų prioritetine struktūra. Ji paremta 4 + 1 pagrindinėmis sveikos gyvensenos principų įdiegimo į gyvenimo sritimis:
1. SAM Visuomenės sveikatos departamento vykdomos sveikos gyvensenos priemonės ir programos;
2. GM srities plėtra ir asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros sričių praturtinimas naujomis ligų profilaktikos ir reversijos galimybėmis;
3. Šiuo metu nekontroliuojamai vykdomų tradicinės (papildomosios ir alternatyvios/tradicinės) medicinos sričių sveikatinimo veiklų reglamentavimas;
4. Visuomenės grupių ir pavienių asmenų laisvanoriškai organizuojamų sveikos gyvensenos propagavimo iniciatyvų ir judėjimų koordinavimas ir rėmimas;
5. Visų keturių sričių tarpusavio koordinavimas ir derinimas.
Visos šios sritys svarbios, bet dar svarbesnis yra jų efektyvus funkcionavimas ir tarpusavio koordinavimas.
Tam, kad Gairėse apibrėžtas darbas vyktų efektyviai, reikia įvardinti ir išskirti šiai veiklai reikalingus instrumentus, prioritetus. Pavyzdžiui, skiriamos dvi pagrindinės tokių priemonių (įrankių) grupės:
1. Sveikos gyvensenos neformalus ir formalus mokymas:
a. Sveikos mitybos principai;
b. Fizinės kultūros ir darbo bei poilsio rėžimo principų derinimas;
c. Psichoemocinės pusiausvyros ir streso valdymo metodai;
d. Sveikos aplinkos gyvensenos pasirinkimas ir jos kūrimas;
2. Būtinų sveikatos tausojimui ir stiprinimui prielaidų ir priemonių kūrimas ir diegimas:
a. Sveikos mitybos organizavimas;
b. Fizinės kultūros ugdymo organizavimas;
c. Psichoemocinės pusiausvyros palaikymo ir dvasinio aktyvinimas;
d. Sveikos gyvenamosios aplinkos kūrimas.
Seimo Sveikos gyvensenos komisijos ruošiamos gairės ateityje turės didelę įtaką formuojant sveikatos tausojimo ir stiprinimo politiką. Todėl jose apibrėžiamas visas probleminis laukas, kiek įmanoma aiškiau numatomi poveikio instrumentai. Turint omenyje problemos aktualumą, jos įvairialypį ir sudėtingą pobūdį, šiam darbui reikia kviestis atitinkamus SAM, Seimo, akademinio pasaulio specialistus ir visuomenės atstovus.