aA
Vasarą Vidaus reikalų ministerija pristatė ir pakvietė visuomenę svarstyti Lietuvos regioninės politikos Baltosios knygos įgyvendinimo priemones. Vienas uždavinių – stiprinti vietos savivaldą, plėsti regionų plėtros tarybų įgaliojimus, kad šių tarybų sprendimai atlieptų aktualius visuomenės ir valstybės raidos siekius, būtų grindžiami įvairiapuse analize ir skatintų inovacijas regionuose.
Algimantas Kirkutis
© DELFI / Andrius Ufartas

Baltijos jūros pakrantė, istorinis-kultūrinis paveldas, ekonomikos plėtros galimybės daro Vakarų Lietuvą išskirtiniu šalies regionu, turinčiu labai geras perspektyvas darniai plėtrai. Kol kas šios galimybės nėra deramai išnaudojamos. Pagrindinis bet kokios plėtros variklis yra kryptingai ir kūrybingai dirbantys žmonės. Deja, šiuo metu Klaipėdos regionas kenčia nuo emigracijos tiek į Vakarų šalis, tiek į didžiuosius Lietuvos miestus. Siekiant regiono plėtros reikia nuo išvykimo sulaikyti darbingus ir išsilavinusius jo gyventojus. Tai galima padaryti tik sukūrus patrauklias gyvenimo ir darbo sąlygas, parodžius geresnio gyvenimo perspektyvas. Tam reikia finansinių investicijų, kurias generuoja subalansuota ekonomika. O pastarajai išvystyti reikalingi palankūs politiniai sprendimai ir įstatymai, pakankama kvalifikuotos kūrybingos darbo jėgos pasiūla. Užsidaro užburtas ratas, iš kurio nėra išėjimo.

Išeitį dar daugiau negu prieš šimtmetį padiktavo Vakarų Lietuvoje gyvenęs mūsų tautos didžiavyris Vydūnas. Jis teigė, kad sąmoningumas, švietimas ir kultūra yra tos vertybės, kurios gali suformuoti mąstančią ir kuriančią bei įgyvendinančią pokyčius visuomenę, kuri gali sustabdyti ydingo stagnacijos rato sukimąsi.

Šiandien Lietuvos aukštojo mokslo studijų ir mokslinių tyrimų ištekliai sukoncentruoti Vilniuje ir Kaune. Vakarų Lietuvoje veikia vienintelė universitetinė aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų įstaiga – Klaipėdos universitetas (toliau – KU). Jam tenka misija tapti regiono ateičiai išskirtinai svarbia daugiakrypte universitetine mokslo ir studijų įstaiga ir inovacijų centru.

Dar 2017 metais. Seimas patvirtino Vyriausybės parengtą valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą, kuriame rekomenduojama išlaikyti Klaipėdoje regiono poreikius atitinkantį ir savo išskirtinumu pasižymintį universitetinio mokslo centrą, kuris gali būti kitų universitetų padalinys. Tuomet daugelis pranašavo KU žlugimą dėl jo patiriamų laikinų finansinių sunkumų arba jo virsmą į siaurų specializuotų jūrinių problemų sprendimą orientuotą profilinį universitetą. Tik dėl principingos LVŽS politinės pozicijos šiam universitetui pavyko išgyventi ir išlaikyti regioninio daugiakrypčio universiteto viziją. Tai, kad šis sprendimas buvo teisingas, parodė šių metų studentų priėmimo į KU universitetines studijas rezultatai. Optimizavus studijų programas ir padidinus pereinamojo balo į universitetines studijas reikalavimus, studijuoti KU apsisprendė net šiek tiek daugiau studentų negu prieš metus.

Šie rezultatai kalba apie tai, kad, nežiūrint į didžiųjų Vilniaus ir Kauno universitetų norus tapti dar didesniais ir prisitraukti studentus iš visos Lietuvos, tarp Vakarų Lietuvos regiono abiturientų išlieka pasitikėjimas žiniomis, kurias jie gali įgyti studijuodami savo krašte.

Universiteto ir mūsų krašto žmonių ekonominį, socialinį ir kultūrinį gyvavimą lemia trys tarpusavyje glaudžiai susiję lygiaverčiai faktoriai: studijos, mokslas ir inovacijos. Artimai dirbant su savivalda, verslu, nevyriausybinėmis ir bendruomenių organizacijomis, telkiant pajėgas inovatyviems darnaus vystymosi sprendimams, KU siekia tapti inovacijų ekosistemos branduoliu. Tokios sistemos – tinklinės struktūros, vienijančios įvairių sektorių atstovus konkrečioje teritorijoje – sėkmingai veikia Europoje (pavyzdžiui, Hamburgo Vokietijoje, Njūkastlo D.Britanijoje, Trondheimo Norvegijoje).

Inovacijų ekosistemoje nekuriamos naujos struktūros, jos veiklos integralumas paremtas lanksčiu strateginiu valdymu, sutelkiant dėmesį į sąveikos tarp jos komponentų tikslingumą ir efektyvumą.
Neseniai VRM ir KU iniciatyva organizuotoje apskrito stalo diskusijoje buvo pristatyta ministerijos pozicija ir nagrinėta Skandinavijos šalyse sukaupta patirtis organizuojant regionines inovacijų ekosistemas, jų modelius bei universitetų vaidmenis šių veikloje. Organizatorių, KU, regiono savivaldybių, verslininkų ir NVO atstovai dalinosi nuomonėmis apie regiono situaciją, perspektyvas realizuoti žvalgomąją inovacijų ekosistemą.

Klaipėdos regione sukūrus ir realizavus inovacijų ekosistemos modelį gauta patirtis galėtų tapti geru pagrindu įgyvendinti Lietuvos regioninės politikos Baltosios knygos numatytas priemones, o įgyta patirtis pasitarnautų pritaikant šį modelį strateginiam regiono valdymui bei tolimesniam strateginio planavimo metodikos tobulinimui. Toks žvalgybinis projektas būtų įgyvendinamas derinant su Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, detalizuoto iki savivaldybių lygmens, rengimu ir Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ atnaujinimo procesais bei egzistuojančiais regioninės savivaldos mechanizmais.

Klaipėdos regiono inovacijų ekosistemoje Klaipėdos universitetas atliktų ekosistemos kompetencijų centro koordinatoriaus funkcijas. Taip būtų užtikrinta, jog ekonomikos augimas būtų geografiškai subalansuotas, darnus ir tvarus. Atsižvelgiant į regiono geografinę, ekonominę ir kultūrinę specifiką šio projekto rėmuose galėtų būti įgyvendinamos papildomos plėtros priemonės: ekologiškos maisto (tiekimo) grandinės, regiono gyventojų sveikatos tausojimo ir stiprinimo, rekreacijos ir turizmo aktyvinimo, kūrybinga vietokūra, regioninių kultūrinių inovacijų partnerystės ir kt.

Be to, tai pasitarnautų pritaikant profesinio mokymo ir aukštojo mokslo sistemą regiono visuomenės ir ūkio poreikiams. Plėtojant KU struktūrą gerėtų studijų programų ir mokslinių tyrimų kokybė. Tai suteiktų KU absolventams ne tik teorines, bet ir išsamesnes praktines žinias ir įgūdžius, kurie labai reikalingi geresniam krašto ūkio, socialinės infrastruktūros poreikių tenkinimui

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Džiugelio skambutis aplinkos ministrui: išlindo visai kitų interesų ausys (139)

Ką bendro turi atliekų tvarkymo verslas su žmogaus teisėmis ir jų gynimu?

Lietuvos miškuose miškovežių spūstys (244)

Socialiniai tinklai ūžia nuo informacijos, kur matyti intensyvūs miškų kirtimai. Gyventojai,...

Šimonytė apsisprendė dėl Prezidento rinkimų – apie abejones kalba būtuoju laiku (700)

Artėjančių prezidento rinkimų lygtyje lieka vis mažiau nežinomųjų. Bet tie nežinomieji yra...

Didelis žingsnis taikos link: Šiaurės Korėja sutiko uždaryti raketų bandymų kompleksą (18)

Šiaurės Korėja uždarys savo Tongčang-ri raketų bandymų kompleksą ir įsileis inspektorius,...

Kilus įtarimams patikrins, ar sektoriniai greičio matuokliai veikia teisingai (11)

Nuo rugsėjo pradžios pradėję veikti sektoriniai greičio matuokliai sukėlė diskusijų audrą...

Mokslininkas atskleidė, kada globali temperatūra Žemėje pasieks „piką” (22)

Susisiekimo, mitybos įpročiai, sunaudojamos energijos kiekis ir gamyba vis labiau spartina klimato...

Numuštas Rusijos lėktuvas: kas tai per orlaivis ir ką jis veikė šalia Lietuvos (930)

Po to, kai Sirijos priešlėktuvinės pajėgos virš Viduržemio jūros numušė Rusijos lėktuvą...

Vilniečių kova už mišką atskleidė savivaldybės planus: dalį Vilniaus užstatys daugiabučiais (17)

Vilniaus Lazdynų mikrorajone esančio „Gudelių šilo“ gyventojai leidosi į kovą su sostinės...

Plonytė linija tarp gyvenimo ir mirties: esate miręs tuomet, kai tą paskelbia gydytojas (2)

Kartais gyvenimą ir mirtį skirianti linija gali būti visiškai neaiški, pastebi livescience.com....

Kelios gudrybės, kaip valyti batus, kad jie kuo ilgiau atrodytų kaip nauji

Pradžiai reiktų pažvelgti į savo batus, išrikiuotus koridoriuje ar avalynės dėžėje....