Natūraliai kyla klausimas, ar pats Kauno meras supranta ir ar patikrino prieš paleisdamas į viešąją erdvę, ką parašė jo patarėjai ir troliai, kai vos keliose citatose aiškūs neatitikimai jo pranašingoms deklaracijoms apie „konservatorišką tvarką“ kaip buvo anksčiau ir kaip „toliau Kaune viskas vyktų“? Priminsiu, jog V.Matijošaitis mero pareigas pradėjo eiti 2015 m. balandžio 16d.
„Per kelerius metus kaina šilumos vartotojams Kaune sumažėjo apie 50 proc. Ji ėmė kristi didėjant „Kauno energijos“ investicijoms - per 2013 ir 2014 m. bendrovė į šilumos gamybos šaltinius investavo daugiau kaip 80mln. eurų“, – skelbiama „Kauno energijos“, kurios stebėtojų tarybos pirmininku yra Kauno meras V.Matijošaitis, užsakomajame pranešime (2015-11-11, Kd).
Kita, jau paties mero V. Matijošaičio citata: „Jeigu Kaune viskas toliau vyktų pagal konservatorišką tvarką, ar kas nors būtų suinteresuotas, kad „Kauno energija“ pati galėtų gaminti daugiau šilumos taip apribodama privačių katilinių apetitą (primenu – nuo pernai spalio šildymas atpigo 23 proc., o tokia ekonomija per metus sudarys daugiau kaip 10 mln. eurų sutaupytų kauniečių pinigų."
Kadangi šiluma kaulų nelaužo, o sąskaitos akių negadina, pateiksiu daugiau informacijos. Šilumos ūkio monopolį Kaune panaikinome, o kainas sumažinome perpus, kai įgyvendinome strateginių investicijų planą (2012-2015 m.). Tuo tarpu dabartinės valdančiosios daugumos rezultatų Kauno šilumos ūkyje vis dar nematyti. Miesto tarybai niekaip nepateikiamas 2016-2018 m. „Kauno energijos“ investicijų planas, kai nuo pavasario jau žinoma, kad „Lietuvos energijos“ ir „Fortum Heat Lietuva“ pasirašė sutartį dėl naujos „Kauno kogeneracinės jėgainės“ projekto įgyvendinimo, kuris leis galutinai išsivaduoti iš energetinių monopolijų Kaune. Negi šie nacionalinės energetikos strateginiai tikslai nesutampa su vietiniais Kaune? Tiesa, dabartinė dauguma rugsėjį ėmėsi koreguoti ankstesnį planą, be jokio pagrįstumo ir be konkurso neskaidriai siekdama įsigyti privačią biokuro katilinę už 10 mln. eurų. Tačiau neišdegė, Kainų ir energetikos komisijai (VKEKK) nederino šių investicijų.
Monopolinė situacija Kauno energetiniame ūkyje buvo panaši į Vilniaus. Lūžio laikotarpis buvo 2013m., kai baigėsi ėjo 10 metų galiojusi sutartis, pagal kurią Kauno m. taryba „Gazpromui“ pardavė Kauno termofikacinę elektrinę (KTE) (vištą dedančią aukso kiaušinius) ir įsipareigojo pirkti 80 proc. šilumos vien iš šio monopolisto. Šilumos kainos buvo vienos aukščiausių tarp visų savivaldybių. 2013 m. nesutikome pratęsti sutarties su KTE bei atmetėme siūlymą-įsipareigojimą dar 10 metų pirkti 50proc. šilumos iš vienintelio šaltinio. Pirmieji Lietuvoje leidome nepriklausomiems šilumos gamybos šaltiniams jungtis prie centralizuotų šilumos tinklų. Visa tai ir nulemia dabartines šilumo kainas Kaune.
Analogiškai būtų galima išdėstyti ir apie kelių tvarkymą, tilto statybos peripetijas, biurokratinį aparatą ar darželius. Dėl to irgi galiu lažintis, bet kas patikrins mero pranašystes „kas būtų, jeigu būtų“!?
Tačiau trumpai. „RemixPlus“ gatvių regeneravimo mašina į Kauną atkeliavo 2013 m. po įvykdyto viešojo pirkimo ir 5 metams sudarytos sutarties. Pirmiausia ji buvo išbandyta Ašigalio gatvėje, vėliau nuosekliai judėjo kitomis magistralinėmis Kauno gatvėmis. 2015 m. biudžetas ir gatvių priežiūros programa buvo patvirtinti dar praeitos kadencijos savivaldybės taryboje vasario ir kovo mėnesiais.
Panemunės tilto, kuris buvo užbaigtas 90 proc., perleistas naujai išrinktai miesto valdžiai, kuriai beliko pakloti asfaltą, pastatyti apšvietimo stulpus ir apsauginius atitvarus. „Biurokratinis aparatas“ per ekonominę krizę 2009 m. Kauno savivaldybės administracijoje sumažintas nuo 960 iki 780 tarnautojų. Dabartinės reorganizacijos ekonomijos dar nematyti, nes mokamos maksimalios išeitinės ir priedai, steigiamos naujos biudžetinės įstaigos ir etatai, kurios atliks tas pačias ankstesnių tarnautojų funkcijas.
Atsakant į kaltinimus dėl „Vaikystės sodo“ darželio, pati „Kauno energijos“ valdyba siekė išnuomoti virš 2000 kv. metrų nereikalingas jos veiklai patalpas, skelbė konkursą ir vedė derybas, kurios baigėsi niekuo. Iš kitos pusės, dabartinė Kauno vadovybė visaip žodžiais skatina reikalingų darželių mieste atsiradimą, deklaruoja paramą tėvams, teigia, kad privatūs darželiai nėra verslas, greičiau socialiai atsakinga veikla.
Galima būtų ir plačiau, bet šiam kartui – pakaks. Kol kas miesto reikalai tvarkomi deklaracijomis ir pranašystėmis su atitinkamu kvapu.