Giriamasi net tuo, kas patyrė visišką fiasko. Pavyzdžiui, Vyriausybė kaip vieną pagrindinių praėjusių metų darbų pristato sienos su Baltarusija statybas: „įrengta ar atnaujinta 10 km segmentinės tvoros (2 proc. viso numatyto ilgio)“. 10 km per 6 mėn! Jei taip ir toliau – apie 2047 metus būsime saugūs! Kodėl taip lėtai juda sienos statybos – jokio paaiškinimo, jokios analizės. O juk tai ir turėtų didžiausią vertę ateičiai, nes leistų mokytis iš padarytų klaidų.
Ataskaitoje pristatomi ir COVID-19 pandemijos suvaldymo darbai. Panegirikos tonu ir nevengiant įkąsti prieš tai buvusiai Vyriausybei. „Svarbu pažymėti, kad, skirtingai nuo kai kurių kitų šalių, Vyriausybė nesiekė sudaryti nepakeliamų sąlygų neskiepytiems žmonėms. Priešingai, buvo keliamas tikslas užtikrinti, kad ir nevakcinuotas asmuo galėtų normaliai gyventi, patirdamas kiek galima mažesnius apribojimus“, – teigia Vyriausybė.
Reikia gyventi paralelinėje melo tikrovėje, kad tokius teiginius suformuluotum, nes tie, kurie gyvena šiapus kosmoso juodosios skylės, dar pamena, kaip vakcinuotis atsisakę studentai buvo metami iš bendrabučių, kaip buvo norima galimybių paso neturintiems žmonėms atimti teisę dirbti tam tikrus darbus ar netgi važiuoti autobusu. Priminsiu ne taip jau ir seniai pasakytą Vyriausybės eksperto M. Striogos mintį: „galimybių pasas yra politinė priemonė spaudimui daryti, sukurti diskomfortą <...> ji savo tikslų gal ir nepasiekia, bet iš desperacijos daroma dalinai <...> ir nelabai į didžiausią tikslinę grupę veikia. <...> Jis nepasiekia savo“. Šis teiginys išsakytas 2021 m. spalio 14 d. Per penkis mėnesius Vyriausybė pamiršo, ką ir kokių tikslų vedina darė?
Pažiūrėkime kitas dokumento dalis, kad ir skirtąją teisingumo ministerijos veiklos sričiai. „Teisingumo srityje 2021 m. Vyriausybė padidino notaro paslaugų prieinamumą (pradėtos teikti nuotoliniu būdu) ir baudžiamojo proceso viešumą (numatyta nuotolinio baudžiamojo proceso galimybė)“. Taip toliau giriasi I. Šimonytės Vyriausybė, pamiršdama, kad visi jos ataskaitoje paminėti projektai buvo pateikti dar S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės. Taigi, su esamos Vyriausybės nuopelnais neturi nieko bendro. Bet yra tikimybė, kad per metus laiko žmonės pamirš, tai kodėl nepavardinus svetimų nuopelnų kaip savų?
Tuo tarpu ataskaitoje esantį teiginį „Dėmesys medikams ir pacientams: priimti sprendimai, dėl kurių sumažės paciento priemokos už vaistus ir padidės medikamentų prieinamumas – galimybė rinktis tinkamiausius vaistus“ priimu labai asmeniškai. Kaip jau esu ne kartą pasakojusi, po A. Dulkio „pastangų“ už Mamos vaistus šiemet sumokėjau vos ne tris kartus daugiau nei pernai, nors vaistų „krepšelis“ nepakito.
Ekonomikos dalis ataskaitoje pradedama su kompartijai būdingu lozungu: „Praėjusiais metais Vyriausybė darė viską, kad ir pandemijos sąlygomis išliktų atvira bei auganti, į didelę pridėtinę vertę orientuota ekonomika.“ Sugriauti ekonominiai santykiai su Kinija čia, matyt, nesiskaito, nes jiems didesnio dėmesio ataskaitoje ekonomikos kontekste neskiriama. Nekalbama ir apie sumažėjusią Klaipėdos jūrų uosto krovą, Lietuvos geležinkelių pervežimus, sunkią šios įmonės situaciją bei kaip bus stengiamasi ją išspręsti. Kaip buvo ar bus mažinama dėl Kinijos rinkos praradimo verslų patirta žala – taip pat nieko.
Beje, akmenėlis ir į ministrės A. Armonaitės daržą: jokių pasiekimų kosmoso srityje, nors Seime paskubomis balsavome už kosmoso agentūros konvenciją, o mums aiškino, kad dabar tai artimiausiu laiku Lietuva padarys proveržį. Nepadarė per metus....
Būsimi pokyčiai po pokyčių, kurie ataskaitoje pristatomi, nors ataskaitos žanrui visai netinka, taip pat verčia suklusti. „Patrauklios imigracijos sistemos sukūrimas“ – vienas iš ateinančių metų prioritetų. Lyg ir neseniai nelegalių migrantų krizę turėjome. O gal čia tie tūkstančiai IT specialistų iš Rusijos ir Baltarusijos? Dėl kurių galinčių kilti grėsmių nacionaliniam saugumui jau sunerimę Lietuvos žmonės, nes atsiveria plačios galimybės atvykti įvairiausiems žaliesiems žmogeliukams. Po skambia „reformos“ retorika numatytas ir mokyklų bei ligoninių uždarinėjimas, elitinių mokyklų steigimas. Tas dar labiau didins atskirtį tarp moksleivių. O, galiausiai, ar matant situaciją Ukrainoje, mūsų mokyklose besimokančius ukrainiečių vaikus, tikrai reikia tas mokyklas uždaryti? Arba ligonines? Juk gali tekti teikti pagalbą kariaujančiai šaliai, kurios ligoninės karo zonoje yra beveik visos sunaikintos.
Vyriausybės planuose – ir Tautinių mažumų įstatymas. Giliai abejoju, ar karo metai yra TAS laikas atskirų regionų separacionizmui bei kalbiniam atsiskyrimui nuo Lietuvos skatinti.
Jei praeities darbų ir žygdarbių aptarimas Vyriausybės ataskaitoje kelia graudų juoką – vien ko verti 2 proc. sienos per pusę metų statybos arba kitos Vyriausybės rengtų projektų priskyrimas prie savo nuopelnų, tai ateities „darbai“ ir užsibrėžimai verčia nuogąstauti, kad išgyvensime dar vienus politinio ir visuomeninio chaoso laikus. Ir tikrai ne dėl išorės grėsmių, o dėl kai kurių „profesionalų“ negebėjimo susigaudyti situacijoje ir dirbti Lietuvoje.