Kaip ir buvo galima tikėtis, rengiant Rinkimų kodeksą, rinkimų komitetams buvo atkeršyta už ne viename mieste konservatorių pralaimėtus savivaldybių tarybų ar merų rinkimus. Rinkimų komitetų veiklos organizavimas paverstas ypač nepatraukliu: bus privalu registruoti nuolat veikiantį juridinį asmenį, komitetų pareigos susilygina su partijų pareigomis, nors jų teisės dalyvauti rinkimuose ir toliau išlieka apribotos: ir toliau rinkimų komitetai galės dalyvauti tik vietos savivaldos bei Europos Parlamento rinkimuose, negaus jokių valstybės dotacijų, sumažintos jų teisės pasirinkti pavadinimą. Iš esmės, rinkimų komitetai paversti miniatiūrinėmis partijomis, tik su mažiau teisių, nei turi politinės partijos. Toks skirtumas ir rinkimų komitetų diskriminacija formaliai motyvuotas tuo, kad taip stiprinama partinė sistema, o realiai padaryta viskas, kad kuo mažiau žmonių rinktųsi komitetus ir kuo sunkiau jiems būtų dalyvauti politinėje kovoje. Taigi, artimiausiems rinkimams jau pasiruošta, konkurentai jei ne eliminuoti iš 2023 m. savivaldos rinkimų, tai bent jau gerokai suvaržyti ir bus mažiau konkurencingi.
Kitas pokytis. Nors partijoms palikta senoji finansavimo tvarka, pagal kurią ir toliau draudžiamas juridinių asmenų finansavimas, partijos galės steigti analitinius centrus (pvz. institutus), kurie galės būti finansuojami užsienyje įsisteigusių juridinių asmenų – politinių fondų, dalies kurių pajamų (ar jos negaunamos iš juridinio asmens) nebus įmanoma patikrinti. Jei partijų šeimoms Europos Sąjungoje priklausantys politiniai fondai tėra tik jokiais teisiniais argumentais nepagrįsta juridinių asmenų finansavimo išimtis, NATO narėse įsteigtų fondų lėšų naudojimas Lietuvos partijoms finansuoti kelia daugiau klausimų.
Antai, Turkija. Kas trukdytų Rusijai Turkijoje įsteigti „politinį“ fondą arba remti jau įsteigtą ir pastarojo lėšomis finansuoti kokią vieną ar kitą partiją Lietuvoje? Arba į MG „Baltic“ panašiam koncernui mokėti įmokas į Turkijoje esantį fondą, pastarajam darant bankinius pavedimus Lietuvoje įsteigtos partijos labui? Sukontroliuoti tai, kas ne ES šalyse narėse, iš esmės neįmanoma. Klausimas, ar kilus problemoms, gautume teisinę pagalbą tose valstybėse, nes vargu, ar teisinės pagalbos sutartys, sudarytos iki Rinkimų kodekso atsiradimo, tokius naujus klausimus apimtų.
Žinoma, kaip ir viskas pas konservatorius, taip ir partijų institutų steigimas suvyniotas į gražų popierėlį. Neva, partijoms reikia analitinių centrų, kompetencijų. Tačiau kas trukdo ir dabar plėsti analitines galimybes? Ekspertus, analitikus ir ko tik reikia politinei veiklai vystyti partijos gali ir dabar samdyti. Rinkimų metu – netgi supaprastinta tvarka. Deja, reta kuri nors tai daro. Tad akivaizdu, kad analitinių centrų, institutų kūrimas – tik pretekstas juridinių asmenų finansavimo draudimui apeiti. Be to, toks finansavimas, ateinantis iš šalies, iškraipys partijų galimybes: pinigus iš užsienio fondų daug lengviau gaus europinių partijų šeimoms priklausančios partijos. Kitiems su papildomu finansavimu bus labai sudėtinga ir ta nelygybė ypač pasijus rinkimų metu.
MG „Baltic“ šiame kontekste paminėjau ne veltui. Iš esmės įteisinama tai, kas, sprendžiant iš viešosios erdvės, figūruoja bylos dalyje, susijusioje su liberalų sąjūdžiu – Š. Gustainio kurtas politikos institutas bei jo veikimo schema. Kaip tai paveiks ir ar nepaveiks bylos eigos, matysime teisme. Turiu tik vieną pastebėjimą – baudžiamąją atsakomybę švelninantys ar naikinantys dalykai galioja atgal. Bet gal tokio papildomo argumento bylai ir siekta?