Dar būdami opozicijoje kartu su ekspertais pasiruošėme šiai programai. Buvusios Vyriausybės politika daugiabučių renovacijos klausimu buvo, švelniai tariant, apgailėtina.
Per ketverius metus renovuota tik keliolika namų, renovacijai skirtos lėšos, nesukurdamos jokios pridėtinės vertės, pragulėjo banke, o pačios programos nesėkmingam viešinimui tikriausiai išleista daugiau nei pačių namų renovavimui.
Naujoji Vyriausybė, dirbanti vos kelis mėnesius, jau gali pasigirti, kad nuveikė daugiau daugiabučių atnaujinimo srityje nei buvusi Vyriausybė - per ketverius savo kadencijos metus.
Gyventojai ir toliau be jokių atrankų ir eilių gali dalyvauti renovacijos programoje. Negana to, tai programai mes padidinom galimą finansavimą iki 40 proc. valstybės prisidėjimo. Greta jos, matydami realią situaciją, sukūrėme naują daugiabučių atnaujinimo modelį pagal kurį valstybė ant savo pečių prisiima didesnę naštą. Šio naujojo modelio esmė – būsto savininkams nereikia prisiimti jokių organizacinių ir kreditinių įsipareigojimų bei projektų įgyvendinimo rizikų. Jie turi tik iš principo pritarti jų daugiabučio atnaujinimui.
Svarbus momentas: pagal šį modelį atlikus energijos taupymo investicijas gyventojo sąskaita už šildymą ir už namo renovavimą nebus didesnė, o daugeliu atveju ir mažesnė nei šildymo sąskaitos prieš renovaciją. Kitaip tariant, namo atnaujinimo išlaidas padengs lėšos, kurios bus sutaupytos pasiekus didesnį energetinį namo efektyvumą.
Kitas svarbus dalykas yra tas, kad investicijų projektams po jų įgyvendinimo bus teikiama 15 proc. valstybės parama ir papildomai dar bus teikiama 25 proc. parama iš specialiosios Klimato kaitos programos lėšų, jeigu bus pasiektas ne mažesnis kaip 40 proc. daugiabučio namo energinis efektyvumas. Pasinaudojus valstybės parama, energijos taupymo priemonių įgyvendinimas Programoje dalyvaujantiems namams kainuos tik 60 proc. sumos, kuri bus investuota jų daugiabučiui modernizuoti. Papildoma valstybės parama bus teikiama projektui parengti, statybos techninei priežiūrai ir projekto administravimo išlaidoms apmokėti.
Naujoji Vyriausybė ir Seimo dauguma supranta, kad namų renovavimas nėra tik pačių gyventojų reikalas. Greta tiesioginės naudos gyventojams mes puikiai suprantame ir tą naudą, kurią gaus valstybė. Juk atnaujinę savo daugiabučius mes mažiau importuosime brangių dujų, daugiau pinigų liks vietos rinkoje, bus sukurta papildomų darbo vietų, ir, galiausiai, papildomai į Lietuvos ekonomiką bus įlieta keli šimtai milijonų litų. O kur dar ir aplinkos tausojimas.
Man, kaip Seimo nariui, tenka daug bendrauti su rajonų ir mažesnių miestelių gyventojais. Tikrai džiaugiuosi, kad renovacijos procesas pasiekė praktiškai visą Lietuvą, o nebuvo nuleistas tik į didžiuosius miestus. 56 savivaldybės atrinko 839 daugiabučius namus, kurie turėtų būti renovuojami pirmiausiai. Iš didžiosios daugumos daugiabučių gyventojų jau gauti sutikimai renovacijai, tad visiškai realu, kad darnaus naujo Seimo ir naujos Vyriausybės darbo dėka, užsibrėžtas ambicingas tikslas bus pasiektas.