Paskutinis pavyzdys – kolega iš socialdemokratų stovyklos Gediminas Kirkilas, supliekęs paskvilį apie aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską. Po to, kai ministras pasiūlė didinti kompensacijos renovuojamų namų gyventojams iki 30 ar net 50 procentų.

Verslas, visuomenė, žiniasklaida ir visi kiti žinią vertina vienareikšmiškai teigiamai. Natūralu: siūloma gerokai sumažinti žmonėms tenkančią finansinę naštą, pagaliau įsiūbuoti renovacijos programą, kurti naujas darbo vietas, naudoti ES lėšas, skatinti ekonomiką ir pan.

Tačiau opozicijos, iki tol visą laiką burbuliavusios, jog dabartinis renovacijos modelis su 15 procentų kompensacija yra blogas ir neveiks, tačiau jokios alternatyvos taip ir nepasiūliusios, atstovas ima ir pragysta: na va, juk sakėme, kad 50 proc. yra kur kas geriau nei 15.

Būkim biedni, bet teisingi: nieko panašaus jūs nesakėte. Nes baiminotės, kad nesupras tauta. Bent jau ta jos dalis, nuo kurios reikėtų nurėžti kelis šimtus milijonų litų, norint padidinti kompensacijas už renovaciją iki 50 proc. Juk jei didiname valstybės indėlį, vadinasi, reikia papildomai pasemti iš biudžeto. O jis, žinia, iki šiol primena rėtį. Ir gerokai aplamdytą.

Išduosiu paslaptį: schema, kurią pasiūlė aplinkos ministras, tokių injekcijų iš biudžeto nereikalauja. Reikės gerokai mažesnių. Todėl ir neteks „nukirpti“ nuo mokytojų, gydytojų, pensininkų ar kitų. Tai visai kitas modelis nei tas, kurį taikėte jūs, gerbiamas kolega G. Kirkilai.

Beje, pravartu priminti, kas nutiko su renovacija, kuomet ją globojote jūs. Kai kompensacijos buvo padidintos iki 50 proc., gyventojų susidomėjimas išaugo, tas tiesa. Tačiau 2008-aisiais, dar tęsiantis ekonominiam pakilimui, valstybei tokia parama jau tapo per sunki, todėl naujų paraiškų daugiabučių renovacijai priėmimas buvo sustabdytas.

O čia dar netikėtai nelauktai atėjo krizė, kuriai, kiek pamenu, jūsų vadovaujama Vyriausybė buvo visiškai nepasiruošusi. Tikriausiai todėl, kad jūs jos atkakliai nematėte, nes dar 2008 metų rugsėjį viešai postringavote, esą „jokios krizės nėra ir nebus“. Na, bet ji, kaip pamenate, visgi atėjo. Ir kas nutiko su renovacijos programa? Ji tiesiog sustojo.

Reikėjo naujo modelio. Tokio, kuris atitiktų valstybės finansines galimybes nuosmukio metu. Jis buvo sukurtas. Ne pats geriausias – akivaizdu, tačiau programa bent pradėjo rodyti atsigavimo ženklus. O dabar, jei kompensacijas išties pavyks padidinti pernelyg nenuskriaudžiant biudžeto, ji tikriausia įsibėgės, vyks ir nesustos. Ne taip, kaip nutiko jūsų laikais.

Klystate, kolega, ir rašydamas, esą krizės metu renovacija galėjo tapti puikia statybos sektoriaus, o tuo pačiu – ekonomikos skatinimo priemone. Štai tokie garsiai laidomi pareiškimai bene labiausiai ir prisidėjo prie to, kad žmonės atsisakė minčių modernizuoti namus. Nes pasiklausę tokių kalbų padarė išvadą, kad renovacija – ne kas kita, o gelbėjimosi ratas statybininkams.

Sekate mintį? Statybų sektoriui, tačiau ne paprastiems žmonėms, ne didžiajai daliai visuomenės. Ne tiems, kurie turi gerokai pasistengti, kad „ištemptų“ nuo algos iki algos. O jūs dar jiems – apie statybų sektoriaus gelbėjimą. Nieko keisto, kad po tokių pareiškimų dažnas pagalvojo: ė, ne, vyruti, statybų magnatų aš tai jau tikrai negelbėsiu.

Tuo tarpu renovacija, jei ką, visų pirma skirta tam, kad žmonės sumažintų savo sąskaitas už šildymą. Kad būtų taupoma energija, o tuo pačiu mažinama Lietuvos priklausomybė nuo jos tiekėjų. Ir tik jau po to – statybų sektorius, darbo vietos ir ekonomikos atsigavimas. Jei būtumėte akcentavę tai, žiūrėk, gal ir dabartinė programa būtų veikusi visai kitaip.

Kita vertus, ne tik procentuose esmė. Probleminėmis paskelbtose šalies teritorijose galioja kitoks renovacijos modelis – kompensuojama 85 proc. modernizavimo išlaidų. Vadovaujantis jūsų požiūriu, kolega, renovacija ten turėtų vykti pilnu tempu, ar ne? Deja, to nėra. Ir žinote, kur čia šuo pakastas? Žmonės tiesiog neturi pinigų. Krizė dar nesibaigė. O jūs lyg niekur nieko lyginate dabartines jų finansines galimybes su tomis, kokias jie turėjo pakilimo laikotarpiu.

Lygiai taip pat jūs, kolega, nemirksėdamas sakote, jog ši Vyriausybė „taip ir nepasiūlė“ kitų ekonomikos skatinimo būdų, ir būtent todėl „turėjome ir tebeturime vieną iš giliausių tarp ES šalių ūkio nuosmukį“.

Sunku ką atsakyti žmogui, jei jis per šiuos dvejus su puse metų taip ir nepamatė nė vieno Vyriausybės žingsnio siekiant sutramdyti krizę. Pasiteisinusio, ne visai ar žlugusio – ne tiek svarbu. Lygiai taip pat sudėtinga diskutuoti su tuo, kuris sako, kad esame bene blogiausioje padėtyje ES. Nors, regis, nei iš Tarptautinio valiutos fondo skolinomės (kaip kiti), nei kitų valstybei pragaištingų išeičių griebėmės. O ūkis atsigauna – ir gana sparčiai, tikrai nebesame jokiame dugne. Tad apie ką jūs čia, kolega?

Ir galiausiai - kaip reikėtų suprasti jūsų komentare mestą akmenuką šiai Vyriausybei dėl esą netramdomų šilumininkų ir energetikų interesų? Suprask, jūsų vadovaujamas ministrų kabinetas juos tramdė pasiraitojęs rankoves? Na, gal ir taip. Tikriausiai legendinis, jūsų paties globotas ir „pačiu skaidriausiu projektu“ vadintas „Leo LT“ kūrimas būtų geriausias šios „kovos“ pavyzdys.