Dabartinis reguliavimas ir realybė
Jau dešimt metų Lietuvoje galioja Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis sąlygas, kurioms esant yra atlyginama asmenims už suteiktą vertingą informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikaltimus, jei jais padaroma žala valstybei. Tam, kad gautum atlygį už suteiktą informaciją, turi būti įgyvendintos dvi sąlygos: tos informacijos pagrindu turi būti atskleista nusikalstama veika ir įsiteisėti apkaltinamasis nuosprendis, arba bet kuriuo tyrimo baigties atveju yra atlyginta bei išieškota valstybei padaryta turtinė žala.
Pasirodo, sąlygos ne tokios ir paprastos, nes per dešimt šio nutarimo galiojimo metų atlygio už suteiktą vertingą informaciją negavo nė vienas žmogus. Iškalbingą ir daug paaiškinančią statistiką pateikia Generalinė prokuratūra: 2012 m. pirmos instancijos Lietuvos teismuose už korupcinius nusikaltimus nuteisti 697 asmenys, iš kurių 548 nuteisti dėl papirkimo (taigi nėra turtinės žalos valstybei, o apie nusikaltimą beveik visais atvejais praneša papirkinėjami pareigūnai), o tarp likusių bylų (kyšininkavimas, prekyba poveikiu, piktnaudžiavimas) vos 5 bylose konstatuota valstybei ar savivaldybei padaryta turtinė žala.
Kokia tikimybė, kad tarp jų bus bylų, išspręstų piliečių suteiktos vertingos informacijos pagrindu? Beveik nulinė. Kaip praėjusią savaitę diskusijoje Seime pripažino Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai, kasmet iš maždaug 1200 gyventojų pranešimų apie korupcines veikas, tik apie 10 proc. suteikia realų pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą ir tik 8-10 tokių tyrimų pagrindu bylos pasiekia teismus. FNTT savo ruožtu sakosi teismui atiduodanti apie 20 dėl gyventojų suteiktos informacijos pradėtų tyrimų per metus.
Kad teisinis reguliavimas veiktų
Tiek Generalinė prokuratūra, tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba, tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba siūlo atskirame fonde numatyti lėšas, iš kurių būtų galima atlyginti piliečiams už informaciją, kurios pagrindu būtų išaiškintas nusikaltimas be turtinės žalos. Juk korupciniai nusikaltimai valstybei daro ne tik turtinę, bet ir moralinę žalą. Korupcinių veikų nebaudžiamumas leidžia visuomenėje klestėti korupcinėms nuostatoms, o kiekvienas piliečių suteiktos informacijos dėka išaiškintas korupcinis nusikaltimas yra savaime vertingas valstybei.
Ne taip darniai sutariama dėl to, kada būtų galima pretenduoti į atlygį už vertingą informaciją. Ar tai turėtų būti tyrimo medžiagos atidavimas teismui, ar ikiteisminio tyrimo pradžia ir pan. Iš tiesų norint motyvuoti gyventojus, logiška būtų tokia riba laikyti pradėtą ikiteisminį tyrimą. Jis savaime reiškia, kad institucija, kuriai suteikta informacija, vertina ją kaip naudingą ir įžvelgia pagrindą nusikaltimui tirti. Ar pavyks teisėsaugai surinkti pakankamai įrodymų, tai yra atskiras klausimas, kuris dažnai priklauso ir nuo pačios teisėsaugos kompetencijos.
Galiausiai egzistuoja dar dvi atlygio už informaciją suteikimo problemos. Pirma, nėra visiškai neaišku, kas yra „vertinga” informacija – tai turinti vertinti komisija niekada nesirinko, nes nebuvo išpildyti abu pirminiai reikalavimai atlygiui gauti. Taigi, būtina nustatyti vertingos informacijos kriterijus, kuriuos turėtų suformuluoti specialiųjų tarnybų atstovų mišri darbo grupė. Antra, šiuo metu galiojantis Vyriausybės nutarimas nurodo tik didžiausią atlygį už informaciją – 10 proc. nuo išieškotos žalos, bet ne daugiau 100 tūkst. litų. Tokių ribų nustatymas palieka visai realią galimybę, kad atlygis tebus simbolinis litas ar popierinė padėka. Tai – jokia motyvacija ir žmonės pagrįstai bijo likti be nieko. Todėl siekiant, kad teisinis reguliavimas veiktų, būtina nustatyti ir minimalų atlygį, atlygio dydį siejant su pažeidimu, kurį pavyko atskleisti gautos informacijos dėka.
Apibendrinant galima būt drąsiai pasakyti, kad teisinio reguliavimo, kuriuo būtų galima realiai skatinti visuomenę pranešinėti apie padarytus korupcinius nusikaltimus, kryptys yra aiškios. Išlaidos, kurios „užgultų“ valstybės biudžetą, jei siūloma sistema pradėtų veikti, yra tiesiog juokingos ir negali tapti pasiteisinimu pasilikti prie esamo butaforinio pilietiškumo skatinimo. Siekdami pasiekti apčiuopiamų rezultatų, Seimo parlamentinė grupė „Už Lietuvą be korupcijos“ kreipsis į Vyriausybę, siūlydama panaikinti esamą nutarimo redakciją ir priimti naują, realiai įgyvendinamą ir veikiančią, kad asmenys pranešę apie korupcinius nusikaltimus tiksliai žinotų, kas jų laukia ir kokio atlygio galima būtų tikėtis.