Energetinio saugumo kompleksas
Tarptautinėje politikoje retai kada pasikliaujama geriausiais ateities scenarijais. Todėl valstybių sprendimų kokybė matuojama pagal tai, ar jie pasiteisintų esant nepalankioms išorinėms aplinkybėms. Nepalankių išorinių aplinkybių mūsų valstybės energetikos politikoje daugiau nei pakankamai, tad suprantama, jog buvusi Vyriausybė pasirinko pirmąją išeitį – esmingai mažinti Lietuvos priklausomybę nuo dominuojančių tiekėjų, diversifikuoti energijos prieigas, o ilgainiui paversti mūsų valstybę ne tik energijos gavėja, bet ir tiekėja.
Suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje, Visagino atominės elektrinės projektas, elektros jungtis NordBalt ir dujų bei elektros jungtys su Lenkija – tai ne pabiros iniciatyvos, o neatskiriamos, viena nuo kitos priklausomos ir viena kitą papildančios valstybinės energetikos strategijos sudedamosios dalys.
Aiškų atsakymą, kodėl į skirtingus strateginius Lietuvos energetinius projektus neturėtume žvelgti kaip į konkuruojančias alternatyvas, pateikė Z. Balčytis (Delfi, „Vietoje atsakymo Lenkijos ministrui“, 2013-03-05). Europarlamentaras priminė, kad, pavyzdžiui, Suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje nesikerta, o kaip tik papildo kitą – Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties projektą, kurį dar 2009 m. pavyko įtraukti į ES finansuojamų Baltijos energijos jungčių planą.
Šiame kontekste paskutinysis premjero A. Butkevičiaus pareiškimas apie ketinimą su Lenkijos Vyriausybės vadovu D. Tusku pasirašyti bendrą memorandumą Europos Komisijai dėl dujų jungties finansavimo atskira eilute yra sveikintinas ir natūralus nacionalinės energetikos strategijos tęsinys. Kita vertus, šį memorandumą privalu papildyti.
LitPol Link 2 būtinybė
Mūsų valstybės energetiniam saugumui ne mažiau nei dujotiekio sujungimas yra svarbi elektros tinklų sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros perdavimo tinklais. Tai pripažįstama ir dabartinės Vyriausybės programoje, įpareigojančioje siekti „visapusio elektros energetikos sistemos sinchronizavimo su ES energetikos sistema“.
Štai čia esminę svarbą turės Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas užtikrinant ES finansavimą LitPol Link antrajai elektros jungčiai. Kaip tik šiemet bus tvirtinamas Europos Komisijos rengiamas europinis bendro intereso energetikos projektų sąrašas (EBIEP). Ir tik tuo atveju, jei į jį bus įtrauktas LitPol Link 2, užsitikrinsime, kad Baltijos ir kontinentinės Europos elektros sistemų sinchroniniam veikimui pasiekti bus skirtas reikiamas politinis dėmesys ir deramas finansavimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad dėl bendro energetikos projekto įtraukimo į šį sąrašą ES valstybės narės negali kreiptis pavieniui – reikia bent dviejų valstybių parašų. Ir nors LitPol Link 2 jungtis stipriai prisidėtų prie Baltijos valstybių energetinio saugumo siekių, natūraliausias Lietuvos partneris dėl šio projekto kreipiantis į Europos Komisiją yra Lenkija.
Kodėl dėl dujų sutariam lengviau
Lietuvos ir Lenkijos sutarimas dėl dujų jungties projekto nestebina: šio projekto vertė Lenkijos energetiniams interesams yra ne mažesnė, o kai kuriais atvejais netgi didesnė nei Lietuvai, nes jungtis įgalins užtikrinti pelningą Svinoujscės suskystintų dujų terminalo veikimą. Planuojami terminalo pajėgumai – 5 mlrd. m³ per metus. Kaip tik panašios apimties yra visa trijų Baltijos valstybių rinka, kurioje, pasinaudojant Latvijos Inčiukalnio dujų saugykla, lenkai lyderiautų iki pat naujo suskystintų dujų terminalo pastatymo kurioje nors iš Baltijos valstybių.
Ūkio subjektų pelno siekis nėra nei keistas, nei kuo nors žalingas, juolab žinant, kad Lietuvos-Lenkijos dujų jungtis geopolitiškai užtikrins mūsų dujotiekio integraciją į ES energetikos tinklus. Be to, tikimės, kad naujoji Vyriausybė neatsisakys Suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje, kuris užtikrins didesnę konkurenciją rinkoje ir mažesnes kainas vartotojams. Tačiau vardinant dujų jungties su Lenkija privalumus, reikia ir pripažinti, kad tai ne vienintelė, o gal net ne pati svarbiausia Lietuvos energetinės integracijos į ES energetinius tinklus sudedamoji: reikia ir elektros jungties.
Pasiūlymas Lietuvos ir Lenkijos memorandumui
Kol kas skirtingai nei dujų jungties atveju paraišką dėl LitPol Link 2 projekto poreikio pateikusi tik Lietuva. Lyginant su dujomis, elektros jungties projektas Lenkijai nėra toks tiesiogiai naudingas kaip Lietuvai. Kita vertus, norisi tikėtis, kad mūsų partneriai suvokia ir įvertina milžinišką politinę projekto naudą Lenkijai ir visam Baltijos regionui, kuris jau gerą dešimtmetį kovoja su energetinio saugumo grėsmėmis.
Jei taip ir yra, premjerui Butkevičiui būtų racionalu pasiūlyti Lenkijos Premjerui D. Tuskui įtraukti į žadamą bendrą Lietuvos ir Lenkijos memorandumą ne tik dujų jungties, bet ir LitPol Link 2 elektros jungties klausimą. O Lenkijai būtų racionalu šio pasiūlymo neatmesti, visiems parodant tikrą regioninės lyderystės pavyzdį.