Kiek atlyginimų Lietuvoje nusėda vokeliuose – apskritai sudėtinga apskaičiuoti, nes tai kažkaip akivaizdu, tačiau kažkodėl neįrodoma.
Pavyzdžiui, pagal CVbankas.lt 2012 metais atliktos apklausos duomenis beveik pusė apklaustųjų buvo gavę atlyginimus vokeliuose.
Šešėlinis mastas, ekspertų apskaičiavimu, darbo rinkoje sudaro daugiau kaip 23 proc., o tai reiškia – vidutiniškai per 500 litų atlyginimas nuslepiamas.
Todėl kreipiausi į Vyriausybę, Seimą ragindamas valstybės institucijas, savivaldybes, valstybės įmones atsisakyti pirkti paslaugas iš tų tiekėjų, kurie moka minimalų atlyginimą savo darbuotojams. Nes tos įmonės, kurios dalyvauja viešuosiuose konkursuose ir konkuruoja mokėdamos tik minimalius atlyginimus ar vokeliuose, skatina nelegalią darbo rinką ir kuria didelį šešėlį ekonomikoje.
Esu įsitikinęs, kad būtina inicijuoti viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, kurie sudarytų sąlygas viešus konkursus laiminčių įmonių darbuotojams gauti legalų užmokestį už darbą ir mažinti didėjančią pajamų nelygybę. Koks tas legalus atlyginimas? Toks, kokį nurodo Statistikos departamentas, nes jo statistika formuoja apskaitos duomenis įmonių, kurios moka atlyginimus skaidriai.
Vilnius pirmasis 2011 metais pradėjo taikyti praktiką, kai tiekėjai viešųjų pirkimų sutartyse įsipareigoja darbuotojams, vykdantiems pirkimo sutartį, mokėti ne mažesnį kaip 90 procentų darbo užmokestį, kurį nurodo Statistikos departamentas pagal paskutinius oficialius duomenis konkrečioms ekonominės veiklos sritims Vilniuje. Per tą laiką sudaryta jau 640 tokių sutarčių, kurių vertė 235 milijonai litų, o vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2013 metais Vilniuje siekė 2640,4. Nuo 2011 metų jis padidėjo 240,9 lito. Suprantama, tai tik viena iš priežasčių.
Europos Komisija įvertino iniciatyvą dėl vidutinio darbo užmokesčio mokėjimo kaip geros praktikos pavyzdį. Europos Sąjungos ir kitos pažangios šalys viešuosiuose pirkimuose stengiasi mažinti kainos, kaip tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijaus, įtaką. O kai kurios šalys, pavyzdžiui, Austrija vykdo analogišką (kaip Vilniaus savivaldybė) vidutinio darbo užmokesčio taikymo metodą.
Tai, kad didėja pajamų nelygybė, problemą iškėlė ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama. Naujausi tyrimai parodė, kad šimtai milijardų dolerių valstybinėms sutartims, subsidijoms, paskolomis ir nuolaidomis atitenka įmonėms, kurios moka mažiausius atlyginimus. Tai gilina pajamų nelygybę.
Šiuos tyrimus patvirtino skundas, pateiktas „Good Jobs Nation“ organizacijos, kuri atstovauja mažą atlyginimą gaunantiems darbuotojams.
Taigi grįžtant prie Lietuvos, bendra viešųjų pirkimų vertė 2013 metais buvo apie 12 milijardų litų. Su šia suma gali padaryti du dalykus: arba ir toliau užsimerkti prieš viešuosius pirkimus, kai konkursuose dalyvaujama „smaugiant“ kainą darbuotojų algų sąskaita arba priversti įmones pagalvoti, kaip efektyviai valdyti savo verslą ir kaip mokėti savo darbuotojams konkurencingą atlyginimą. Ir šitaip sudaryti visoms įmonėms galimybę konkuruoti vienodomis sąlygomis.
Įsigaliojus šiai naujai viešųjų pirkimų praktikai visoje Lietuvoje mažėtų nedarbas, emigracija ir žmonių, gyvenančių iš socialinių išmokų, skaičius, būtų išstumiama nelegali darbo rinka, iš pirkimų būtų eliminuojami nesąžiningi tiekėjai, atsirastų daugiau galimybių socialiai atsakingoms įmonėms konkuruoti viešuosiuose pirkimuose, didėtų BVP, išaugusi perkamoji galia skatintų vidaus vartojimą. Visa tai skatintų įdarbinti vietinius darbuotojus, o ne piktnaudžiauti pigesne darbo jėga iš užsienio, apie kurios poreikį šiuo metu ypač mėgstama kalbėti.
Akivaizdu, kad šiandien viešuosiuose pirkimuose Lietuvoje yra įsigaliojusi praktika remti šešėlinį verslą ir vokelių politiką – prie to visiškai legaliai prisideda visos valstybės institucijos ir savivaldybės. O ką iš viso to laimi konkursą surengusi valstybinė įstaiga? Mažiau nei už savikainą dirbančios įmonės vilkina darbus, juos atlieka nekokybiškai arba visiškai juos sustabdo. Tuo tarpu socialiai atsakingos įmonės, mokančios savo darbuotojams konkurencingus atlyginimus, negali dalyvauti viešuosiuose konkursuose, nes nepajėgia konkuruoti su tais, kurie litus deda į vokelius.