Pasižadėta iki 2025 m. Lietuvos gyventojų skaičių padidinti daugiau nei šešiais šimtais tūkstančių, iki 3.5 milijono. Gražus noras ir gražus susitarimas, tačiau, kaip tai pasiekti, deja, nė žodžio.
Gal partijos apgaudinėja visuomenę ir ruošiasi Lietuvoje priimti ne 1200 pabėgėlių pagal dabartinę EK paskirtą kvotą, o visą pusę milijono? Gal griežta retorika prieš imigrantus yra tik apgaulė visuomenei už kurios slepiasi „grand imigrantų priėmimo“ planas? Tikiuosi, Seimo partijų vadovai atsakys į šiuos klausimus visuomenei.
Skaičiai ir statistika yra mums negailestingi: Lietuva yra viena sparčiausiai nykstančių valstybių pasaulyje ir pagal gyventojų mažėjimo skaičių pirmoji Europoje. Vien tik praėjusiais metais Lietuva neteko gyventojų tiek, kiek jų gyvena vidutinio dydžio mieste, pavyzdžiui Ukmergėje ar Mažeikiuose. Tūkstančiui Lietuvos gyventojų gimsta tik 9 vaikai. Pagal mirtingumą lietuviai – septinti Europoje. Apie emigracijos rodiklius žinome patys – iki šiol emigravę yra apie 620 tūkst. Lietuvos piliečių, nuo beveik 3,5 mln. mūsų Lietuvoje sumažėjo iki 2,89 mln.
Norisi paklausti Prezidentės ir Premjero, kaip jaučiasi vadovaudami šaliai, iš kurios masiškai bėga gyventojai?
Jei nebus imamasi realių ir netgi drastiškų priemonių emigrantams susigrąžinti ir gimstamumui skatinti, 2025 metais, geriausiu atveju, Lietuvoje gyvens 2,7 mln. gyventojų, o kiek niūresnės Eurostato prognozės žada mažiau nei 2,5 mln.
Tam, kad būtų pasiekta politinių partijų deklaruojama 3,5 mln. gyventojų skaičiaus siekiamybė, iki 2025 metų į Lietuvą turėtų sugrįžti bene visi per Nepriklausomos Lietuvos istoriją emigravę lietuviai (viso jų priskaičiuojama virš 600 tūkstančių). Arba… mūsų valstybę turėtų papildyti net 700 tūkst. Imigrantų, kas sudaro ketvirtadalį dabartinės Lietuvos populiacijos.
Tai visiškai įmanoma. Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis vien 2015 metais jūros ir sausumos keliais Europos Sąjungą pasiekė virš 1,1 mln. žmonių. Vien šių metų sausį Europą tais pačiais keliais pasiekė 56 tūkstančiai žmonių. Europos komisaras Johannes Hahn dar praeitais metais pasakė, kad ant Europos slenksčio yra apie 20 mln. pabėgėlių. Tai tik pabėgėliai, o kur dar ekonominiai migrantai iš karo nekamuojamų šalių.
Kokį kultūrinį, socialinį, politinį ir gal net ekonominį pokytį Lietuvoje matytumėme, jei visuomenę papildytų net ketvirtadalis europietiškai kultūrai svetimų žmonių? Apie kokią integracijos politiką galime šnekėti, jei kol kas neišgalime sukurti realių priemonių savo piliečiams išlaikyti ir susigrąžinti? Vidutiniškas lietuvių gimstamumo rodiklis – 1,5 vaiko šeimai, kai tuo tarpu vidutinis pasaulio musulmonų gimstamumo rodiklis – 3,1. Skaičiai, aišku, gali kisti priklausomai nuo šalies, bet bendra tendencija – nenuginčijama.
Būtų galima guostis tuo, kad memorandumas – populistinis, niekas į Lietuvą atsikraustyti vis tiek nenorėtų, nes kitos Europos šalys – turtingesnės, o jų socialinės sistemos – dosnesnės.
Kol kas Lietuva imigrantams nėra pasiruošusi. Jokių realių integracijos priemonių neturime ir patirties neturime taip pat. Negali padėti, jei neturi tam galimybių.
Ką turime ir privalome daryti, norėdami išsaugoti Lietuvą ir tautą? Tikslai aiškūs – turime siekti susigrąžinti savo piliečius, skatinti didesnį gimstamumą ir vykdyti atsakingą imigracijos politiką iš kultūriškai priimtinų kaimynių šalių.
Priemonės:
Pirma - didinti gyventojų pajamas. Lietuvoje atlyginimai vieni mažiausių Europos Sąjungoje, mažesni nei pas mūsų kaimynus latvius ar estus. Vidutinis atlyginimas 2020 metais su mokesčiais turi pasiekti 1450 eurų.
Antra - patvirtinti valstybės ilgalaikę būsto nuomos bei keitimo pagal poreikį programą visoje Lietuvoje, kuri užtikrintų žmonėms galimybę išsinuomuoti municipalinį butą pagal ilgalaikes nuomos sutartis. Nauja būsto programa Lietuvos žmonėms - tai galimybė jaunimui ir jaunoms šeimoms apsirūpinti būstu nesiskolinant iš banko. Tai regionų socialinių problemų sprendimo priemonė, nes atokiai gyvenantys žmonės, galės nuomuotis butus ten, kur yra darbo vietos ir kokybiškos gyvenimo sąlygos. Dažnas jaunas žmogus visam gyvenimui įsiskolina tam, kad išsipirktų dar ir ne pačios geriausios kokybės būstą. Lietuvos valstybė turi sekti geros praktikos pavyzdžiais Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje ir t.t. Daugumoje Europos šalių apie 50 proc. būsto rinkos sudaro ilgalaikei nuomai skirti butai, kurių užsakovas valstybė ir savivaldybės.
Trečia - kokybiškų ir prieinamų darželių programa, šiuolaikiškos mokyklos ir platus vaikų užimtumo paslaugų tinklas visoje Lietuvoje – įvairūs būreliai ir vasaros vaikų stovyklos. Švietimo sistema ir infrastruktūra turi būti kokybiška ir prieinama, leidžianti vaikus auginti patogiai.
Paminėjau tik kelias priemones ir galiu pasakyti, kad jų įgyvendinimas ne tik įmanomas, bet būtinas.
Vilniui Europos statistikos agentūra ir kiti ekspertai prognozavo pastovų gyventojų skaičiaus mažėjimą. Tačiau atkakliu darbu ir turint idėjų galima Eurostato prognozes paneigti. Nuo 2011 metų Vilniuje gyventojų skaičius didėjo kasmet. Vilnius –išimtis ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione. Vilnius - vienintelis miestas, kuris EK pripažintas kaip perspektyvus ir turintis galimybių. O kodėl tame sąraše nėra Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ar Alytaus?
Žinau, kad galima tą pasiekti ir visoje Lietuvoje.