Klaidų daro visi, tačiau, deja, A. Kubiliaus padarytos ne tik sunkiai ištaisomos, bet ir kainuoja mokesčių mokėtojams milijonus litų.
Atrodo, ir spaudoje, kuri nuosekliai rėmė praėjusios Vyriausybės priimtus energetikos sprendimus, pagaliau atsirado racionali kritika ir pasekmių analizė. Gaila, kad tik dabar, kai pinigai jau „įsisavinti“ ir sąskaitos apmokėtos. Belieka laukti, kada jos bus išrašytoms vartotojams susimokėti.
Kalbant apie saulės energetikos politiką, sprendimai buvo priimami greitai ir gerai neapgalvoti. To rezultatas šiandien – radosi nemažai saulės elektrinių, kurioms elektros vartotojai permoka už pagamintą elektros energiją, ir ieškinių už 200 mln. Lt kompensacijoms už „teisėtų lūkesčių“ pažeidimą. Ir tai juk turės apmokėti ne politikai ir valdininkai, įstatymais įteisinę nepagrįstus sprendimus, o mokesčių mokėtojai.
Saulės energetika galėjo tapti realia nepriklausomybe ne tik nuo išorės importo, bet ir nuo vidaus tiekėjų, jei būtume ją vystę protingai. Pavyzdžiui, tiesiog leidus saulės elektrinių savininkams savo pagamintą elektrą pakeisti elektra, perkama iš elektros tiekėjų.
Kitas pavyzdys – AB ,,Lietuvos energija“ pastatytas Elektrėnuose naujas 455 MW galingumo elektros gamybos 9 blokas, kuris kainavo beveik 1,3 milijardo litų ir buvo priduotas eksploatacijai 2012 metų rudenį.
Spaudoje šių metų liepos mėnesį skelbta, kad elektros gamybos įmonių grupę valdanti bendrovė „Lietuvos energija“ naujojo 9 Lietuvos elektrinės bloko artimiausiu metu neketina įjungti. Pernai rudenį baigtas statyti blokas veikė tik apie porą mėnesių.
AB „Lietuvos energija“ vadovai patvirtino, kad įrenginys dirbo: „apie pusantro du mėnesius (dirbo – BNS), ir artimiausiu metu tikrai daugiau nedirbs, nes dujų kaina tokia, kad tai keltų elektros kainą… Ar jo reikėjo? Situaciją rinkoje buvo sunku prognozuoti, bet nebuvo pasinaudota galimybe kartu išspręsti ir elektros, ir šilumos gamybos problemą. Vertinant iš dabartinės perspektyvos, gal geresnė alternatyva būtų buvusi Vilniuje ar Kaune pastatyti mažesnius kogeneracinius blokus“, – interviu „Veidui“ sakė „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.
Būtent apie tai kalbėjau dar 2008 metais, kai sudarėme koalicijos sutartį su A. Kubiliumi. Primygtinai siūliau naujai išrinktam premjerui peržiūrėti patvirtintą projektą statyti naują 9 bloką Elektrėnuose ir planuoti du mažesnės apimties blokus Vilniuje ir Kaune. Tai būtų sumažinę sąskaitas už šildymą gyventojams 20 procentų. Dabar, beje, išsipildė tai, apie ką kalbėjau – itin brangiai šildomas tik Elektrėnų ežeras, bet ne gyventojų daugiabučiai.
Konkurso procedūros nebuvo pasibaigusios ir sutartis su Ispanijos koncernas „Iberdrola“ tuo metu dar nebuvo pasirašyta. Deja, buvo pasirinktas kelias ,,šildyti karosus ežere šalia Elektrėnų“, nors buvo galima pigiau šildyti daugiau ne trečdalį Lietuvos. Ir šildyti pigiai.
Kiti nemažiau svarbūs faktai: 2009 m. lapkričio mėnesį paskelbta 9 bloko statyba turėjo kainuoti 1,1 mlrd. litų. Pusę statybos kainos – 530 mln. litų – turėjo skirti Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas iš Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo fondo (kuriam trūksta pinigų), o likusią dalį – Lietuvos elektrinė iš savo pelno ir skolintų lėšų.
Kitas didysis energetikos strategų paradoksas – investavus 1,3 mlrd. litų reikės papildomai investuoti dar apie 60–70 mln. Lt į naują katilinių kompleksą tam, kad būtų galima Elektrėnus pigiau aprūpinti šiluma. Mat skubant statyti naują bloką tiesiog tai buvo užmiršta ir nebuvo numatyta galimybė iš naujo bloko paimti likutinę šilumą miestui šildyti. Dabar numatyta, kad didžiąją dalį (per 90 proc.) šilumos poreikio patenkins 40 MW biokuro katilai, o pikiniai šilumos poreikiai, šilumos gamybos pajėgumų rezervas ir Lietuvos elektrinės technologiniai garo poreikiai bus užtikrinami gamtines dujas naudojančiais 50 MW katilais.
Tiesiog makabriškai skamba buvusio premjero A. Kubiliaus kalba 9 bloko atidarymo proga, cituoju: „Iš tiesų diena ypatinga dėl trijų labai aiškių dalykų, kuriuos noriu pasinaudodamas šia proga ir pabrėžti. Visų pirma, be abejo, kad devintasis blokas yra labai svarbus mūsų energetikos saugumo stiprinimo instrumentas. Kuo galima pasidžiaugti ir kuo galime didžiuotis tai paties projekto realizavimo kokybe. Per 22 nepriklausomybės metus tai yra pats didžiausias Lietuvoje realizuotas projektas, kurio vertė berods yra 1,3 mlrd. litų ir jis yra realizuotas pagal biudžetą ir pagal kalendorių. Mes Lietuvoje galime realizuoti didelius projektus, tai šiandien yra labai aiškiai pasakoma.“
Išties, tai sėkmingai įgyvendintas, tačiau visiškai Lietuvai nereikalingas projektas. Mokesčių mokėtojai moka už šio neveikiančio 9 bloko statybas, nors turėtų mokėti mažesnes sąskaitas už šildymą. Panaudojus 1,3 mlrd. Lt, išleistus neveikiančiam blokui, galima buvo pritaikyti esamas Vilniaus ir Kauno kogeneracines elektrines kūrenti biokuru ir pinigų dar būtų likę.
Taigi visas projektas buvo paremtas koncepcija, kad „naujas blokas veiks 30 % efektyviau, nei seni“. Deja, stovėdamas naujas blokas yra lygiai tiek pat „efektyvus“, kaip ir stovėdami seni blokai. Skirtumas tik tas, kad elektros vartotojai moka už projektui įgyvendinti paimtų paskolų palūkanas, o Ignalinos AE uždarymas, išvaisčius IAE uždarymo fondo pinigus, turės būti finansuojamas taip pat už biudžeto mokėtojų ar elektros vartotojų pinigus.