Jau kelinta diena, kai tiek viešojoje erdvėje, tiek įvairiose grupėse gyvai svarstomas neseniai paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl rinkėjų skaičiaus vienmandatėse rinkimų apygardose nustatymo principų.
Algis Strelčiūnas
© DELFI / Tomas Vinickas

Nenuostabu, kad šiam nutarimui abejingų nėra: juk iki artėjančių Seimo rinkimų liko vos metai ir laiko tam atsakingai pasiruošti nėra daug.

Vienmandačių rinkimų apygardų pakeistas ribas kuo greičiau norėtų žinoti ir Seimo nariai, ir rinkimų organizatoriai, ir rinkėjai. Konstitucinis Teismas nurodė vadovautis tarptautiniais gerosios rinkimų praktikos standartais, kur rinkėjų skaičiaus nuokrypis vienmandatėse apygardose būtų ne didesnis kaip 10 proc. vidutinio rinkėjų skaičiaus visose šiose apygardose.

Beje, šis skaičius (10 proc.) jau buvo kartą patvirtintas Seimo rinkimų įstatyme 1996 m., bet vėliau pakeistas.

Vyriausioji rinkimų komisija, vykdydama Konstitucinio Teismo nutarimą, parengė du vienmandačių rinkimų apygardų ribų keitimo projektus: kai leidžiamas nuokrypis ne didesnis kaip 20 proc. ir kitą – kai ne didesnis kaip 10 proc. nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Pagal antrąjį projektą reikėtų keisti daugumos šalies vienmandačių rinkimų apygardų ribas, todėl jis siūlomas įgyvendinti tik nuo 2020 m.

Tiek vieno, tiek kito projekto įgyvendinimui reikės atlikti daug darbų, tad ilgiems svarstymams laiko nėra ir tikslinga, kad iki 2015 m. pabaigos būtų priimta Rinkimų įstatymo pataisa, atitinkanti Konstitucinio Teismo nutarimą.

Kitu atveju galime sulaukti teisminių procesų dėl naujai išrinktų Seimo narių vienmandatėse apygardose neteisėto išrinkimo.

Vietoj to, kad įgyvendintų Konstitucinio Teismo nutarimą, socialdemokratų frakcijos dauguma skubotai siūlo radikaliai keisti rinkimų sistemą iš dabar esančios mišrios, kai 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose ir 70 – daugiamandatėje apygardoje, į proporcinę, kai visi Seimo nariai būtų renkami tik daugiamandatėse apygardose.

Vienmandačių rinkimų apygardų atsisakymas, jų panaikinimas – visiškai naujas principas, Lietuvai neįprastas ir iki šiol netaikytas. Kas tai? Ar tai noras nutolinti rinkėją nuo jam atskaitingo Seimo nario?

Šiuo metu vienmandatėse apygardose renkama daugiau kaip pusė Seimo narių. Jų nuolatinis bendravimas su rinkėjais, svarbių ir aktualių jiems klausimų sprendimas, atskaitomybė jiems, atitinka žmonių lūkesčius ir bent šiek tiek gerina Seimo reitingus.

Atsisakius vienmandačių apygardų siūloma nauja rinkimo į Seimą tvarka iškeliant partijų kandidatus į 10 sudarytų apygardų, kurios atitinka anksčiau buvusias apskritis.

Išrinkus toje didelėje apygardoje kelis ar keliolika Seimo narių ar nekils rinkėjui neaiškumo, į kurį jam kreiptis. Ir kaip žinoti, kuris geriausiai atstovaus jo interesus? Daug auklių – vaikas be galvos?

Seimo nariams irgi būtų sudėtinga įsigilinti į didesnės ir nelabai žinomos teritorijos problemas. Juk kandidatai parenkami pagal partijų sąrašus ir rodantys lojalumą partijos vadovybei. Ar jiems tikrai bus svarbūs žmonių reikalai, žmonių, kurių jie gerai nepažįsta ir nežino.

Ir ne rinkėjo valia visais atvejais bus galutinė. Štai siūlomos naujosios balsavimo procedūros rinkimų rezultatų nustatymo schemoje nurodoma, kad „jei du kandidatai surenka vienodą skaičių balsų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris yra aukščiau nacionaliniame partijos sąraše.“

Ar tai ne partijų vaidmens stiprinimas vienmandačių rinkimų apygardų sąskaita? Socialdemokratų ketinimas atsisakyti tiesioginio atstovavimo vienmandatėse apygardose greičiausiai rodo jų didelį pasitenkinimą aukštais reitingais ir mažą norą vargintis dėl rinkėjo problemų.

Vienmandačių apygardų naikinimo fone vertėtų prisiminti ir gyventojų norą turėti kuo daugiau tiesiogiai renkamų politikų. Tiesiogiai renkame šalies prezidentę, renkame merus, savivaldybių tarybų narius, siūliau tiesiogiai rinkti ir seniūnus nuo 2019 m. Gaila, kad šiam pasiūlymui Vyriausybė nepritarė motyvuodama tuo, kad dar per anksti.

Dabar norima atsisakyti galimybės, kai žmonės renka vienmandatėse apygardose Seimo narius, kuriuos geriausiai pažįsta ir kurie pelno jų pasitikėjimą. Ar tai nesumažins rinkėjų aktyvumo, kuris ir taip yra mažas? Nuviltas rinkėjas vargu ar ateis balsuoti. Tad ar nevertėtų prieš priimant tokius sprendimus pasitarti su bendruomenėmis, sužinoti žmonių požiūrį ir nuotaikas.

Norint keisti rinkimų sistemą, būtų naudinga iš pradžių išbandyti naują rinkimų tvarką per savivaldos rinkimus renkant savivaldybės tarybos narius 2019 m.

Kodėl nepasinaudojus Estijos pavyzdžiu, kai Talino miesto tarybos nariai renkami suskirsčius miesto teritoriją į 8 daugiamandates apygardas. Panašus siūlymas buvo pateiktas ir Lietuvoje, 2014 m. svarstant Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektą, tačiau Seime tam nebuvo pritarta.

Tikiuosi, kad Seimo nariai, Vyriausioji rinkimų komisija savo sprendimus grįs kompetencija, patyrimu ir atsižvelgdami į rinkėjų teisėtus lūkesčius.

Radikalios reformos neturėtų būti vykdomos paskubomis, be platesnės diskusijos – jas galėtume vykdyti 2020 m., renkant kitą Seimą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Naujojo prezidento beieškant: ryškėja paprastų žmonių ir elito pasirinkimas (670)

Lietuvos gyventojai prezidento poste šiuo metu norėtų matyti tris vyrus – premjerą Saulių...

Mokesčių inspekcija pradėjo kapstyti praeitį – dėl NT perkratys tūkstančius (78)

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išsiuntė tūkstančius priminimų pateikti nekilnojamojo...

Namą administravusi bendrovė po 11 metų gyventojus bandė paversti skolininkais (20)

Į absurdišką situaciją pakliuvo vieno Kauno daugiabučio gyventojai. Po 11 metų atsibudo tuomet...

Reketininkams pasipriešinęs kaunietis papasakojo, kaip sulaukė keršto ir bėgo iš Lietuvos namuose vyras turėjo pinigų kambarį (215)

Kai dauguma išvykusių iš Lietuvos pradeda pasakoti savo istorijas, dažniausiai sako, kad...

Vokietija pateko į politinę krizę: Merkel turės kovoti dėl išlikimo (14)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel turės kovoti dėl politinio išlikimo, anksti pirmadienį...

Mirė serijinis žudikas Charlesas Mansonas: jo nusikaltimų žiaurumas Amerikoje pasėjo paniką (35)

Buvęs kulto lyderis Charlesas Mansonas mirė sulaukęs 83 metų. Šis asmuo atsakingas už 1969 m....

Kino kūrėjas seną autobusiuką pavertė mobiliais namais (6)

Dauguma žmonių net neatsisuktų į aptriušusį baltą krovininį autobusiuką, tačiau kino...

Romanu su Clintonu išgarsėjusi Monica Lewinsky virto aršia kovotoja prieš patyčias: pamatykite, kaip ji atrodo dabar (26)

Monica Lewinsky visame pasaulyje išgarsėjo būdama 22-jų, kuomet, būdama Baltųjų rūmų...

Diatlovo perėjos incidentas: kraują stingdanti mįslinga istorija (121)

1959 metų sausį 23 metų Igoris Diatlovas aštuonių jaunų Sovietų Sąjungos žygeivių grupę...

Pasidaryk pats: priemonė, išvalanti aprūdijusią vonią (15)

Pas gerus šeimininkus vonia visada spindi baltumu, tačiau kartais dėl tam tikrų sąlygų ji...