Jose visados rasime nepaneigiamų teiginių, kurie gali būti rimtu pagrindu apibendrintoms išvadoms. Gali būti tada, jei jos padarytos iš surinktų faktų ir teiginių visumos, o ne iš a priori priimto postulato, kuris vėliau grindžiamas tik tais argumentais, kurie šį postulatą patvirtina, o apie postulatui prieštaraujančius argumentus nutylima.
Taip elgiasi visi užsakomųjų straipsnių autoriai. Taip pasielgė šį kartą ir Rolandas Paulauskas, nors aš ir neturiu jokio pagrindo teigti, kad R.Paulauskas sukūrė savo plačiai nuskambėjusį filmą kurios nors nedraugiškos Lietuvai šalies užsakymu.
Ir taip pagrindinis R. Paulausko teiginys yra toks: JAV yra absoliutus blogis, dėl JAV politikos Ukrainoje jau žuvo ir tebežūsta nekalti žmonės. Ar iš tiesų taip ir yra?
Sutikime su akivaizdžia tiesa, jog kiekviena valstybė stengiasi turėti kuo daugiau įtakos kitoms valstybėms. Demokratinės valstybės šią įtaką stiprina ekonominėmis ir diplomatinėmis priemonėmis.
Autoritarinės valstybės šalia jau minėtų priemonių naudoja ir savo turimą karinį potencialą, kuriuo gąsdina visas kitas valstybes. Nesunku atspėti, kad JAV, kaip demokratinė valstybė, savo tikslų siekia tik ekonominėmis ir diplomatinėmis priemonėmis.
Nesunku atspėti, kad JAV nenorėtų, kad pasiglemžusi Ukrainą, Rusija taptų supervalstybe, kuri diktuotų pasauliui savo madas ir, kaip teigia politikos apžvalgininkai, atkurtų senąją Tarybų Sąjungą.
O Rusija be Ukrainos būtų tik viena iš valstybių, kokių pasaulyje ne viena. Ir tokia valstybė neturėtų jokių šansų tapti naująja Tarybų Sąjunga, kuri taptų grėsme pirmiausia artimiausioms kaimynėms, o vėliau ir visoms kitoms valstybėms.
Čia dar reiktų pridurti, jog JAV visados remia tas jėgas, kurių veiklos pagrindu yra žmogaus teisės. Kodėl mes turėtume tada stebėtis, kad JAV naudoja visas jos turimas ekonomines ir diplomatines priemones, kurios padeda Ukrainai tapti nepriklausoma valstybe, ir užkerta Rusijai kelią tapti diktatoriaus valdoma supervalstybe?
Rusija irgi naudoja visą jos turimą diplomatinių ir ekonominių priemonių arsenalą. Bet, kitaip nuo JAV, Rusija savo tikslams pasiekti dar naudoja ir karines priemones. Argi kam nors dar neaišku, jog Rytų Ukrainoje rieda rusiški tankai ir šaudoma rusiškomis raketomis. Gal, sakysite, maištininkai turi savo ginklų pramonę, kuri ir teikia jiems raketas, minas ir tankus? Ar kam nors dar neaišku, jog nuo šių ginklų žūsta tiek kariškiai, tiek ir civiliai įvairių šalių piliečiai?
Istorija su Krymo aneksija dar nepakeitė R. Paulausko palankaus požiūrio į V. Putiną. Juk Krymas buvo perleistas Ukrainai ne kaip N. Chruščiovo asmeninė dovana, o kaip Tarybų Sąjungos dovana vienai iš savo respublikų (beje, ne už ačiū).
Šis dovanojimo aktas buvo patvirtintas Tarybų Sąjungos Aukščiausioje Taryboje. Taigi tai buvo valstybinė dovana.
Ir štai po keliasdešimties metų Rusija pareiškė, kad ji tą valstybinę dovaną atsiima. Gražu? Dabar galima laukti, kad ir Angela Merkel panorės atsiimti Antantės valstybių Rusijai padovanotą Karaliaučiaus kraštą.
Bet grįžkime prie R. Paulausko pagrindinio teiginio, kad ne Rusija, o JAV yra pagrindinis blogis. Paklauskime kiekvienas savęs šių klausimų:
Kieno tankai ir raketos dislokuotos Rytų Ukrainoje.
Kieno raketa numušė keleivinį lėktuvą su beveik trimis šimtais keleivių.
Kuri valstybė visais įmanomais būdais remia Ukrainos maištininkus.
Kieno kareiviai iškrausto žuvusiųjų kišenes ir nuo žuvusiųjų pirštų numauna žiedus.
Kieno aukos suguldytos Sloviansko ir kt masinėse kapavietėse.
Kieno įsakymu iš Kryme gyvenančių ukrainiečių, kurie atsisako priimti Rusijos pilietybę, atimami butai.
Jei sutiksite, kad visa tai Obamos rankų darbas, tada reikės sutikti ir su R. Paulausko teiginiu, jog B. Obama, o ne V. Putinas yra nūdienos pagrindinis blogis. Jei manysite kitaip nei R. Paulauskas, tai atsakykite sau į tokį esminį klausimą:
Kodėl V. Putinas nedidina savo įtakos Ukrainai vien diplomatinėmis ir ekonominėmis priemonėmis., o naudoja ir karines.
Manau, atsakymą žino kiekvienas šio straipsnio skaitytojas.