Pirmasis iš jų, ar tie tūkstančiai buvo skirti partijos reikmėms, ar asmeniniams E. Masiulio poreikiams. Jei partijos reikmėms, tai apie pinigus negalėjo nežinoti artimiausieji E. Masiulio bendražygiai -partijos vicepirmininkai: Antanas Guoga, Eugenijus Gentvilas, Gintaras Steponavičius ir kiti Liberalų sąjūdžio valdybos nariai.
Jeigu taip ir yra, tai šie visi asmenys kartu su E. Masiuliu dalinsis bendra atsakomybe, kuri numatyta įstatyme dėl partijų finansavimo.
Jei E. Masiulis neinformavo savo kolegų apie gaunamus ir gautus pinigus, tada jis bus traktuojamas kaip stambaus kalibro kyšininkas, kuriam teisėsauga pritaikys Baudžiamojo kodekso straipsnį už kyšio paėmimą.
Iš štai čia susikerta pačių liberalų interesai. Jei E. Masiulis ėmė pinigus su kolegų žinia, tai tada jis atsipirks lengvu išgąsčiu, kuris tik nežymiai pakenks jo politinei karjerai (verslininkų teikiama partijoms parama – jokia naujiena mūsų politiniame pasaulyje).
Tačiau tokia įvykių eiga vargu, ar priimtina, E. Masiulio bendražygiams, nes jie negalėtų apsimesti nieko nežinoję apie gautus pinigus. Tada tie bendražygiai taptų E. Masiulio bendrininkais ir kartu su juo pasidalintų atsakomybe už partijų finansavimo įstatymo pažeidimus.
Sprendžiant iš Liberalų sąjūdžio vicepirmininko E. Gentvilo pasisakymo, toks scenarijus netenkina E. Masiulio kolegų, kurie, užmiršę visokias ten draugystes ir bendražygių solidarumą, norėtų paaukoti E. Masiulį „ad maiorem Dei gloriam“ .
Jų nuomone, paaukojus tik E. Masiulį, paverčiant jį stambaus masto kyšininku, pati partija kartu su jos vicepirmininkais šiame skandale būtų lyg ir „ne prie ko“ bei mėgintų iki rinkimų galutinai atsiplauti nuo ištikusios gėdos.
Tačiau pastarasis scenarijus visiškai nepriimtinas E. Masiuliui (ir, be abejonės, jo šeimai), nes jis gali baigtis Lukiškių aikštės rūmais. Kaip bus iš tiesų, pamatysime netrukus. Manau, kad teisėsaugos specialistai įmins šitą mįslę.
Antras klausimas iškilo po to, kai mes sužinojome apie tai, jog rasti pas E. Masiulį pinigai jau buvo STT pareigūnų pažymėti.
Tai, žinoma, labai sustiprina įkalčių vertę, todėl E. Masiulis negalės teigti, kad jis gavo pinigus iš kokių nors kitų šaltinių, o ne iš koncerno „MG Baltic“.
Tačiau, turint galvoje, kad STT tokių operacijų be Respublikos Prezidentės palaiminimo nedaro, kyla klausimas, kada STT informavo prezidentę apie ruošiamą akciją ir gavo jos palaiminimą: ar prieš sužymint pinigus, ar juos jau sužymėjus.
Logiška būtų manyti, kad STT neužsiimtų pinigų ženklinimu, jei nežinotų, ar tokia akcija bus palaiminta. Jeigu ji buvo palaiminta, tai STT veiksmai traktuotini kaip provokaciją, kaip jaukas, ant kurio užkibo jaunas, mažai patyręs politikas E. Masiulis.
Tada vėl kyla klausimas, kodėl prezidentė leido STT provokuoti savo mylimiausią partiją, laikytą skaidrumo etalonu. Prezidentė negalėjo nežinoti, kad Liberalų sąjūdžio prestižo sunaikinimas taps smūgiu visai daugiapartinei sistemai.
Žinoma, galima teigti, kad prezidentė, sužinojusi apie Liberalų sąjūdžio ir „MG Baltic“ ryšius buvo priversta palaiminti STT veiksmus. Gal būt ir taip, jei ne vienas „bet“.
Kodėl tada prezidentė, sužinojusi apie Lietuvos banko naudojamą reketą, nepasiuntė STT tiesiai į Lietuvos banko valdytojo Vito Vasiliausko kabinetą? Man peršasi toks atsakymas: STT veiksmai Lietuvos banke pažeistų prezidentės autoritetą, o STT veiksmai tvarkant Liberalų sąjūdį tik susilpnina Lietuvos partinę sistemą iki tokio laipsnio, kad Lietuvos gyventojai gali pradėti ilgėtis „stiprios rankos“. O kas toliau? Tolesni galimi veiksmai – tai tik techninės procedūros