Tai nenuostabu, nes kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę žinoti renkamo Respublikos Prezidento biografiją iki jos detalių. Kad galėtų ramia sąžine pasakyti žinąs už ką balsuoja.
D. Grybauskaitės biografijos tyrinėtojai pateikė nemaža įvairaus politinio svorio faktinės medžiagos. Prieš kelias dienas pati D. Grybauskaitė atsakė į keletą jai nuolat užduodamų klausimų.
Susipažinus su tyrinėtojų pateikta medžiaga ir su D. Grybauskaitės komentarais, kurie niekaip nesiderina su spaudoje paviešintais faktais, galima laukti įdomios diskusijos, kas gi iš tiesų yra D. Grybauskaitė: kovotoja už Lietuvos Nepriklausomybę ar eilinė kolaborantė, kokiais buvo tada visi, norėjusieji išvengti Sibiro.
O gal ji buvo neeilinė kolaborantė, kuri Tarybų valdžios metais stiprino Tarybų Sąjungą ir visais jai įmanomais būdais kovojo su „liaudies priešais“.
Šia prasme visiškai nereikšminga detalė, ar jos tėvas buvo NKVD seržantas ar tik gaisrininkas, ar jis, kaip teigia tyrinėtojai, sėdėjo kalėjime už kriminalinį nusikaltimą ar, kaip teigia D. Grybauskaitė, buvo tremtyje. Juk nuteistuosius išveždavo į Sibiro lagerius, todėl galima nemeluojant teigti, kad tai irgi tremtis, nors ir kitokia nei patirta kitų mūsų tautiečių. Pagaliau ne vaikai pasirenka tėvus.
Lygiai tokia pat mažareikšme detale laikyčiau D. Grybauskaitės disertacijos teiginius apie socialistinės sistemos pranašumus ir teiginių patvirtinimui cituojamas marksizmo klasikų mintis bei TSKP nutarimus. Norėčiau pamatyti anų laikų ekonomikos mokslų disertantą, kuris to nedarė ir tvirtino, kad, pvz., laisva rinka yra pranašesnė už socialistinę.
Kur kas svaresniu, bet irgi ne lemiamu argumentu laikytinas D.Grybauskaitės elgesys atkuriant Nepriklausomybę. Nekreipiant dėmesio į naivuoliams skirtas pasakaites apie tai, kaip ir kada D. Grybauskaitė tapo LDDP nare, kaip ji kovojo „savo kovą“ būdama Burokevičiaus partijos atsakinga veikėja, akivaizdu, kad ji galutinai apsisprendė tik po sužlugusio pučo Maskvoje, kada visiems tapo aišku, kad TSRS jau nebėra ir nebus. Bet ir toks D. Grybauskaitės biografijos vingis vargu ar paveiks jos gerbėjų minią, jei iki šiol to neįvyko.
Bet yra kur kas svarbesnė informacija, kuri gali turėti ir teisinių pasekmių, jei bus įrodyta, kad D. Grybauskaitė bendradarbiavo su KGB. Žinomos tokios bendradarbiavimo formos:
Etatinis darbas KGB struktūrose,
KGB užverbuoto agento darbas,
Teikimas žvalgybinės ir agentūrinės informacijos KGB struktūroms.
Nėra jokių duomenų, kad D. Grybauskaitė būtų kadrinė KGB darbuotoja. Nėra jokių duomenų, kad D. Grybauskaitė būtų užverbuota ir egzistuoja jos agentūrinė kortelė su jos pasižadėjimu, slapyvardžiu ir parašu. Tokios kortelės ir negalėjo būti, kadangi KGB neverbuodavo TSKP narių, nes jie ir taip privalėjo teikti KGB struktūroms jų prašomą informaciją. Kokią informaciją jie teikdavo,- tai priklausė tik nuo konkretaus TSKP nario moralinių savybių.
Išvada tokia: D.Grybauskaitė nebuvo nei kadrinis KGB darbuotojas, nei KGB užverbuotas agentas.
Belieka pasiaiškinti, ar D.Grybauskaitė teikė žvalgybinę ir agentūrinę informaciją KGB struktūroms.
Spaudoje pateikta informacija apie tai, kad D. Grybauskaitė vadovaudavo įvairioms į kapitalistines ir socialistines šalis vykstančioms grupėms. Pagal to meto tvarką kiekvienas grupės vadovas rašydavo KGB skirtą ataskaitą, kurioje nurodydavo tokius duomenis: su kokiais užsienio politikais ir visuomenės veikėjais susitiko grupė, koks tų veikėjų požiūris į TSRS, kaip elgėsi grupės nariai kelionės metu, ar susitiko su kuriuo nors užsieniečiu, nesuderinęs to su grupės vadovu, ar grupės narių pažiūros suderinamos su tarybinio piliečio elgesio normomis.
Neabejotina, kad D. Grybauskaitė rašė tokias ataskaitas, kurios, tikėtina, saugomos kuriame nors KGB archyve. Ar tokios ataskaitos nėra bendradarbiavimas su KGB? Jei ne, tai tada seka išvada, kad nė vienas TSKP narys niekados nebendradarbiavo su KGB. Bendradarbiavo tik nepartiniai.
Dabar pats laikas pakalbėti apie teisines tokių ataskaitų buvimo pasekmes.
Prezidento rinkimų įstatyme rašoma:
„2(1) straipsnis. Duomenys apie ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis
(struktūromis)
Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus, privalo iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie savo darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB bei kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis (struktūromis). Šiuos duomenis pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus įrašo duomenų anketoje. Joje turi būti nurodyta: tarnybos (struktūros) pavadinimas bei pavaldumas, asmens pareigos, laipsnis, rangas ir funkcijos, darbo ar mokslo laikas ir vieta, apdovanojimai. Duomenų anketos formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Anketos duomenys yra vieši. Jei pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje pateikia šioje straipsnio dalyje nurodytus duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija privalo šią anketą viešai paskelbti per 24 valandas nuo jos pateikimo“.
Šiame įstatyme numatytos ir procedūros bei sankcijos, jei kandidatas nepaiso VRK reikalavimų.
Dabar reikia laukti VRK sprendimo. Iš jo matysime, ar Vyriausioje Rinkimų Komisijoje dominuoja teisė, ar ši komisija eis jau kadaise jos pramintu taku: jei reikia –vadinasi galima.
D. Grybauskaitės rašytos ataskaitos gali būti paviešintos. Tai bus įvertinta kaip eilinė užsienio šalies žvalgybų klastotė, nuo kurios prezidentūra vis neranda tinkamų skiepų.
Ar D. Grybauskaitė nusimes nuo savo kaklo šią girnapusę, - greitai pamatysime. O nusimesti ne taip jau ir sunku- reikia sakyti tik tiesą ir nieko daugiau. Be abejonės, tai būtų ir geriausieji „skiepai“ nuo įvairių insinuacijų.