Turime pripažinti, kad mokytojų atlyginimai Lietuvoje nėra dideli. Viena vertus, tai lemia mažėjantys darbo krūviai. Kita vertus, net ir daug pamokų turinčio pedagogo alga neperkopia 800 eurų ribos, ypač jei jis mokykloje tik pradėjo dirbti.
Būtent maži atlyginimai yra viena iš priežasčių, kodėl į mokyklas neateina jauni specialistai. Ir nors šiandien turime mokytojų perteklių, po kelerių metų jų ims stigti, nes dalis išeis į užtarnautą poilsį – trečdalis mokytojų yra vyresni nei 55 metai, iš jų 12 proc. perkopę 60 metų. Taigi turime ruošti pamainą – motyvuotą, išsilavinusią, norinčią dirbti mokykloje ir besidžiaugiančią tokiu pasirinkimu.
Kokybines permainas numato naujai parengtos Pedagogų rengimo, atestacijos ir kvalifikacijos tobulinimo kryptys, jas plačiau pristatysiu kituose tekstuose. Šįkart – trumpai apie planus dėl mokytojų algų didinimo. Jie aktualūs ir dabar mokyklose dirbantiems mokytojams, nes pokyčiai numatyti jau nuo šio rugsėjo.
Pradedant nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., kasmet iki 2020 m. pedagogų tarnybinių atlyginimų koeficientai didėtų po 5 proc. Numatomi keli etapai:
1. Nuo šio rugsėjo nebeliks minimalių koeficientų, jie bus pakelti iki vidurkio. Algos iki 5 proc. didės tiems, kuriems jos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą. Tai sudaro 41 proc. mokytojų, 22 proc. darželio auklėtojų, 35 proc. pagalbos mokiniui specialistų.
2. Nuo 2017 m. sausio 1 d. visų pedagogų algos pradedamos skaičiuoti tik pagal maksimalius koeficientus: visiškai naikinamos 2009 m. įvestos atlyginimų „žirklės“. Atlyginimai iki 5 proc. kils tiems, kurie neturėjo maksimalių koeficientų, o tai sudaro 97 proc. visų mokytojų, 93 proc. darželio auklėtojų, 95 proc. pagalbos mokiniui specialistų.
3. Nuo 2018 m. sausio 1 d. pagaliau 5 proc. didės algos visiems be išimties pedagogams. Tiek pat jos keliamos ir 2019 m., ir 2020 m., o ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – po 15 proc., kad jų darbo užmokestis priartėtų prie mokytojų algų. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams keičiasi ir darbo savaitės sandara: mažėja kontaktinių valandų (2019 m. – 1 val., 2020 m. – 2 val.) ir didėja nekontaktinių (2019 m. – 1 val., 2020 m. – 2 val.).
Štai tokie parengti planai. Kadangi jiems įgyvendinti kasmet reikės nuo kelių iki kelių dešimčių milijonų eurų – iš viso beveik 196 mln. eurų per 5 metus, – pritarti turi tiek Finansų ministerija, tiek visa Vyriausybė.
Viliuosi, kad lėšų bus rasta. Juo labiau kad mokytojų algų didinimo klausimas buvo aktualus visuomet, tik labai ilgai nebuvo sprendžiamas. Dar 2009 m. planuota 9,5 proc. padidinti tarnybinių atlyginimų koeficientus. Tačiau prasidėjus ekonominei krizei buvo atsisakyta ne tik šių planų, bet ir sumažintos jau skirtos lėšos mokytojams.
Tik nuo 2015 m. palaipsniui algos pradėjo augti, Švietimo ir mokslo ministerija surado galimybių daugiau mokėti už sąsiuvinių taisymą, mokytojams perskirstyti direktorių pamokas. Tačiau tai palyginti menki poslinkiai, kiek daugiau – daugiau kaip dešimtadaliu – augo tik darželio auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai.
Pedagogų darbo užmokesčio didinimo programa yra šansas atiduoti mokytojams skolą, pagaliau tesėti dar 2009 m. duotą pažadą. Ir ne tik grąžinti, kas priklauso, bet ir užtikrinti, kad ateityje mokytojams už darbą bus tinkamai atlyginama.