Matyt, nustebote, kodėl prieš “turtingą vyrą“ pridėjau abejonę keliantį žodelytį „esą“ – argi Ramūnas Karbauskis neturtingas? Ką gi, pažvelkime atidžiau: ar jums neatrodo, kad jeigu ambicingas vyras toks turtingas, kaip skelbiasi, tai jo partija dabar neturėtų skęsti skolose ir jis nelauktų biudžeto malonės, kad patenkintų savo politines ambicijas?
Ramūnas Karbauskis nėra toks turtingas, kokiu dedasi?
Jau ankstyvą pavasarį (vieša paslaptis) viliodamas į savo tuo metu sudarinėtus kandidatų į Seimą sąrašus Ramūnas Karbauskis į kairę ir į dešinę žarstė pažadus apmokėti rinkimus, padengti reklamos bei viešinimo išlaidas ir kitaip visokeriopai padėti ar prisidėti. Apie tai man pasakojo keletas dabartinių Seimo narių, kurie vėliau pripažino gan greit pajutę, kad realiai pinigų nėra, ir guodėsi, kad jeigu būtų tai žinoję, vargu, ar būtų prie valstiečių jungęsi.
Panašus pasiūlymas padengti rinkimų išlaidas praėjusių metų pavasarį, dalyvaujant dabartiniams Seimo nariams Tomui Tomilinui ir Vytautui Bakui, buvo pateiktas ir man. Tiesa, aš iš karto aiškiai daviau suprasti, kad neparsidavinėju, dar daugiau — man tapo visiškai akivaizdu, jog R. Karbauskio suvokimas apie politiką bendrai ir apie sąžiningą politiką yra nulinis.
Eidamas į Seimo rinkimus R. Karbauskis deklaravo turintis turto už 11,53 mln. eurų, tačiau piniginės lėšos tame turte sudarė tik 0,9 proc. arba beveik 104 tūkst. eurų. (t.y., net mažiau, nei kainuoja visi tie džipukai, apie kuriuos dabar taip esame verčiami skaityti). Kitas deklaruojamas turtas yra gerokai mažiau likvidus, jo tikroji vertė galutinai paaiškėtų tik rinkoje, tad ir tiesiogiai rinkimams jį panaudoti būtų gerokai sudėtingiau ir tai užtruktų ilgiau.
Dabar žinome, kad R.Karbauskio vadovaujama partija po rinkimų liko skolinga 970 tūkst. eurų. Atleidus visus iki rinkimų dirbusius žmones, būstinėje nebeliko nė vieno oficialiai dirbančio asmens ir net atsakingojo sekretoriaus, ir tai, savo ruožtu, nori nenori kelia minčių, kad visas šurmulys partijos būstinėje buvo keliamas tik tam, kad pakliuvus į Seimą, būtų galima pasipildyti kišenes.
Priešingu atveju, jeigu būtų svarbi tam tikrų idėjų, principų sklaida, partijos būstinė veiktų ir toliau. Skolos, gavus biudžeto dotaciją, žinoma, bus padengtos mokesčių mokėtojų pinigais, bet ši neaiški ir neapibrėžta partijos finansinė būklė yra pirmas iš visos eilės nerimą keliančių ženklų.
Praraja tarp pajamų ir išlaidų
Gretos Kildišienės „turtų“ istorija kelia dar daugiau įvairių, pridursiu, reikalaujančių itin aiškių atsakymų, klausimų.
Pastarosiomis dienomis buvome priversti stebėti aprėdų ir automobilių paradą minčių skurdo baloje. Tačiau nuosekliai sudėliojus R. Karbauskio ir jo šiuo metu jau Seimą bandančios rikiuoti ilgametės generolės Rimos Baškienės pasakojimus bei vaizdus televizijos ekranuose, gauname paveikslą, kurį, jeigu norime turėti skaidresnę politiką, privalome detaliau patyrinėti.
Eidama į pastaruosius rinkimus G. Kildišienė deklaravo kuklų turtą ir išskirtinai menkas pajamas: kandidatuodama į Savivaldybių rinkimus 2015 metais ji deklaravo, jog per 2014 metus akcinėje bendrovėje „Panevėžio Specialusis autotransportas“ uždirbo vos per 19 tūkst. litų, jos turtas 2015 metų pradžioje buvo 74 tūkst. litų (21,4 tūkst. eurų).
Pagal 2016 metų kandidato į Seimą deklaraciją, per 2015 metus ji gauna 4367,18 eurų pajamų, jos turto vertė išauga iki 25 tūkst. eurų. Taigi, įvertinus galimą turto prieaugį, esame verčiami patikėti, kad realiai ponia G. Kildišienė su dukrele visus 2015 metus gyveno už 367,18 eurų/mėn. Net jeigu pridėsime deklaracijoje nenurodomus alimentus, kuriuos moka dukrelės tėtis, kurie, kaip viešai skelbta, sudaro 300 eurų per mėnesį, esame verčiami patikėti, kad buvusi Seimo narė prasigyveno už 330 eurų per mėnesį.
Tačiau kai pradedi vertinti ponios G. Kildišienės viešai demonstruojamas (bet ne deklaruojamas) išlaidas, vaizdas stulbinamai verčiasi: už centus perkamos tūkstančius kainuojančios gėrybės. Prie naujo namo, viename iš kurio butų gyvena (iš kur pinigai nuomai ir komunaliniams mokesčiams?) eksparlamentarė, šviečia automobilis, už kurį per metus atseikėti 22 tūkst. eurų; TV ekranuose šmėsčioja madingiausi aprėdai, aksesuarai, įvairiaspalvių kailių apykaklėmis padabinti kailinukai, išmanesnė akis atpažins ir brangų J. Statkevičiaus paltuką.
Beje, tai jog dizaineris nepaneigė, kad tai jo gaminys, o paltuko sandorio detalės neatskleistos, suteikia progą įtarti, jog tai „dovana“ už galimybę kurti liūdnai pagarsėjusius tautinius kostiumus visiems Lietuvos mažiesiems piliečiams. Taigi, vadinkime daiktus savo vardais: iki tol, kol nematome apmokėtos sąskaitos — tai kyšis.
Advokatas, it liokajus lydintis Greta Kildišienę ir jai paslaugiai atidarinėjantis automobilių dureles, irgi kainuoja, ar ne? Žinant, kad „Agrokoncernas“ reikalauja apmokėti lizinguojamą automobilį ir net su nemažomis tokiam sandoriui palūkanomis, sunku patikėti, kad savo advokatą koncernas skyrė nemokamai. Kita vertus, politikė tokios nemokamos paslaugos iš privataus ūkio subjekto ir priimti neturėtų teisės.
Žinoma, jeigu Valstiečių partijos vadai galvotų, ką kalba, o ne vien aklai gintųsi, jie gal sakytų, jog visos tos prabangos prekės G. Kildišienei pabiro 2016 metais, už kuriuos deklaracijos vis dar nėra. Tokiu atveju netikslumai ir neaiškumai, jei tokie būtų, geriausiu atveju išlįstų tik 2017 metų viduryje, o guvesnio proto ryšių su visuomene specialistai iki to laiko gal sugebėtų sukurti kokią nors labiau įtikinančią istoriją nei tos, kuriomis esame maitinami dabar.
Tačiau kol kas išvada aiški: buvusi Seimo narė ciniškai nedeklaravo savo tikrųjų pajamų šaltinių. O ir kam jai vargintis, kai už ją mūru stoja partijos vadai?
Kokie aitvarai maitina R. Karbauskio globotinę?
„Negali Seimo narys naudotis kokiomis nors priemonėmis, kuriomis negali naudotis. Noriu pasakyti viena – Seimo narė naudojasi tuo, kuo ji gali naudotis teisiškai. Viskas“. „Seimo narė nepažeidžia jokių įstatymų, ji negali važinėti kokios nors įmonės automobiliu, jeigu ji neturi teisės. Negalima sakyti informacijos, kurios nesako pats žmogus.“ „...šitas sandoris sudarytas su įmone, kuri susijusi su manimi. Jis visiškai teisėtas, visiškai atitinka visus reikalavimus, kurie vykdant taikomi išperkamąja nuoma“. Tai tik kelios valdančiosios Seimo frakcijos lyderio R. Karbauskio citatos, demonstruojančios, kaip jis suvokia savo, kaip politiko, atsakomybę rinkėjams.
Atsakymas, o iš kokios kišenės dengiamas visas tas, atrodo, neišsenkantis gėrybių srautas, kuriuo, pasak R. Karbauskio, „teisiškai“ naudojasi Greta Kildišienė, nejaudina ir lipšniosios Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos R. Baškienės.
„Sunku spręsti ir, ko gero, čia nei mano, nei jūsų neturėtų būti dėmesiu, iš kur žmogus turi pinigų. Jeigu jis juos turi, reiškia, jis juos deklaruoja“, — nesilaikydama net elementarios logikos principų žurnalistus moko R. Baškienė. Ir priduria: „Galbūt žmogus turėjo palikimą, gal jis buvo susitaupęs pinigų. Aš nekėliau šito klausimo pati sau ir man tai nebuvo svarbu. Tai žmogaus apsisprendimas. Gal jos svajonė visą gyvenimą buvo tokia?“ [Įsigyti prabangų automobilį — A.M.]. Matyt, nuo šiol, kai VMI domėsis, tarkime, PVM grobstytojų išlaidomis, pastarieji galės remtis vienos aukščiausių šalies politikių indulgencija.
Vis dėlto manęs tokie samprotavimai neįtikina, o atsakymas į klausimą, iš kokio stalčiuko semiami G. Kildišienės turtai, iš tiesų galėtų paaiškinti, kas išlaiko ir maitina valdančiąją Seimo daugumą, taigi, kas realiai lemia Seimo sprendimus. Tad toliau ieškau aiškaus vienprasmiško atsakymo. Bendrai imant galimi trys atsakymai.
Pirma versija: G. Kildišienės automobilį apmokėjo jos mama
Partija rinkėjams, ar bent jų daliai, kurios susivokimas seklesnis, o širdis „gailestingesnė“, perša mintį apie mamos dotacijas, kurios neišsemiamu srautu teka iš 30 tūkst. eurų draudimo išmokos, kurią ji prieš penkiolika (sic!) metų gavo už avarijoje žuvusį sūnų.
2003 metų pabaigoje priimtas Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymas nuolatinius Lietuvos gyventojus įpareigojo iki 2005 metų gegužės 1 dienos mokesčių administratoriui pateikti 2003 metų pabaigoje turėtų pinigų deklaraciją. Minimas įstatymas vienprasmiškai nurodė deklaruoti visas pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose, jeigu jų bendra suma viršija 50 000 litų. Dar daugiau: įstatyme nurodyta, jog joks nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris minėto įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, šiuo turtu negali pagrįsti jokio kito turto įsigijimo.
Panevėžiečiai interneto komentaruose mamos pinigų versiją atmeta be išlygų: jie tvirtina, kad per kelis mėnesius tais tolimais metais G. Kildišienės mama pinigus išleido butui, kuris buvo nupirktas kitam sūnui, dukrai įtaisė nedidelį automobilį, likutį skyrė savo buto remontui. Šiuos faktus labai nesudėtinga patikrinti, ypač prisiminus, kad tad apie „kitokią“ skaidrią valstiečių politiką kalbantys R. Karbauskis ir jo svita tiesiog privalėtų papunkčiui viską pasiaiškinti ir po to viešai pagrįsti, o jų rankose yra visi galimi tokio patikrinimo svertai. Žinoma, tokį tyrimą tiesiog privaloma atlikti ir Panevėžio žurnalistams, kurie dar iki rinkimų savo darbo neatliko ir taip paspendė spąstus naiviems rinkėjams.
Dar viena silpna šios versijos pusė ta, kad mamos turėtų pinigų (jeigu ji juos ir labai saugojo iki pat paskutiniųjų metų) tikrai neužtenka visai dukters viešai ir noriai demonstruojamai prabangai padengti.
Antra versija: G. Kildišienės gerą gyvenimą apmokėjo partijos lyderis
R. Karbauskis atvirai mėgaujasi tuo, kad gali sau leisti daugiau, nei eilinis mirtingasis. Nors pastarosiomis dienomis jis akivaizdžiai painiojosi savo pasisakymuose ir net grubiai melavo, patikėkime tuo, kad jis savo partijos kolegę galėjo remti visai nesavanaudiškai, vien norėdamas patvirtinti savo, kaip lyderio, autoritetą. Kadangi R. Karbauskis noriai ir nuolat kartoja, kad jo šeima jį palaiko be jokių išlygų, ta šeima, matyt, suprastų ir tokius geros širdies polėkius.
Jeigu kas ir kelia abejones dėl tokios R. Karbauskio paramos, tai paties partijos lyderio deklaracijos, kurios vargu ar suteikia jam galimybių be atodairos taškyti pinigus, juolab, kad G. Kildišienės apetitas prabangai tikrai didelis.
Netiesiogiai tokias R.Karbauskio išlaidas būtų galima pagrįsti tuo, kad nurašomos einamosios pajamos. Tarkime, 2016 metais R. Karbauskis deklaravo gavęs per 3,84 mln. eurų įplaukų. Nors jis nuolat viešai painiojais ir, bandydamas aiškinti santykinai labai nedidelius savo mokesčius, dėsto, jog čia deklaruojamos ne jo pajamos, o jo ūkininko verslo įplaukos, vis dėlto pakankamai solidi mokesčių suma (per 62 tūkst. eurų) rodo, jog ir jo asmeninės pajamos buvo pakankamos, kad jis galėtų už automobilį kas mėnesį įnešti po 1000 eurų, keliskart įnešamą sumą padidinti iki 5000 ar 7000 eurų. Tikėtina, jam užtektų finansinių galimybių padengti ir kitus brangius G. Kildišienės poreikius ir pomėgius.
Vis dėlto patikėkime. R. Karbauskio žodžiais, kad jis tikrai neturįs jokių finansinių sąsajų su G. Kildišiene. Tačiau jeigu tas yra taip, tada G. Kildišienės pajamų mįslė kelia dar didesnių klausimų apie galimą labai rimtą grėsmę valstybei.
Trečia versija: G. Kildišienės prabangą apmoka įstatymų leidyba suinteresuoti asmenys
Aiškiai neatskleisdami G. Kildišienės aitvarų kilmės Valstiečių ir žaliųjų partija tokią versiją visuomenei piršte perša patys, net jeigu patys to nesuvokia. Valstiečių partijos lyderiai dėmesį bando nukreipti atsisukdami į tokį jų mėgstamą moralizavimo lauką. Dėkodama R.Karbauskiui už parodytą sutartį, R. Baškienė klausimą apie pajamų šaltinius menkino dėstydama, kad reikia, jog „visi tie kalbėjimai apie tą patį“ kiek įmanoma greičiau baigtųsi, nes „mes Seime ir visumoje šiame gyvenime turime nuostabių temų — ir dvasingumo, ir įstatymų leidyboje“.
Nors švelnesne forma, bet panašiai klausimą nuo įstatymų laikymosi, aiškaus interesų deklaravimo abstrakčios moralės link kreipė ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, pabrėždamas, kad „jeigu ir atsakysim teisiškai, tai dar nereiškia, kad tai nepadarė moralinės žalos“. Dėl moralinės žalos nesiginčijama, bet norisi paklausti: o kur atsakyta teisiškai?
Kalbos apie dvasingumą neatsako į klausimą, o kas išlaikė buvusią Seimo narę ir vis dar įtakingą valdančiosios partijos veikėją, kurią akivaizdžiai ir net isteriškai gina R. Karbauskis. Beje, kodėl gina? Dėl to, kad ji žavi moteris kuri, kaip jis pats sakė, po poros metų net sugebės pati kalbėtis su savo rinkėjais? Ar vis dėlto esama kitų tokios aklos gynybos priežasčių?
Ne kartą ir ne du pastarosiomis dienomis viešoje erdvėje nuskambėjo, jog iki pasirodymo šalia Valstiečių ir žaliųjų partijos lyderio G. Kildišienė turėjo draugą (ar draugų), susijusių su nusikalstamu pasauliu. Buvusios Seimo narės elgsena, gyvenimo būdas ir garderobas, realiai neturintis jokio ryšio su jos finansinėmis galimybėmis, komiškai panašus į nusikalstamo pasaulio vyrų pasirenkamų moterų grožio ir aprėdų standartus: daug, labai dirbtinai ir pabrėžtinai brangiai.
Tai, žinoma, nieko neįrodo, bet vis tik dar labiau užaštrina klausimą, ar tikrai tie ryšiai nutraukti?
Kol vietoje aiškių ir lengvai patikrinamų atsakymų mes vėl ir vėl būsime maitinami sąmokslo istorijomis, tol Valstiečių ir žaliųjų partija kapanosis krizėje. Ir skandins visą valstybę.