Buvo tai buvo, ne visi perlai gali sublizgėti Sostinėje, reikia daryti išvadas ateičiai ir kitiems pateisinti vardą. Dabar artėja 2022 m., kai po vieną Lietuvos ir Liuksemburgo miestą ar regioną turės galimybę/šansą tapti Europos kultūros sostine ir vėl reprezentuoti savo šalį ištisus metus bei kviesti turistus pasigėrėti kultūriniais kūrybiniais pasiekimais ir unikaliais festivaliais, užburiančiais renginiais ir pakylėjančiajų dvasia. Laiko rodos į valias, bet jau 2017m. spręsis klausimas kam bus patikėta Lietuvos garbė, o siekiantis jos iki 2016m. pavasario turi pateikti paraiškas Kultūros ministerijai.
Pakeliui į tuos metus, Kultūros ministerija jau daug metų skelbia Lietuvos kultūros sostinės konkursus. Iš pradžių iniciatyvą labiau pastebėjo ir rodė rajoninės savivaldybės, bet vėliau ambicijų vedini įsijungė kurortai ir miestai. Po Palangos buvo Panevėžys, dabar Joniškis-Žagarė, 2016 m. - Telšiai. Ministerija neseniai įvardijo ir kitas savivaldybes artėjantiems 3 metams, artėjant Valstybės šimtmečiui (2018m.), buvo palaiminta Klaipėda (2017m.), Marijampolė (2018m.) ir Rokiškis (2019m.).!
Kaunas, 2014m. priėmęs sprendimą dalyvauti Kultūros ministerijos rengiamame konkurse ir šiemet pateikęs paraišką ministerijai, liko dalyvavęs olimpiniu principu, nieko nepešęs, be medalių, bet su perspektyva..!
Aišku, ne visada visur pavyksta, bet savo garbę,kaip ir krepšinyje, reikia ginti iki galo. Kaip gina "Žalgiris" ne tik prieš "Lietuvos rytą", bet ir prieš "Neptūną", Uteną, Pasvalį ar kitus. Deja, naujosios Miesto tarybos vadovybei tai jau nebepavyks dėl praleistos progos iki pat 2020m.
Galima būtų teisintis, kad Kultūros ministerija neatkreipė deramo dėmesio į Laikinąją sostine, bet labiau tikėtina, kad naujoji Kauno vadovybė nevažiavo, "nelobino", ir apskritai, neteikė reikšmės šiam reikalui, nes sprendimas-įpareigojimas veikti priimtas "ne toje taryboje".
Juolab, po paklausimo Miesto taryboje apie susiklosčiusią situaciją - olimpinė ramybė, atsakymo nėra, neformalus pasakymas, kad "vyksta koncentracija į KEKSą" (suprask, Kaunas -Europos kultūros sostinė..!?). Tačiau važiuoti būtina, kaip vykome į Australiją, kad iškovotume Kaunui Tarptautinių vaikų žaidynių teisę 2017m arba šių metų pradžioje į Briuselį, kur pelnėme Europos kultūros paveldo ženklą už Kauno tarpukario modernizmo (1919-1940) architektūrą, o dabar taikomės į UNESCO.
Gal nereikia čia murkdytis vietinėse kultūros sostinės peripetijose, tiesiu taikymu į europinį kontekstą. Vėl, kaip ir krepšinyje (Lietuvos futbolas nelabai pavyzdys..), pirmiau reikia įrodyti pranašumą nacionalinėje lygoje; tad ir kituose sektoriuose, negali apeliuoti, kad nusipelnei reprezentuoti europiniame lygmenyje be konkurencijos, nes istorinės aplinkybės užtarnavo tą garbę.
Yra kaip yra, reiks suktis iš padėties ir Laikinosios sostinės šimtmetį 2019 m. paminėti vietiniu lygmeniu...
Nors istorinėms aplinkybėms lėmus, Kaunas 1919 m. pradžioje tapo Laikinąja sostine ir daugiau nei du dešimtmečius saugojo, puoselėjo ir stiprino Valstybės ekonominius, politinius, socialinius ir kultūrinius pamatus. Aišku, artėjant Valstybės šimtmečiui 2018 m., ši aplinkybė nėra jokia privilegija, kurią būtų suteikęs Vytautas Didysis ar kitas kunigaikštis, bet apeliuoti į istorinę praeitį ir atmintį būtina, nes tuometinis Miestas buvo visos Respublikos vėliavnešys.
Žiūrint iš šių dienų aplinkybių, tinkamai parengus paraišką, manau, Kaunas pelnytai konkuruotų nacionaliniame finale dėl KEKS'o vardo. Pažiūrėkime vien į kasmet Savivaldybės skiriamas lėšas vietinei ar Miestą reprezentuojančiai kultūrai puoselėti. O jei dar Valstybės šaltiniai kažkiek pridėtų kilniam tikslui.
Manau, kaimynai, europiečiai tikrai susijaudintų atvykę į mums puikiai žinomus ir pripažinimą pelniusius tarptautinius reprezentuojančius Kauną renginius: Pažaislio muzikos festivalis, "KaunasJazz", Kauno meno bienalė "Textile", KaunasPhoto, "Operetė Kauno Pilyje", CAFE- Kauno architektūros festivalis, "Poezijos pavasaris", Kauno kino festivalis, "Suklegos", "Šypsos lėlės ir vaikai" etc. (nekopijuosiu visos Kauno kultūros finansavimo programos). Dar primintume ne tik kasmet vykstančias, bet ir įspūdingas Tarptautines "Hanza dienas" Kaune 2011m. Beje, jų teisėpasiekta 1993m., o iš peties rengtis joms pradėta 2008m., įsteigus viešąją įstaiga "Hanza Kaunas -2011".
Nesakau, kad Kaunui užduotis dabar konkuruoti ir nugalėti vienam. Ne, jei Vytautas Didysis Kaunui suteikė privilegiją prieš 600metų Birštone (1408m.), tai pasitelkime sąjungininkus: Kauno rajoną (dėl Raudondvario), Raseinius (dėl Šiluvos), Jonavą (dėl Joninių) ir kitus nebūtinai Kauno apskrityje.
Juk daugiau nei pusmilijoninė Ryga prieš 2014m. pasitelkė Siguldą ir kitas savivaldybes. Beje, atidarymas ir savo kultūros pristatymas Rygoje buvo šaunesni nei VEKS'o 2009m., gal dėl to, kad galėjau palyginti vietoje.Ten dvelkė kultūra, jos atrakcijomis, interaktyviomis improvizacijomis viešosiose erdvėse, o ne fejerverkais ar kita kultūrine pompastika.
Na, ten pas kaimynus. Aišku, Jų "braliukiška" patirtis ir sėkmė visada mus įkvepia ir džiugina.! Jie kovojo ir pagarba jiems. O mes!?
Mes tūpčiojame, manydami, kad Kauno teisė savaime suprantama, kad Kaunas ramiai užsisakys ir jam atneš ant padėklo KEKS'ą. Neprivalu, juk Kaunas net nepasistengė laimėti LT kultūros sostinės vardo. Vėlgi, tai ne argumentas, spręs ne Ministerija, o speciali Europos komisija, kurioje bus keli Ministerijos tarnautojai, Europos Parlamento nariai ir kiti pripažinti ES veikėjai. Taigi apstu erdvės veikti jau dabar. Bet jei net iki Vilniaus nepavažiuojama, ar bus ūpo ir gebėjimų nulėkti iki Briuselio ar Liuksemburgo!?
Čia viena, dar neiškovoto medalio pusė! Norint laimėti, sakoma, reikia kovoti.
Pajūrio savivaldybės rengiasi ir nuosaikiai teiraujasi apie Kauno sprendimus, kaip ir Marijampolė ar Rokiškis, kurie vėliau nurungė Kauną dėl Lietuvos kultūros sostinės. Neabejoju, jog pajūrio savivaldybės bursis į pavadinkime KoPiNę (Klaipėda-Palanga-Neringa) koaliciją ir teiks bendrą paraišką.
Pakeliui Palanga pasistatys Koncertų salę, Klaipėda - naują muzikinį teatrą ant kranto prie vandens ir artės prie tikslo.
Vilnius, nors jau ne konkurentas, su Vyriausybės milijonais išsipirks Sporto rūmus ir modernizavęs juos pritaikys koncertams ir kongresams, kurie, tikėtina, duris atvers iki 2022m. Tuo tarpu Kaunas pats atsisako ambicijų. Nepaisant to, jog 2014-20 m. ES finansavimo traukinys jau švilpia ir atvyksta, Kauno savivaldybė, ne be politinio palaiminimo, bilieto įsigyti neketina. Argumentas - turime Filharmoniją, kuri tarpukariu statyta kaip Teisingumo rūmai.
Kad Kaunui būtina naują šiuolaikiška akustinė koncertų salė konstatuota pačių kultūros ir meno atstovų beveik prieš dešimtmetį. Ir nors 3K (Kauno koncertų ir kongresų) rūmų urbanistinis konkursas yra įvykęs, o Nemuno kranto detalusis planas patvirtintas 2014m., ambicijų, kokių turėjo ir turi kiti pretendentai į Europos kultūros sostinę, Kaunas atsisako savo noru.
Dėl Europos kultūros sostinės konkurso nereikia pamiršti ir kurortų. Kodėl, pavyzdžiui, neturėtų dalyvauti ir pasivaržyti Druskininkai su M.K.Čiurlionio vardu ir kitų su Dzūkijos savivaldybių parama, juolab meras irgi kalba apie būtinybę pasistatyti naujus koncertų rūmus. Arba kodėl ne Telšiai su užsispyrusiais žemaičiais.
Todėl neabejotina, kad kultūrinio iššūkio varžybos vyks ne vien tarp Savivaldybių, bet į kovą netruks įsitraukti ir vietos menininkai bei kūrėjai. Nes kova vyks dėl vardo ir pripažinimo visoje Europoje.
Juolab, miesto pretendento dydis nėra esminis ir lemiantis veiksnys, todėl kultūriniame pasirinkimo meniu bus įrašyta ne vien KEKS'as. Taigi, iššūkio laikas artėja, verta pasistengti ir pradėti rengtis tiems, kas turi ambicijų dėl savo miesto ir nori prisistatyti Europai bei įsirašyti į jos istoriją.