Ne viena bendrovė pasinaudojo milijoninėmis lėšomis bei investavo į technologijas bei inovacijas.

Visgi nuo 2006 metų iki dabar iš Alytaus išvyko daugiau kaip 10 tūkstančių gyventojų. Dalis jų emigravo į kitas šalis, jaunimas išvyko studijuoti į didžiuosius miestus ir nematydami perspektyvos gimtajame Alytuje – pasiliko Vilniuje ar Kaune.


Galime tapti IT sostine

Tik keletas skaičių. Asociacijos INFOBALT duomenimis, jau kitais metais Lietuvoje truks 13 000 IT specialistų, kai tuo tarpu šiuo metu Lietuvoje dirba beveik 20 000 IT specialistų. Trūkumas – milžiniškas.

Jeigu norime tapti specialistų traukos centru – turime galvoti apie technologijas. Šiandien Lietuvoje tik Vilnius ir Kaunas gali pasigirti tarptautinių korporacijų investicijomis. Štai bendrovė „Barclays“ 2010 metais atidariusi padalinį Lietuvoje planavo priimti daugiausia 250 darbuotojų. Šiandien centre dirba jau daugiau kaip 1200. To priežastis – gerai kvalifikuota darbo jėga.

Kodėl pasaulinės bendrovės negali atidaryti savo mokslo centrų būtent Alytuje? Sakysite, kad esame mažas miestelis, niekam neįdomus. Nesutinku. Manau, kad kaip tik esame dešimtis kartų geresnis pasirinkimas investuotojams.

Alytuje nėra tokių transporto spūsčių, jaunos šeimos neturėtų nerimauti dėl vietų darželiuose, negalime skųstis ir nekilnojamo turto kainomis. Esame rami ir patraukli vieta dideliems darbams.
Tačiau esame nedrąsūs, todėl didelės investicijos aplenkia Alytų. 

Būtina stiprinti aukštąjį mokslą

Neišnaudojame visų galimybių prisivilioti studentus į Alytų. Nors ir turime veikiančią kolegiją, tačiau akivaizdu, kad jeigu norime pritraukti daugiau perspektyvių jaunų žmonių, būtina, kad Alytuje būtų įkurti dar bent keli universitetų padaliniai. Reikia pasidžiaugti, kad pradžia duota – Kauno technologijos universitetas sudaro galimybes magistrantūros studijas tęsti Alytuje, tačiau tai tik pradžia, tik pirmi žingsniai. 

Didieji Lietuvos universitetai atidarinėja savo fakultetus mažesniuose Lietuvos miestuose, o užsienio aukštosios mokyklos kuria savo atstovybės Lietuvoje. Vėlgi, ar dedame visas pastangas, kad aukštojo mokslo įstaigos atkeliautų į Alytų? Miesto savivaldybė turi stengtis, kad iki 2020 metų Alytuje veiktų bent trys universiteto padaliniai. Ar tai įmanoma? Žinoma.

Jauni žmonės ne tik duotų gyvybės miestui, bet kartu ir išliktų galimybė, kad jie baigę studijas pasiliktų Alytuje ir čia gyventų, kurtų šeimas.

Kitoks turizmas

Dažnas sako, kad Alytus – ežerų kraštas. Rodos, kad turėtume būti dideliu turistų traukos centru, tačiau taip nėra. Nesame iš pirmaujančių savivaldybių pagal turistų srautus, ir tai yra blogai. 

Miesto savivaldybė turi imtis veiksmų bei sukurti tinkamas sąlygas užsieniečiams atvykti į Alytų. Esame tikrai patogioje geografinėje vietoje – iki Vilniaus ir Kauno vos 100 kilometrų (kaip ir iki didžiųjų Lietuvos oro uostų).

Akivaizdu, kad dirbame per mažai šia linkme, dar vis nerandame, ką pasiūlyti prancūzui, vokiečiui ar ispanui, kad jis atvyktų į Alytų.

Galbūt vieną dieną reikia pamiršti „tradicinį“ turizmą – kaimo sodybą prie ežero, ir galvoti apie tai, ko negali pasiūlyti aplinkiniai rajonai. Druskininkai gali pasigirti sanatorijomis, o galbūt mes galėtume pasigirti poilsiu gamtoje?

Kad ir kiek idėjų galime turėti, viskas atsiremia į pinigus. Esame perspektyvus regionas, tik nesugebame išnaudoti savo stiprybių. 2014 – 2020 metais turime būti aktyvūs pritraukiant ES investicijas mūsų krašte. Ne savivaldybė, ne politikai, ne Seimas ir ne Vyriausybė nuspręs, ko reikia Alytuj. Tai yra mūsų visų darbas.