Arba nebandęs kurti savo verslo ar savo darbo vietos pats, kažin, ar įvertins visus argumentus, kodėl dabartinis darbo kodeksas atsilieka nuo post-industrinės ekonomikos realijų ir neprisideda prie Lietuvos progreso.
Iš savo asmeninės patirties žinau, kad dabartinis Lietuvos darbo rinkos reguliavimas neveikia, stabdo iniciatyviausių ir kvalifikuotų galimybes užsidirbti daugiau, palaiko žemą pragyvenimo lygį, netgi prisideda prie emigracijos. Todėl, nors ir ne idealus, bet lankstesnis, interneto kartai pritaikytas darbo kodeksas mums yra būtinas. Dešimtyje darbų esu buvęs samdomu darbuotoju, dirbęs turgaus prekeiviu, laisvai samdomu konsultantu, kūrėju, vadovu, prieš žengdamas į politiką pastaruosius dešimt metų buvau investuotojas ir darbdavys. Kaip teigia mano vardą į darbo rinkos apklausas įtraukę tyrėjai – antras patraukliausias darbdavys Lietuvoje.
Nuo paauglystės darbuotojas ir darbdavys
Mažai kam žino, kad viskas, ką turiu, yra uždirbta mano paties galva. Taip, ne iš giminių paveldėjau. Dirbau ir uždirbau pats, dirbdamas sunkiai, kiekvieną dieną. Patirdamas sėkmių ir nesėkmių. Patirdamas ne vieną bankrotą ir kas kartą atsitiesdamas. Pirmuosius pinigus uždirbau vaikystėje pardavinėdamas pomidorus Alytaus turguje, vėliau ploviau mašinas, taisiau siuvimo mašinas, pjoviau žolę, dirbau pas draudimo brokerį Australijoje. Honkonge prekiavau valiutomis. JAV dirbau padavėju. Anglijoje gatvėse pardavinėjau odines striukes. Dirbau samdoma pokerio šou žvaigžde tarptautinėje televizijoje. Visų darbų net nepamenu, visi jie savaip padėjo tobulėti ir suvokti, kaip kiekvienas darbas yra vertingas.
Pirmą kartą darbdaviu tapau vos penkiolikos, Australijoje įdarbines beveik visus kaimynystėje gyvenusius graikus ir rusus suktis siuvimo mašinų taisymo versle. Pamatęs beribes galimybes verslui internete, skaitmeninius verslus kūriau Australijoje, Vokietijoje, JAV, Anglijoje, Lietuvoje. Sėkmės ir nesėkmės tapus darbdaviu skirtingose šalyse padėjo geriau suvokti, kas trukdo kurti darbo vietas, užsidirbti žmonėms Lietuvoje, susikalbėti darbuotojams, darbdaviams, sprendimų priėmėjams.
Sudaryti sąlygas kurti, dalintis sėkme
Prieš pusantrų metų cvmarket.lt atliko apklausą šalies darbo rinkoje. Daugiausiai Lietuvos gyventojų geidė dirbti vadovaujami investicinės bendrovės "Nextury Ventures" vadovo Iljos Laurso. Gavau žinią, kad buvau pripažintas antru geidžiamiausiu darbdaviu. Žmonės vardijo, kad jiems labiausiai patinka verslo savininkų modernumas bei teisingas požiūris į pavaldinius. Be apklausų yra ir individualių mano darbuotojų istorijų, kaip, pvz., Mariaus Kiniulio.
Svarbiausia pamoka, kurią išmokau dar siuvimo mašinų taisymo versle – leisti imtis iniciatyvos, kurti ir dalintis sėkme su komanda. Į verslą įtraukti kuo daugiau darbuotojų ir padaryti juos įmonės akcininkais. Tuomet visa komanda yra suinteresuota uždirbti, o tai atneša sėkmę.
Apskritai, Australijoje pamačiau daug kitokių dalykų: visų teisių gerbimą, žmonių gerumą, norą padėti tobulėti ne tik sau, bet ir kitiems. Pamačiau turtingą šalį, turinčią didelių išteklių. Lietuva išteklių neturi, todėl privalome vertinti savo protus, savo talentus, juos skatinti, o ne versti būti kaip visiems. Lietuvoje daug protingų ir šviesių žmonių, kurie nori daug pasiekti. Jeigu suteiksi geras sąlygas – jie dirbs. Jei žmones gerbsi – jie garbingai galės gyventi.
Veržiasi ten, kur daugiau laisvės veikti
Šiuo metu versluose aktyviai nedalyvauju dėl darbo politikoje, patikiu kasdienį darbą profesionaliems vadovams. Tačiau man rūpi, kokia jaunimo ateitis mūsų darbo rinkoje, kiek jų pasiliks dirbti ir kurti ateitį čia, Lietuvoje. Lietuviai turi gerai išmano matematiką ir statistiką, darbštūs, imlūs naujovėms. Tai pripažįsta ir užsienio investuotojai. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl taip agresyviai kviečiu finansinių technologijų įmones persikelti į Lietuvą. Tai yra viena iš rimčiausių priežasčių, kodėl reikalingas kitoks darbo rinkos reguliavimas ir lankstesnis darbo kodeksas.
Šiandieninis darbo kodeksas neveikia. Galima tai neigti, ką dalis politikų, profsąjungų ir daro. Tačiau jei situacija nesikeis, Lietuva ir toliau nyks. Mūsų jauni žmonės skuba į Airiją, Angliją, kitas šalis, kuriose veikia lankstesnis darbo kodeksas nei Lietuvoje. „Standard & Poor’s“ skaičiuoja, kad ten gyvena 5,4 proc. lietuvių.
Pasaulio Ekonomikos Forumo atlikta valstybių tarptautinio konkurencingumo analizė (2015-2016 m.) konstatavo, kad Lietuvos konkurencingumas itin mažas dėl stipraus darbo rinkos nelankstumo (102-i iš 140 analizuotų pasaulio šalių). Dar prasčiau šiuo metu atrodome, vertinant pastangas išlaikyti talentus – 108 vieta, ar pastangas pritraukti talentus – 116 vieta.
Darbdaviai ir darbuotojai negali dešimtmečius laukti, kada bus lengviau įdarbinti, dirbti, kiek nori ar reikia ir užsidirbti. Turime turėti bent kažkokį pranašumą prieš Angliją ar Airiją. Ar bent panašumą. Naujojo socialinio modelio kūrėjai pateikė statistiką, kad, pvz., Estija, 2009 m. padidinusi darbo santykių lankstumą, sparčiai padidino užimtumą ir jos nedarbo lygis 2014 m. siekė vos 7,4%. Priminsiu, kad estai uždirba beveik dvigubai didesnį vidutinį atlyginimą ar trečdaliu didesnę senatvės pensiją. Aš nesiūlau pas mus kurti JAV darbo rinkos (kur ne taip pažiūrėjus į darbdavį, darbuotoją galima iš karto atleisti). Nors ir turinti vieną mažiausių nedarbo lygių, ji mums kultūriškai nėra priimtina. Tačiau su estais, britais ar airiais mes esame pajėgus konkuruoti, jeigu tinkamai pasiruošime.
Kam reikalingas lankstesnis darbo kodeksas?
Nepateisinu tų, kurie iš paskutiniųjų stengiasi įrodinėti vieną tiesą ir teigia, kad naujas darbo santykių reguliavimo paketas nenaudingas darbuotojams. Suskaičiuota, kad jame darbuotojams – 60 naujų teisių, nepatenkintiems darbdaviu numatyti nemokamai sprendžiami darbo ginčai.
Atsiranda svarbi teisė dirbti individualiu grafiku (pvz., 3 laisvos dienos per savaitę). Nuotolinio darbo galimybė. Apskritai, daugiau interneto kartai, šeimoms naujų darbo formų: terminuoto, laikinojo darbo, darbo vietos dalijimosi (pvz., keli tėvai galės lengviau tarpusavyje susiderinti darbo grafiką), darbo keliems darbdaviams ir kt. Numatoma, kad neveiksnias šiandienines garantijas pakeistų mažesnės, bet užtikrintos.
Nestabdykime jaunimo
Kiekviena karta skiriasi savo galimybėmis, požiūriu į darbą, ateitį. Dėl inovacijų ir IT augimo jaunimui prisitaikyti darbo rinkoje bus vis sunkiau. BBC news skelbė, kad Y karta bus pirmoji karta, kurios atstovai uždirbs mažiau nei prieš tai buvusios. Strategijas tirianti organizacija „Resolution Foundation“ išsiaiškino, kad jaunesni nei 35-erių metų piliečiai uždirba mažiau nei būdami tokio pat amžiaus X kartos atstovai.
Be to, Lietuvoje mes vis pristabdom jaunų žmonių galimybes dirbti ir užsidirbti. Iki šiol dėl perteklinių „popierinių“ garantijų darbdaviai vengdavo priimti į darbą žmones be patirties. Naujas darbo kodeksas tai siūlo keisti. Numatyta ir galimybė dirbti lanksčiu grafiku, t.y. lengviau derinti darbą su paskaitomis.
Su nauju reguliavimu atsirastų pameistrystės sutartis, padedanti įgyti reikiamų įgūdžių. Tiesa, dabar persikvalifikavimas ir įgūdžių tobulinimas turi būti nuolatinis ir nesibaigiantis. Judinu šią liniją ir pats. Organizuoju Coder Dojo programavimo pradžiamokslį vaikams ir jaunimui, rugsėjį inicijuoju didžiulį renginį #SWITCH!, kuriame tūkstančiai žmonių nemokamai galės gauti idėjų, kaip keisti savo gyvenimus, kurti verslą perkelti jį į internetą, pradėti dirbti kūrybiškiau ir pažangiau.
Stagnuosime, prisitaikysime ar judėsime į priekį?
Vis tik formalus ir neformalus švietimas atlieka tik dalį pokyčių misijos. Arba gyvename pramoninės ekonomikos laikų ilgesiu ir stagnuojame, arba žengiame į skaitmeninės ekonomikos amžių ir pripažįstame, kad visa darbo kultūra ir reguliavimas turi būti pritaikyti šiuolaikiniams iššūkiams. Turime pripažinti, kad konkretus, darbuotojų teises apsaugantis pasiūlymų paketas dėl darbo kodekso keitimo jau yra paruoštas.
Padarytas didelis mokslininkų analitinis darbas. Nors po „išpešiojimo“ jis ir nėra tobulas, bet, kaip sakome, better done than perfect (geriau veikiantis, nei idealus). Stebuklų nebūna. Yra tik valingi sprendimai.