aA
Profesinis mokymas šiandien Lietuvai yra per svarbus, kad leistume jam dūsti aferų pilnuose skandaluose.
Antanas Guoga
Antanas Guoga
© Asmeninis archyvas

Nesibaigiantis srautas apie Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro (KMPMC) direktorės Laimutės Anužienės galimas aferas, išveda iš pusiausvyros.

Akivaizdu, kad Švietimo ir mokslo ministerijai jau nebeužtenka tik pagrūmoti atleidimais. Visa profesinio mokymo sistema verksmu šaukiasi sisteminių pokyčių. Receptų pokyčiams yra ir jie sėkmingai išbandyti.

Nepriklausomas, nepolitinis valdymas

Atrodė, tarsi „profkės“ etiketės per pastaruosius metus daugeliui profesinių buvo pavykę atsikratyti, tačiau šaukštas deguto, su eile nusikalstamų aferų, grąžino degradacijos jausmą.

Kauno „perliukas“ KMPMC – šio grobstymo viršūnė, vienas didžiausių besireabilituojančių profesinių mokyklų pūlinių, visus iki tol sukurtus rezultatus, nubloškusių atgal į „profkės“ erą.

Pagrasinamais atleisti vieną ar kitą profesinės vadovą spręsim tik paviršines problemas. Steigti darbo grupes taip pat nepakanka. Laikas pakelti profesinį mokymą į naują kokybinį lygmenį, kad ateitų galas profesinių mokyklų gyvybiškai svarbių resursų švaistymui, galbūt net nusikalstamai veiklai. Ir pradėti nuo profesinių mokyklų valdymo sutvarkymo:

1. Tik nepriklausomiems dalininkams atėjus susitvarkys profesinio mokslo sistema. Turime puikių įmonių ir organizacijų, profesionalių ir motyvuotų žmonių. Raginu visus įsitraukti į šį procesą, tapti profesinių mokyklų dalininkais ar partneriais. Kviečiu sukurti naujas kokybiškas talentų kalves ir iš esmės gali pakeisti vis silpstančią mūsų darbo jėgą. Nepriklausomų dalininkų kontrolė užkirs kelią aferoms ir užtikrins gerą vadybą.

2. Švietimo ir mokslo ministerija turi sudaryti palankias sąlygas tokiems partneriams atsirasti. Ne gražūs fasadai, dešimtis milijonų kainuojantys funkciniai centrai ar brangios laboratorijos kuria šiuolaikiškai ir efektyviai veikiančią švietimo įstaigą. Ją kuria skaidrus ir profesionalus valdymas, atsidavę, kompetentingi mokytojai (su jų įgūdžius atliepiančiu solidžiu atlyginimu) ir verslo poreikius tenkinančios mokymo programos. ŠMM, profesinių mokyklų ir verslo dialogo pradžia – vienas pirmųjų žingsnių, kurį reikia žengti šiandien.

Profesinės mokyklos – svarbios kaip niekada

Labai gaila, kad dėl minėtų skandalų profesinių mokyklų svarba vis dar lieka neįvertinta. Ir tai didelė klaida. Besikeičiančioje globalioje ekonomikoje greitas ir kokybiškas darbo jėgos rengimas ir perkvalifikavimas tampa svarbus kaip niekad.

Būtent profesinio mokymo grandis švietimo sistemoje gali padėti atsikratyti darbo rinkoje atsiradusių dviejų, atrodo, nesuderinamų reiškinių. Lietuvoje trūksta ir darbo vietų, ir darbuotojų. Klausimas, ar tie, kurie niekaip negali rasti darbo, negalėtų įsidarbinti tose įmonėse, kurios niekaip neranda darbuotojų? Pasirodo, ne.

2015-ais m. Lietuvoje tų, kurie baigė aukštąjį ir įstojo į profesinę mokyklą praėjusiais metais buvo 1800, 2016 – 2500. Taigi į profesines mokyklas įstojusių aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičius išaugo net 40 proc. Kodėl? Gavę universitetinį išsilavinimą, žmonės dažniausiai neįgyja praktinių žinių. Geriausias XX a. Pasaulio investuotojas Warren Edward Buffet mėgo sakyti: „Rizika atsiranda, kai nežinai, ką darai“. Jokie mokslai nepadės, jeigu tu nežinai, kaip pasinaudoti įgytomis žiniomis.

Pavyzdžiui, Vokietijoje beveik 60 procentų jaunuolių įgyja profesiją profesinėje mokykloje ir tik 18 procentų universitete. Šveicarijoje baigusių profesines mokyklas procentas dar aukštesnis – beveik 80 procentų. Kas antras bankininkas ten studijavo būtent profesinėje mokykloje. Lietuvoje gi beveik du trečdaliai procentų mokyklas baigusių nesirenka profesinio mokymosi iš dalies dėl jo prasto prestižo ir tokių skandalų kaip L. Anužienės. Todėl ir turime situaciją, kai dažnai prekybos centro kasoje sėdi teisininkė, o plyteles butuose kloja pedagogas.

Profesinės – į pagalbą perspektyviausiai rinkai

Tęsiant apie Lietuvos darbo rinkos paradoksus, INFOBALT ištyrė, kad siekiant patenkinti šiandienius bei 3 metų perspektyvos informacinių ir technologijų ryšių (IRT) sektoriaus poreikius, rinkai reikės papildomų beveik 11 tūkstančių IT specialistų. Lietuvoje veikiančios IRT įmonės jau šiandien galėtų įdarbinti daugiau nei 3 tūkst. IRT specialistų, o per artimiausius trejus metus reikės dar papildomai 8 tūkstančių.

Net 93 proc. tyrime dalyvavusių INFOBALT narių patvirtino, kad per artimiausius trejus metus planuoja verslo plėtrą bei ketina įdarbinti beveik dvigubai daugiau specialistų nei jų skaičiuojama šiuo metu. Augs programuotojų, testuotojų, sąsajų kūrėjų, IT grafikos dizainerių, konsultantų, tinklų inžinierių, vartotojų sąsajų kūrėjų, IT grafikos dizainerių ir kitų IRT specialybių darbuotojų poreikis.

Pokyčiai praktiškai

Pasauliui skaitmenizuojantis patys privalome ugdyti šiuolaikinėse technologijose „kietus“ profesionalus, jeigu norime būti konkurencingi. Profesinės mokyklos gali padėti šioje srityje labiausiai, atliepdamos, ko reikia šiandieniniam verslui ir valstybės ekonominei raidai. Profesinėse mokyklose amato turi mokytis tie, kurie mato save sėkmingais praktikais.

Matydamas profesinio mokymo svarbą, o ir išmanydamas verslą internete praktiškai, prieš dvejus metus tapau Kauno informacinių technologijų (KITM) mokyklos dalininku. Įsipareigojo padėti KITM siekti modernaus darbo rinkos poreikius atitinkančių IT specialistų rengimo. Mokyklos ir mano komandos pastangomis šiuo metu KITM yra lyderiaujanti modernių technologijų specialistų mokykla, išsiveržusi į profesinio mokymo rinkos lyderes ir pristačiusi eilę mokymo naujienų.

Pavyzdžiui, prieš metus oficialiai atidaryta „Red Hat“ akademija, kurią baigę specialistai gaus svarbų tarptautinį IT sertifikatą, pripažįstamą visų Lietuvos ir užsienio IT įmonių. Atidaryta CISCO akademija, absolventai kartu su diplomu gauna CISCO pripažįstamą sertifikatą. Kiek pavyko pasiekti čia išvardinti prireiktų ne vieno paragrafo, tačiau šiandien į šią mokyklą nebetelpa visi norintys, o dalis įsidarbina dar bestudijuodami.

Reikia įkvėpimo?

Profesionaliai valdomos profesinės mokyklos turi visas galimybes permesti per petį universitetus, konkuruodamos dėl studijų pasirinkimo. O realų profesinį išsilavinimą vietoj fiktyvių studijų popieriuko teikianti mokykla – padėti visos Lietuvos ekonominiam augimui.

Visi mūsų KITM projektai orientuoti paruošti specialistus technologijų darbo rinkai, pasiremiant pasaulinio garso technologijų kompanijų programomis. Panašiai mokymo programas galėtų inicijuoti ir lietuviški verslai prisidėdami savo žiniomis, tapdami dalininkais ar mažų mažiausiai bendraudami su profesinėmis mokyklomis ir išsakydami savo poreikius.

Juk kalbama apie specialistus, kurie rytoj bus darbuotojais mūsų kompanijose. Siūlyčiau taupyti rytojaus laiką ir prisidėti prie tinkamo profesionalių darbuotojų rengimo šiandien. Nežinote, kaip? Kreipkitės! O jeigu reikia platesnio įkvėpimo ateikite į modernių technologijų ir verslumo renginio #SWITCH! mokslo mugę rugsėjo 19 d. Kaune.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Iš baimės net nemiegojo naktimis: netoli Vilniaus siautėjusį nusikaltėlį sulaikė susivieniję kaimo gyventojai

Net devynis kartus teistas ir teismo pavojingu recidyvistu pripažintas nuolatinės gyvenamosios...

Trumpui – ekspertų įspėjimas dėl beprecedenčio žingsnio: atsigręš prieš jį patį (56)

Bet kokios prezidento Donaldo Trumpo pastangos suteikti malonę pačiam sau paskutinėmis savo...

Savaitgalį įsiplieskęs gaisras pasiglemžė visą šeimos turtą: dukra spėjo pagriebti tik piniginę su dokumentais (22)

Savaitgalį visą Lietuvą sukaustęs šaltis sukėlė ir skaudžių pasekmių. Gaisrininkams netrūko...

Ar realu pasiekti kolektyvinį imunitetą iki liepos? Skiepyti reikėtų 5 kartus sparčiau (97)

Prezidentūros antradienį išsakytas tikslas iki vasaros vidurio pasiekti kolektyvinį imunitetą...

Įstrigęs Kente: kaip biurokratizmas dusina pasienio prekybą po „Brexit“ (1)

Branimiras Vuckovicius gabena prekių krovinius tarp Jungtinės Karalystės ( JK ) ir Europos...

Augantis nedarbas įgauna pagreitį: prognozuoja, kad gali būti pasiektas praėjusios krizės rekordas (167)

Šalyje registruotas nedarbas toliau auga. Jis, naujausiais duomenimis, siekia 16,1 proc. Ekspertų...

Paskutinę darbo dieną – Trumpo administracijos smūgis Kinijai: apkaltino genocido vykdymu papildyta 20.12 (50)

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo antradienį, paskutiniąją visą savo darbo dieną šiame...

Vaida Kurpienė | D+

Ką valgyti? su Vaida Kurpiene: kuo naudinga sriuba, ar vertėtų atsisakyti pieno produktų ir ką valgyti turint refliuksą?

„Esu dietistė, dviejų knygų autorė. Mano įsitikinimu, bet koks amžius yra tinkamas keistis....

Kairio įpėdinis „Ryto“ treniruotėse pastebi daugiau šypsenų: žaidėjai norėjo pokyčių (1)

Iš Donaldo Kairio rankų praėjusį savaitgalį Vilniaus „Ryto“ šturvalą perėmęs buvęs jo...

Populiariąsias garsenybių maudynės lediniame vandenyje gydytojas vertina ne itin palankiai: daugiausia darbo – urologams

Kad šaltas dušas išties padeda atsibusti ryte, nuginčyti sunku. Tačiau šią žiemą, kai...