Pasirodžiusi Vyriausybės ataskaita ir Prezidentės metinis pranešimas puikiausiai atskleidė du priešingus požiūrius į šiandienos Lietuvą. Nors skirtumus diktuoja patys žanrai, nesistebėti vis tiek neįmanoma.
Agnė Bilotaitė
© DELFI / Tomas Vinickas

Prezidentės pranešime į Lietuvą žvelgiama kritiškai, pripažįstama, kad šalyje yra problemų, aiškus noras jas spręsti. Tai savotiška rūpesčio ataskaita. Tuo tarpu Vyriausybė žvelgia į Lietuvą tarsi pro rožinius akinius. Esą viskas Lietuvoje gerai, problemų nėra, o jei ir yra, jos ne esminės, ne egzistencinės. Jei kas ir negerai, iš esmės, gyvenimas vis tiek gerėja ir galima ramiai skaičiuoti patogiai išsirankiotus nepablogėjusius statistikos rodiklius. Būtent toks visą dokumentą persmelkiantis požiūris lemia, jog tai – abejingumo ataskaita.

Man, kaip politikei, svarbiausios ataskaitos temos – kova su korupcija ir regioninė atskirtis – puikiai perteikia abejingumo ataskaitos „dvasią“. Tiek premjeras, tiek kiti kabineto nariai apie regionų sanglaudos svarbą, investicijų pritraukimą, darbo vietų kūrimą ir ES lėšų įsisavinimą kalbėjo taip dažnai, jog galėjai patikėti jų rūpesčiu.

Tačiau 86 lapų dokumente regionams neatsirado nei puslapio, o ir jame rašoma:

„Tarpinstitucinėje Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje numatytų priemonių įgyvendinimas (2014 metais regionų plėtrai panaudota 106,5 mln. eurų struktūrinių fondų paramos) lemia tai, kad regioniniai pajamų ir nedarbo lygio netolygumai tebėra santykinai nedideli, registruotas nedarbas neviršijo šalies vidurkio daugiau kaip 35 procentais 9-iuose iš 10-ies regionų, bruto darbo užmokestis buvo didesnis negu 80 procentų šalies vidurkio visuose 10 regionų.“

Vyriausybė net neteigia, jog pagerino tragiškai didelį regionų atsilikimą nuo didmiesčių, nes, pasirodo, atskirtis ir nebuvo didelė problema: „Regioniniai pajamų ir nedarbo lygio netolygumai tebėra santykinai nedideli“. Kiek daug pasakoma trimis žodžiais! Pirma, nedarbas ir pajamos regionuose ir anksčiau nedaug atsiliko nuo didmiesčių, juk „netolygumai tebėra nedideli“.

Antra, Vyriausybė 106,5 mln. eurų fondų paramos sunaudojo tam, kad skirtumai išliktų nedideli, t.y. tokie, kokie esą ir buvo. Pamirštama, kad regionų politikos tikslas yra ne išlaikyti, o mažinti šį atsilikimą. Trečia, daugiausia kuo regionų srityje gali pasigirti ir nuo ko ją aptarinėti pradeda Vyriausybė – ES struktūrinių fondų paramos poveikis. Taigi jokios esminės savarankiškos politikos, išskyrus paramos skirstymą – nėra.

Kad vertindami regionų būklę neužmigtume rožiniame sapne, o perspektyva būtų ne tokia šviesi, kokią piešia Vyriausybė, kviečiu kartu pažvelgti į vieną labiausiai su regionų ateitimi susijusių rodiklių – gimnazijų reitingus. Kiek anksčiau nei Vyriausybės ataskaita pasirodė visų šalies gimnazijų vertinimas, paremtas iš tiesų svarbiais kriterijais: kokia dalis mokinių išlaiko egzaminus ir kokia dalis abiturientų įstojo į aukštąsias mokyklas pirmuoju savo pageidavimu, taigi, galima sakyti, „ten, kur ir norėjo“.

Nesunku suprasti, kad vaikai ir ypač jų ateitimi besirūpinantys tėvai labai atsakingai žiūri į tai, kokias galimybes studijuoti ir įsitvirtinti rinkoje suteikia pasirinkta mokykla. Jei tik turi galimybę, jei stengiasi vaikams atverti platesnes perspektyvas. Todėl vietos mokyklos kokybė tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių jaunuolių ateitį ir pasirinkimus. Net jei jis pats tuo nesidomi ir nebando ieškoti geresnės mokyklos, prastesnė mokymo kokybė vis tiek atsiliepia jo ateičiai, išsilavinimui ir pasiekimams.

O skaičiai rodo esant akivaizdžius skirtumus tarp regionų ir didžiųjų miestų. Ką ten didžiųjų miestų... 2015 m. gimnazijų reitinge yra 396 mokyklos. Pirmajame penketuke – 4 Vilniaus ir 1 Kauno ugdymo įstaiga.

Pirmajame dešimtuke – 6 Vilniaus, 2 Kauno, po 1 Klaipėdos ir Panevėžio mokyklą. Tarp pirmųjų 50-ties yra septynios rajono, o ne miesto mokyklos. Aukščiausiai tarp jų – Utenos rajono Užpalių gimnazija (23 vieta).

Žvelgiant į sąrašo galą pasitvirtina ta pati tendencija – tarp 10paskutinių sąraše esančių mokyklų yra vienintelė miesto mokykla, bet ir ta, tiksliai kalbant, Naujojoje Vilnioje. Tarp paskutinių 50 mokyklų tik apie 10 („apie“, nes priklauso, ką įtrauksime) yra miestų mokyklos ir šie miestai – jau dažniau nebe Vilnius ir Kaunas.

Apipildama skaitytoją skaičiais tikiuosi supratimo. Kiekviena vieta geriausiųjų eilėje yra ne šiaip sau numeris, o geresnis ar blogesnis šansas, kad mieste ar rajone gimęs ir mokyklą lankantis jaunuolis sėkmingai išlaikys egzaminus ir įstos ten, kur ir nori įstoti.

Niekam nereikia aiškinti, kiek daug tai lemia žmogaus gyvenime. O kartu matyti – kaip labai skiriasi gyvenimo kokybė ir ateities perspektyva didmiesčiuose ir regionuose. Ar rožinės Vyriausybės ataskaitos autoriai tą suvokia, kai rašo, jog regioninė atskirtis „tebėra nedidelė“?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Išardoma Ignalinos AE: pamatykite, kaip ji atrodo dabar (93)

2009 metais sustabdžius antrojo bloko eksploataciją, prasidėjo Ignalinos atominės elektrinės...

Žada prestižinę specialybę ir gerai apmokamą darbą, bet apsigauti neverta (35)

Darbo birža , kurios pagrindinė paskirtis – padėti nesėkmės ištiktiems žmonėms vėl...

Liberalai lieka be valstybės pinigų. Klausimas tik – kiek ilgai?

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė...

Ko turėtų imtis NATO, kad pažabotų Rusijos siekius Juodosios jūros regione? (26)

Rusija ką tik užbaigė karines pratybas „Zapad“ – didžiausią tokio pobūdžio akciją nuo...

Ištisus metus neužsuko čiaupų bute - kiek vandens išbėgo? (15)

Šiaurinėje Vokietijoje esančio Zalcgiterio miestelio gyventojas išgarsėjo metams palikęs...

Atgimęs J. Valančiūnas žavėjo žvėrišku žaidimu, bet pakliuvo ir į Shaqo radarą (7)

„Negalėčiau sakyti, kad esu kitoks Jonas, bet aš esu geresnė Jono versija“, – prieš NBA...

Orai: jau sulauksime žiemiškų užuominų (14)

Margaspalviai lapai nuo medžių sparčiai krinta, o auksinis ruduo jau į pabaigą. Šiomis dienomis...

„Lietuvos automobilis 2017“ – ką pasirinko sporto ir pramogų pasaulio atstovai

Tęsdamas išskirtinį nacionalinį „Lietuvos automobilio 2017“ projektą DELFI pristato sporto...

Kūno plaukai: kokia jų paskirtis ir kodėl jie tokie skirtingi?

Tiesiog neįtikėtina, kokie mes plaukuoti. Žinoma, palyginti, pavyzdžiui, su šimpanzėmis, galime...

51-erių J. Jackson sugrįžo į sceną: pokyčiai gerbėjus paliko be žado (5)

Dainininkė Janet Jackson sugrįžo į sceną! Ketvirtadienį 51 metų popdainininkė atnaujino savo...