Galbūt net išsiplėtimas, nes prie 2K, panašu, prisijungė ir premjeras Saulius Skvernelis (gal jau galime praminti 2K2S?). Matyt, nuoširdžiai, kaip ir dažnas neseniai į politiką atėję žmogus, įtikėjęs, kad „balto lapo“ principas tarptautiniuose santykiuose realiai egzistuoja.
Todėl „kai ką“ pakeitus lietuvių kalbos teorijoje ir praktikoje – juk „reikia kažką duoti“ – jis neva lengvai išspręs kai kuriuos, tariamai, probleminius Lietuvos ir Lenkijos politinius klausimus. Ir tuo pačiu visiems, ypač kritikams, įrodys bei sugriaus jų kuriamus mitus...
Tačiau ši „lietuvių kalbos išdavystė“, kaip panašius bandymus savo to paties pavadinimo knygoje apibūdino a. a. mūsų kalbininkas prof. Vincas Urbutis, nepadės. Nes Kremliui, su kai kurių Lenkijos politikų ir diplomatų pagalba, uoliai talkinant tomaševskininkams, pavyko Lietuvos piliečių asmenvardžių rašybos klausimą, kaip ir kitas Lietuvos lenkų „problemas“, paversti Lenkijos vidaus politinės darbotvarkės dalimi.
Todėl visiškai logiškai skamba balandžio 6 d. „Rzeczpospolita“ išspausdinta pozicija, kad trijų raidžių Lietuvos raidyne įteisinimas lenkų mažumos problemos neišspręs, kad tai tik klausimo sprendimo pradžia. Todėl, deja, niekas Varšuvoje, premjere S. Skverneli, į jūsų pateikiamus skaičius, faktus ir argumentus rimtai nežiūrės. Bus atsakyta, jog „mes tiesiog žinome, kad pas jus lenkų tautinei bendrijai – blogai“. Net Joachimo Lelevelio mokyklą į naujai suremontuotą pastatą perkėlėte!
Dabar apie tai, kas verčia įvairių ideologinių pakraipų politikus pritarti sumaištį Lietuvoje žadančiam įstatymo projektui. Liberalai įprastai, nori „liberaliau“ – daugiau laisvės ir žmogaus teisių, kurias neva labai riboja atgyvenęs valstybinės lietuvių kalbos statusas ir ypač „nespėjantys su laiku žengti“ lietuvių kalbos mokslininkai ir akademikai (pakalbėtų jie taip Prancūzijoje apie lingua franca sergėtojus!)
Socialdemokratai, bent jau dalis jų, paveikti partijos rašytojo Gedimino Kirkilo „modernumo“ ir norėdami pasirodyti „progresyviais“ kai kurių liberalių apžvalgininkų akyse, balsuos per daug nesigilindami, nes „taip reikia“. Lietuvių kalba, jos tradicija ir statusas – paskutinėje vietoje.
Sudėtingiau su valstiečių ir žaliųjų frakcija, kurios nemaža dalis narių nuoširdžiai įsijungė į „Talkos“ akciją (paremtą 70-čia tūkstančių piliečių parašų), kuria yra siekiama ne tik išsaugoti valstybinės kalbos statusą, bet suteikti korektišką galimybę kitų tautybių piliečiams asmens dokumentuose įrašyti savo pavardę norima kalba. Tačiau partijos deleguotas premjeras turi ambicingų tikslų su 2K pagalba įtvirtinti Lenkijos politines nuostatas santykiuose su Lietuvos Respublika.
Netrukus išaiškės, kas Seime turi svaresnį balsą: lietuvių kalbos talkininkai, suprantantys klausimo subtilumą ir suvokiantys tai, kad dvišaliams klausimams tai įtakos neturės, ar pirmieji premjero bandymai naviguoti pagal 2K koordinates užsienio politikoje, tačiau kur kalbos – vienos esminių ne tik tautos, bet ir valstybės tapatumo dalių – intereso nėra nė kvapo.
Jei jau kalbame apie užsienio politiką, premjerui S. Skverneliui būtų pravartu susipažinti su Latvijos politikų požiūriu į kalbos reikalus ir prisiminti ne vieną kartą deklaruotą baltų vienybę. Ten į tokias iniciatyvas Lietuvos parlamente žvelgiama su baime, nes pritarimas iš esmės keisti valstybinės kalbos statusą atrištų rankas Kremliui pradėti naują žygį prieš „rusakalbių teises diskriminuojančią fašistinę Latviją“.
Tiesa, manojoje frakcijoje taip pat susiduria du požiūriai, o liberalesnio kurso laikomasi dažnai naudojant aukščiau išvardintus argumentus. Vis dėlto, viliuosi, kad galiausiai bus apsispręsta į valstybinės kalbos klausimą žiūrėti atsakingai.
„Kada nors, kai mes visi būsime tik istorija, bus aišku, kad kova už mažų kultūrų ir kalbų išsaugojimą buvo kova už pačių brangiausių dalykų, darančių mus žmonėmis, išsaugojimą“, – savo knygoje „Kalbos mirtis“ rašė pasaulinio garso kalbotyrininkas Davidas Crystalas. Todėl apsisprendžiant dėl asmenvardžių rašybos ir lietuvių kalbos statuso mūsų šalyje, vertėtų labai tvirtai įvertinti ir ilgalaikes vieno ar kito sprendimo pasekmes.