Seime ir visuomenėje kilus aštrioms diskusijoms dėl pagalbinio apvaisinimo sąlygų, pagaliau savo balsą išsakė ne tik atskiri politikai, bet ir mokslininkai. Liberalams paprašius, kad radikalias valstiečių siūlytas pataisas įvertintų nepriklausomi ekspertai, Seimo valdyba jau gavo atsakymus į pateiktus klausimus.
Aušrinė Armonaitė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Buvau viena iš ekspertinio vertinimo iniciatorių, taigi turėjau galimybę susipažinti su išvadomis. Ir iš esmės turiu gerų žinių: profesoriai ir mokslų daktarai patvirtino, kad reikia palikti laisvę dėl geriausio ir efektyviausio pagalbinio apvaisinimo būdo susitarti pacientui ir gydytojui, neapribojant ir nepanaikinant tos laisvės įstatymais.

Nė vienas iš mokslininkų nepritarė radikaliausiam valstiečių siūlymui dėl sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimo (iki 3), kuriam, beje, po pateikimo gruodį pritarė tų pačių valstiečių suklaidintas Seimas.

Apklausus kelias mokslo įstaigas, Seimui savo išvadas pateikė Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai. Šiek tiek plačiau aptarsiu svarbiausias mokslininkų pastabas ir vertinimus:

Pirma: esminis pagalbinio apvaisinimo klausimas – dėl sukuriamų embrionų skaičiaus ir saugojimo.

Sveikatos reikalų komitetas, kuris formulavo klausimus ekspertams, pateikė juos pakankamai uždarai, t.y., leidžiant pasirinkti tik iš 2 valstiečių siūlomų pataisų variantų. Taip kažkodėl nuošalyje buvo paliktas anksčiau Seimo priimtas šiuolaikiškas ir nevaisingoms šeimoms palankus Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kuris įsigalios jau 2017 m. sausio 1 dieną.

Nepaisant to, VU ekspertai, pateikdami savo atsakymus į uždarą klausimo formuluotę, nepametė esmės. Jie tiesiogiai ar netiesiogiai pabrėžė, kad nė vienas iš 2 valstiečių siūlomų modelių nėra tai, kas atitiktų žmonių pasirinkimą užtikrinančią teisės dvasią ir ko labiausiai reikia nevaisingoms šeimoms, norinčioms susilaukti vaikų.

Kaip minėjau, nė vienas iš ekspertų (netgi R. Karbauskio idėjas viešai aktyviai rėmusi LSMU profesorė A. Valančiūtė) savo išvadose nepasisakė už tai, kad sukuriamų embrionų skaičių reikia apriboti iki 3 (ir visus juos perkelti į moters organizmą).

VU profesoriai tokį siūlymą tiesiai šviesiai pavadino Italijoje 2004-2009 m. galiojusio ydingo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo kopija (!). Žinia, Italijos Konstitucinis Teismas 2009 nustatė, kad draudimas sukurti daugiau nei tris embrionus yra antikonstitucinis, o šį sprendimą 2012 m. patvirtino ir Europos Žmogaus teisių teismas (EŽTT), pabrėžęs, kad tokie ribojimai prasilenkia su Europos Žmogaus teisių konvencija.

Įdomioji dalis: antrojo valstiečių siūlomų pataisų varianto dėl embrionų skaičiaus vertinimas. Valstiečiai šį modelį visuomenei anksčiau pristatė kaip kompromisinį, tačiau ir šis variantas, mokslininkų nuomone, turi pakankamai spragų.

Mokslininkai minėtą „kompromisinį“ pasiūlymą įvertino kaip geriau atitinkantį nevaisingų porų interesus, tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad net leidus dėl embrionų skaičiaus susitarti pacientams su gydytoju, lieka keli neatsakyti klausimai. Pirma – dėl valstiečių siūlomo draudimo naikinti į moters organizmą neperkeltus embrionus (kitaip tariant, juos saugoti amžinai). VU mokslininkai išreiškė abejones dėl absoliutaus draudimo, nenumatant maksimalaus saugojimo laikotarpio. Taip pat dėl valstiečių siūlomos formuluotės, kad „embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui“.

Dar viena įdomi detalė: nors VU mokslininkai savo išvadose dėl embrionų skaičiaus ir jų saugojimo/šaldymo atsakė išsamiai argumentuodami (keliais puslapiais), keturios LSMU mokslininkės nematė reikalo to padaryti. Stebina, kad net keturios LSMU profesorės į sudėtingą klausimą atsakė vienu (!) sakiniu, cituoju: „Pritariame 3.3.2 punkte išdėstytai nuostatai“ (kaip ir minėjau, ta nuostata neribojamas sukuriamų embrionų skaičius, bet kartu įtvirtinamas draudimas juos naikinti).

Antra: greta pagalbinio apvaisinimo formuluočių dėl embrionų skaičiaus ir jų šaldymo, ekspertams buvo pateikti dar du klausimai. Vienas jų: dėl draudimo embrionus ir lytines ląsteles įvežti/išvežti iš Lietuvos – klausta, ar toks siūlymas „proporcingas ir atitinka nevaisingų žmonių interesus“?

VU ekspertai aiškiai pasisakė, kad embrionų įvežimo ir išvežimo ribojimas būtų neproporcingas, galimai pažeistų nevaisingų porų interesus, kaip ir ES direktyvas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją. Vėlgi – LSMU ekspertų pozicija šiuo klausimu suformuluota neaiškiai, argumentuojant, kad be praktikos nėra galimybių pateikti vertinimus.

Trečia: klausta, ar neanoniminė lytinių ląstelių donorystė egzistuoja kitose ES šalyse?

Į tai VU ir LSMU mokslininkai atsakė pateikdami lenteles, kuriose matoma lytinių ląstelių donorystės praktika ir teisinio reguliavimo aplinka. Bendra tendencija – ES šalių praktika skiriasi. 14-oje Europos šalių yra užtikrintas anonimiškumas, 10-yje Europos šalių reglamentuojama neanoniminė donorystė.

Išvados: jeigu valstiečiai perskaitys jiems pateiktas ekspertų išvadas ir norės į jas atsižvelgti, aišku, kad savo radikaliuosius pasiūlymus, ribojančius porų ir šeimų pasirinkimą bei kenkiančius moterų sveikatai, jie turės sudeginti (arba mažų mažiausiai padėti giliai į stalčių).

O apskritai, vertinant patį ekspertų atrankos procesą, jis pasirodė perdėtai konfidencialus. Seimo valdybai įvykdžius specialistų atranką, VU savo iniciatyva iškart paskelbė ekspertų pavardes, o LSMU ekspertų Seimo kanceliarija nenorėjo atskleisti (nors tai nebuvo konfidenciali informacija).

Seimo valdybos patvirtintos atrankos sąlygos taip pat gerokai susiaurino galimą ekspertų ratą. Pavyzdžiui, savo įžvalgas galėjo pateikti tik tie ekspertai, kurie per paskutinius trejus metus parengė ne mažiau kaip 10 išsamių analitinių sveikatos teisės ir/ar akušerijos, ginekologijos ir embrionologijos srities teisės aktų projektų vertinimų.

Nepaisant visko – liberalų inicijuotas ekspertų išvadų prašymas pasiteisino. Akivaizdu viena: pagalbinis apvaisinimas pirmiausiai yra paciento ir gydytojo reikalas, o 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis šiuolaikiškas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas tai puikiai atitinka.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sudarė ministro nuodėmių sąrašą: klausimai Verygai – jau ant stalo (70)

Opozicija jau parengė septynis lapus klausimų interpeliacijai sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui...

Už pažangios įmonės fasado – purvinų pinigų šleifas (206)

Prieš 7 metus mokslinės gamybinės akcinės bendrovės „ Precizika “ valdybos pirmininką...

Pentagono Kalėdų dovanos Baltijos šalims (848)

Po to, kai JAV Kongrese sutarta dėl rekordinio, beveik 700 mlrd. dolerių gynybos biudžeto,...

Didelė avarija Kaune: dirba keli medikų ekipažai, prospektas uždarytas kaltininkas visiškai girtas (1)

Sudėtingomis oro sąlygomis Kaune ir toliau fiksuojamos avarijos. Rimta nelaimė ketvirtadienio rytą...

Įtakingas socdarbietis norėjo išimti iš Seimo darbotvarkės Magnickio rezoliuciją Bernatonis neigia informaciją (86)

Įtakingo socdarbiečio Juozo Bernatonio siūlymu iš Seimo darbotvarkės buvo bandoma išbraukti...

Vilniui siūloma nauja rinkliava

Vilniaus miesto tarybai pasiūlyta vadinamoji turisto rinkliava, rašoma pranešime spaudai.

Apie dingusį Argentinos povandeninį laivą – gąsdinanti žinia laivyno atstovas: esame pavojingoje situacijoje (14)

Tyrėjai aiškinasi, ką galėtų reikšti gauta informacija apie „skambų garsą“, užfiksuotą...

Skvernelis įvertino naują elektros mokestį (101)

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos...

Gyvai / Tiesioginė transliacija: Seime – pirmasis 2018 metų biudžeto svarstymas

Seimas imasi pirmojo 2018 metų šalies biudžeto svarstymo – valstybės biudžetas numatomas...

Ar žinote, kokios spalvos nebūna valstybių vėliavose? (1)

Visų valstybių vėliavos turi vieną bendrą bruožą – jose nėra vienos spalvos.