Nors apskritai politinius projektus reikia vertinti kritiškai ir atsargiai, eurą šią savaitę turėtume pasitikti optimistine nata. Šiame straipsnyje pateikiu politinius, ekonominius ir emocinius argumentus, kurie iš esmės galėtų mus nuraminti, įsileidžiant eurą į savo pinigines.
Politiniai aspektai
Pirmas ir pagrindinis politinis aspektas yra tai, kad de jure mes jau esame Ekonominės ir pinigų sąjungos nariai nuo 2004 m. gegužės 1 d. Narystė eurozonoje - tai įsipareigojimas, numatytas Stojimo į ES sutartyje. Čia buvo numatyta, kad nacionalinė valiuta (mūsų atveju – litas) yra laikina išlyga, kuri pakeičiama euru, kai šalis atitinka konvergencijos kriterijus. Taigi euro įvedimas yra mūsų praeities sprendimas ir įsipareigojimas, kurį šiandien galime ir turime įgyvendinti.
Antra, euras iš esmės pildo bendros Europos Sąjungos (ES) rinkos idėją, kuri yra ES šerdis. Verslininkams tampa paprasčiau plėsti verslus eurozonos šalyse, paprasčiau keistis prekėmis ir paslaugomis, kainų mechanizmai tampa skaidresni, nes galima lyginti kainas eurozonos šalyse ir rinktis pigiausią tiekėją.
Trečia, euras yra tam tikras saugiklis, kuris saugo nuo nepamatuotų ir neatsargių politinių sprendimų. Įtvirtinama ilgojo laikotarpio fiskalinė drausmė, valstybei būtina laikytis Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų. Taigi net populistiškiausia Vyriausybė negalės visko sugadinti.
Ketvirta - geopolitika. Čia viskas paprasta, jeigu žvelgsime iš plačios Lietuvos istorijos patirties ir perspektyvos: kuo Lietuvoje daugiau Europos, tuo čia mažiau despotinės azijinės jėgos.
Ekonominiai aspektai
Pirmas ir akivaizdžiausiais euro įvedimo ekonominis aspektas - įvedus eurą išnyksta litų ir eurų keitimo išlaidos. Lietuvos bankas (LB) skaičiuoja, kad litų ir eurų keitimo ir apsidraudimo nuo lito kurso svyravimų metinės nebankinio sektoriaus išlaidos sudaro apie 0,14 % BVP. Taigi LB duomenimis, 2015–2022 m. nebankinis sektorius sutaupytų ne mažiau kaip 1,9 mlrd. Lt.
Antra, euras turėtų teigiamai paveikti eksportą ir prekybą, nes verslui sumažėja prekybos ir įėjimo į rinką sąnaudos. LB duomenimis, eurą įsivedusių šalių užsienio prekyba augo 5–10 % , o Lietuvoje 2015–2022 m. eksportas turėtų laipsniškai padidėti 5 % (suminė vertė - 34 mlrd. Lt).
Trečia, euro įvedimas turėtų sumažinti palūkanų normas, taigi skolinimasis tampa pigesnis (tai buvo akivaizdu Latvijoje), gerėja valstybės prieiga prie finansų rinkų.
Ketvirta, nors kartais mėgstame lenktyniauti ir konkuruoti su Latvija ir Estija, investuotojai Baltijos regioną regi, kaip vieningai besivystantį darinį. Lietuvos prisijungimas prie eurozonos yra žingsnis, pildantis nuoseklaus Baltijos šalių vystymosi idėjas.
Žinoma, euras yra kolekyvinis projektas, kuris turi savo kainą. Konkrečiai – 300 mln. eurų (1 mlrd. Lt) per penkerius metus į Europos stabilumo mechanizmą. Lietuva taip pat įneš 43 mln. eurų (148 mln. Lt) į Europos Centrinio Banko kapitalą.
Emociniai aspektai
Matau du pagrindinius emocinius aspektus arba baimes, kurios mus gąsdina.
Pirma baimė - tai, kad mūsų atlyginimai ir apskritai visi šalies finansai bus lengviau palyginami su kitų šalių, apnuogins šalies liūdesį ir skurdą. Iš tikrųjų nusiraminti galima tik vienu argumentu – iš esmės juk niekas nepasikeis, nes mes taip gyvenome iki šiol. Euras mums tiesiog leis aiškiau pasilyginti pajamas, išlaidas, kainas su kitų šalių.
Tai, kad palyginti su kitais esame neturtingi, yra ne euro įvedimo problema. Viena vertus, tai politinės ir ekonominės transformacijos neišvengiamybė, kita vertus – nesumanios, neryžtingos, kapanojimosi politikos pasekmė.
Antra baimė - neteksime valstybės simboliu jau tapusio lito, taigi tam tikra prasme ir dalies nepriklausomybės. Vis dėlto aš manau, kad įvyks visiškai priešingai – euras atneš mūsų šaliai didesnį pripažinimą. Tik įsivaizduokite - po visą pasaulį, po pačius atokiausius ir tolimiausius Žemės rutulio kraštus pasklis mūsų Vytis, nešantis žinią apie nedidelę, bet pažangią ir ambicingą Europos valstybę.
Euras Lietuvoje pasirodys jau ketvirtadienį, taigi belieka pasirinkti, kurie argumentai – politiniai, ekonominiai ar emociniai įtikina labiausiai. Akivaizdu, kad optimizmui vietos lieka pakankamai daug.