Agresorių stabdančios ekonominės sankcijos neatšaldė Putino ir neatgrasė nuo diversantų siuntimo į Ukrainos teritoriją. Putinas pasirinko demonstratyvią konflikto eskalavimo poziciją.
„Rusija įveda visišką draudimą įvežti jautieną, kiaulieną, vaisius ir daržoves, paukštieną, žuvį, sūrius, pieną ir pieno produktus“, – iškilmingai buvo pranešta Rusijos piliečiams, kuriuos šios sankcijos palies pirmiausia. Tuos, kurie valgo visa tai, kas geriau ar pigiau pagaminama ne Rusijoje.
Šių apribojimų negalima lyginti su Europos Sąjungos ar JAV bei kitų šalių apribojimais, kurie pritaikyti kelioms dešimtims politikų, saugumiečių ar oligarchų bei jų valdomoms, kontroliuojamoms įmonėms. Putinas pasirinko demonstratyvų kelią, kuomet sankcijos taikomos pirmiausia savo šalies piliečiams, kurie pirko pigesnius ir kokybiškesnius kitose šalyse pagamintus maisto produktus.
Juos tariamai turėtų pakeisti vietoje pagaminta produkcija. Klausimas „o kodėl nepakeitė anksčiau?“ – retorinis, nes atsakymas yra aiškus. Nes buvo kokybiškesnė ir pigesnė arba nebuvo galimybių pakeisti. Į 85 proc. palankumo reitingus iškėlusiems Rusijos piliečiams teks susitaikyti ne tik su sustojusia Rusijos ekonomika, tačiau ir su deficitais bei brangymečiu.
Krentantis Rusijos rublio kursas tai tik dar labiau paaštrins. Tad už didžiarusiškos agresijos protrūkį reikės susimokėti pirmiausia Rusijos piliečiams. Jau nekalbant apie tą jų atskirtį, kurią jie patirs Putinui įvedus daliai piliečių apribojimus keliauti į užsienį, naudotis interneto ryšiu ir t.t.
Jeigu karas rytoj...
Pasirinkęs konflikto eskalavimo politiką Putinas nesustos pusiaukelėje. Rugpjūtis istorijoje visada buvo mėnesiu, kuomet kildavo didesni konfliktai ar karai. Net nesenas Rusijos karas su Gruzija ir dalies jos teritorijų okupacija prieš šešis metus buvo įvykdyta būtent pirmoje rugpjūčio pusėje.
Tačiau tai tik sutapimai. Besitęsiantis konfliktas Rytų Ukrainoje pasiekė tokią stadiją, kai net retkarčiais pralaiminčios ir nemažų nuostolių patiriančios antiteroristinės pajėgos sugebės nuslopinti diversantų „separatistinį“ judėjimą per artimiausią mėnesį. Putinui eskaluojant konfliktą, kyla didelis Rusijos atviros agresijos Ukrainoje pavojus. Žinoma ji bus pridengta „taikos palaikymo“ ir „gyventojų apsaugos“ šūkiais, tačiau konfliktą Ukrainoje perkels į kitą lygį.
Negavusi Jungtinių Tautų Organizacijos palaikymo, Rusija gali įvykdyti invaziją į Ukrainą jau rugpjūčio 9-16 dienomis. Žinoma tai apsiribos tik Rytų Ukrainos 2-3 sritimis, tačiau nutrauks Ukrainos pajėgų antiteroristinę operaciją. Tolesni scenarijai nesunkiai nuspėjami, nes jau buvo išbandyti ir Moldovos Padniestrėje, Gruzijos Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. Kyla klausimas, o kas gi toliau? Tikrai ne naujos sankcijos itališkiems spagečiams ar britiškam viskiui (beje, kodėl šis produktas nepateko į draudžiamą importuoti į Rusiją sąrašą?). Toliau seks tarptautinės padėties aštrėjimas, Kinijos įtakos Rusijai didėjimas. Beje, apie Kinijos įtaką.
Putinas – geriausias Kinijos agentas
Tuo metu, kai Putinas aktyviai kovojo už „rusiško pasaulio“ išlaikymą, tą taip puoselėjamą erdvę Vidurinės Azijos valstybėse (ir su išskirtiniu rusų kalbos statusu) paliko 2 mln. rusų (trečdalis tenka Putino valdžios laikotarpiu). Bendras jų skaičius sumažėjo dvigubai (Tadžikijoje 11 kartų, Turkmėnijoje, Kirgizijoje ir Uzbekijoje rusų gyventojų populiacija sumažėjo po 2-3 kartus). Čia žinoma vardan geros strateginės partnerystės su šiomis valstybėmis nebuvo keliamas rusų turto nusavinimo klausimas, nesudarinėjamos žmogaus teisių pažeidimo „baltosios knygos“...
Dar daugiau, visas šis procesas vyko su tyliu Kremliaus palaiminimu. Reikėjo išlaikyti karines bazes Tadžikistane, reikėjo apriboti JAV karinę įtaką Afganistano pašonėje (karinės bazės Biškeke nuomos ir karinio tranzito istorijos).
Kam kvaršinti sau galvą dėl kažkokio milijono ar dviejų milijonų rusų, kai Rusijos vakarinėje kaimynystėje vyksta patys baisiausi antirusiški procesai – Europos Sąjunga ir NATO plečiasi.
Tuo pačiu metu šiame regione augo Kinijos įtaka. Putinui eskaluojant konfliktą su Europa, teko nusileisti Kinijai derybose dėl Sibiro dujų pardavimo. Kol Putinas tokią partnerystę vaizduoja kaip strateginę atsvarą Europai ir Amerikai – Kinija gauna savo dividendus. Ir kas galėtų paneigti, kad Putinas nėra geriausias Kinijos agentas?