Saugumiečiai ar buvę saugumiečiai diplomatijos ar diplomatinių tarnybų vadovai – įprasta praktika Rytuose, tačiau Vakarų šalyse stengiamasi žvalgybos klausimus diplomatinėse tarnybose maskuoti. Vis tik žinoma, kad Užsienio reikalų ministerijos bei žvalgybos institucijos net Vakaruose bendradarbiauja, o diplomatinės tarnybos neretai tampa priedanga žvalgams, vykdantiems įvairias užduotis prisidengus diplomatiniu imunitetu. Skiriant buvusį žvalgybos pareigūną ministru rizikuojama diplomatinės tarnybos reputacija, o ką jau kalbėti, kad tai bus išnaudojama propagandos tikslais.
Prezidento iškeltas uždavinys naujajam užsienio reikalų ministrui – „stiprinti Lietuvos saugumą ir užtikrinti diplomatinį nuspėjamumą“ – leidžia manyti, kad Lietuvos diplomatija gali rinktis diplomatinės galios strategiją, kurioje diplomatinis imunitetas veikia kaip priedanga žvalgybos struktūrų veiklai. Lietuva visada skyrė ypatingą dėmesį žvalgybos institucijų ir diplomatinių atstovybių bendradarbiavimui. Dar 2018 metais Ukrainos ambasadoje turėjau galimybę susipažinti su būsimu diplomatijos vadovu, tuometiniu Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotoju Kęstučiu Budriu. Šnipų mainų tarp Vakarų ir Rytų istorijos, įskaitant 2019 metų mainus, kuriuose minimos ir dviejų lietuvių pavardės, išsamiai aprašytos Vaido Saldžiūno publikacijoje.
