aA
2019 m. sausio 11 d. buvo priimtas pakankamai didelio atgarsio susilaukęs Konstitucinio Teismo nutarimas dėl tos pačios lyties sutuoktinio teisės apsigyventi Lietuvoje šeimos sujungimo pagrindu. Nepriklausomai nuo to, kad teismo pozicijos susilaukė įvairaus vertinimo, pripažinsiu, kad man šis nutarimas atrodo labai šviesus ir pozityviai nuteikiantis. Labiausiai dėl to, kad jame pirmoje vietoje yra žmogus, kaip laisva asmenybė, jo orumas ir pagarba jo šeimos gyvenimui. Ne taip dažnai būna, kad valdžios institucijos priimame akte pirmiausiai dėmesys būtų sukoncentruotas ties žmogum ir pagarba jo pasirinkimui.
Vytautas Mizaras
© TEISMAI.LT

Todėl, kai Konstitucinio teismo nutarime galima perskaityti, kad žmogaus orumas vertintinas kaip ypatinga konstitucinė vertybė, ir kad valstybės institucijos ir pareigūnai turi pareigą gerbti žmogaus orumą, nepriklausomai nuo jo savybių, be kita ko, lyties, lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos, savaime galima pajausti, kaip triumfuoja Konstitucijos - individo prigimtinių teisių garantijos - pagrindu vykdomas teisingumas. Šioje vietoje galima prisiminti Benjamin Franklin žodžius: „Konstitucija tik suteikia žmonėms teisę siekti laimės. Jūs patys ją turite pagauti“ (angl. „The Constitution only gives people the right to pursue happiness. You have to catch it yourself”).

Šiuos žodžius prisiminiau aptariamos konstitucinės bylos kontekste todėl, kadangi du žmonės, sudarę santuokinę šeimą kitoje valstybėje (Danijos Karalystėje), norėjo gyventi kaip šeima Lietuvoje, bet nuo pat 2016 m. pradžios jiems to padaryti nepavyko. Ir jie (tiksliau vienas iš sutuoktinių, kuriam nebuvo suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje su savo sutuoktiniu šeimos sujungimo pagrindu) nutarė siekti laimės teisminiu būdu.

Konstitucinis Teismas savo nutarimu, nors ir nespręsdamas individualios bylos, pirmiausiai, šiuos du žmones padarė laimingais, nes bendrai pasisakydamas apie visų žmonių lygiateisę teisę į privataus ir šeimos gyvenimo, kaip sudėtinę asmens orumo dalį, į šią dalį pateko ir pareiškėjas, kuris nestandartinės seksualinės orientacijos pagrindu buvo ir dar yra iki šiol diskriminuojamas. Ir šis sprendimas yra tiesioginis žingsnis link tolesnio pareiškėjo, o taip pat ir jo sutuoktinio orumo apgynimo individualioje administracinėje byloje bent jau migracijos teisinių santykių prasme.

Konstitucinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl tos pačios lyties sutuoktinio galimybės laikyti jį šeimos nariu, kad šeimos sujungimo pagrindu galėtų gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje su savo sutuoktiniu, Lietuvos Respublikos piliečiu. Žinia, kad tiek Europos žmogaus teisių teismo, tiek ES Teisingumo teismo jau iki Konstitucinio Teismo nutarimo, jurisprudencija buvo pakankamai aiški - apsigyvenimo teisės prasme šeimos nario sąvoka iš esmės yra neutrali lyties atžvilgiu. Todėl ir Konstitucinio Teismo nutarime pripažinta, kad tos pačios lyties sutuoktinis ar partneris turi teisę į šeimos sujungimo pagrindu atliekamą apsigyvenimą Lietuvoje.

Gaila, kad konstitucinėje byloje buvo sprendžiamas tos pačios lyties sutuoktinio (partnerio) pripažinimo šeimos nariu klausimas tik migracijos teisės srityje, ir nebuvo nagrinėjami klausimai dėl užsienyje sudarytos tos pačios lyties asmenų santuokos (ar partnerystės) pripažinimo civiline teisine prasme. Bet teismo bylos nagrinėjimo apimtį byloje, aišku, sąlygoja pareiškėjas, kuris kreipiasi į Konstitucinį teismą (šioje byloje Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas).

Neįsivaizduoju, kaip mes galėtume pykti dėl tokios teismo pozicijos, - juk šia pozicija teismas sako, kad ir nestandartinės seksualinės orientacijos asmenys yra lygiai tokie patys, kaip ir kiti asmenys.
Vytautas Mizaras

Kita vertus, aptariama konstitucinė byla ir joje priimtame nutarime išsakytos pozicijos yra labai reikšmingos atskleidžiant tam tikrų Konstitucijos normų turinį, ir jos, mano manymu, turi bendresnę, o ne tik minėtų pareiškėjų individualios bylos požiūriu, reikšmę. Vidaus teisės požiūriu traktuoju, kad Konstitucinio Teismo nutarimas yra labai reikšmingas ir vienas iš svarbiausių LGBT asmenų nediskriminavimo klausimu.

Konkretinsiu, kad teismo nutarime svarbiausios pozicijos rutuliojasi ties tokiomis svarbiomis teisinėmis vertybėmis: žmogaus orumo gynimas, lygiateisiškumo, nepriklausomai nuo lyties, lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos, užtikrinimas bei teisinė pagarba visoms, realybėje esančioms šeimoms, nepriklausomai nuo porų lyties. Toliau kiekvieną iš jų paminėsiu.

Pirma, žmogaus orumo bei privataus gyvenimo apsauga įgyvendinama laikantis konstitucinio lygiateisiškumo principo (Konstitucijos 21 str. 2-3 d., 22, 29 str.).

Konstitucinis Teismas, darydamas nuorodas ir į ankstesnius teismo nutarimus, išskyrė du svarbius dalykus: kiekvienas žmogus turi prigimtinį orumą, ir kad visi žmonės iš prigimties laikytini lygiais savo orumu ir teisėmis. Kiekvienu atveju į žmogų turi būti žvelgiama kaip į laisvą asmenybę, ir valstybės institucijos turi pareigą gerbti žmogaus orumą kaip ypatingą vertybę. Žmogaus orumas yra jo privataus ir šeimos gyvenimo sudėtinė dalis. Pagal Konstituciją draudžiama žeminti asmens orumą. Žmogaus orumo neliečiamybė kaip ypatinga teisinė vertybė yra akcentuojama ir ES teisėje.

Nepaisant to, kad prieš tai aptarta teismo pozicija dėl žmogaus orumo kaip ypatingos konstitucinės vertybės yra labai reikšminga, ji nėra savaime nauja teismo jurisprudencijoje. Tačiau, kas yra tikrai nauja ir jau vien dėl to labai svarbu, kad pirmą kartą Konstitucinis Teismas aiškindamas Konstitucijos konstitucinio lygiateisiškumo principo turinį, pabrėžė tai, kad šį principą numatančiame Konstitucijos straipsnyje nėra numatytas baigtinis nediskriminavimo pagrindų sąrašas. Toliau teismas konstatavo, kad viena iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo formų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos, kuris kartu laikytinas ir žmogaus orumo žeminimu.

Teismo nutarime paaiškinimas, kad nei viešosios tvarkos, nei kitų konstituciškai svarbių tikslų pagrindu negali būti pateisinamas žmogaus teisių varžymas, diskriminacija vien dėl jų seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės, yra labai svarbus argumentas, turintis teisinę reikšmę ne tik konkrečios bylos kontekste, bet ir bendresnę reikšmę.
Vytautas Mizaras

Tai atitinka ir galiojančią Lietuvoje tarptautinę teisę (pvz., Europos žmogaus teisių konvencijos 14 str.) ir ES teisę (ES Pagrindinių teisių chartijos 21 str. (kartu su ES sutarties 6 str. 1 d.). Tai reiškia, kad žmogaus teisių varžymas – diskriminacija – dėl lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos, yra ir lygiateisiškumo principo pažeidimas, ir žmogaus orumo žeminimas. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tik besivadovaujanti pagarba kiekvieno žmogaus orumui lygiais pagrindais valstybė gali būti laikoma iš tikrųjų demokratine.

Neįsivaizduoju, kaip mes galėtume pykti dėl tokios teismo pozicijos, - juk šia pozicija teismas sako, kad ir nestandartinės seksualinės orientacijos asmenys yra lygiai tokie patys, kaip ir kiti asmenys. Jie negali būti segmentuojami, viktimizuojami, atvirkščiai, jie yra lygiai tokie patys visuomenės nariai, ir siekis yra juos įtraukti į visuomenę užtikrinant tokias pat teises, kaip ir kitiems. Tai, kad homoseksualios seksualinės orientacijos asmenims užtikrinsime teises, kurios jiems šiai dienai neužtikrinamos, nesumažės kitų visuomenės narių teisių apimtis, nebus kaip nors padaryta kitiems žalos. Užtikrinimas vieniems žmonėms teisių, neatima jų iš kitų. Tiesiog pirmieji iš jų tampa laimingesniais, kai kiti tokiais galbūt jau yra.

Antra, labai aiškiai Konstitucinis Teismas išsakė personalistinį požiūrį į žmogaus privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą.

Teismo nutarime ypatinga vieta skirta Konstitucijai kaip individo teisių gynimo garantijai ir pakartojimui to, kad Konstitucija yra antimažoritarinis aktas. Tai reiškia, kad kiekvienas individas, nesvarbu jo savybių, žmogaus teisių apsaugos srityje remiantis Konstitucija gali ginti savo teises ir prieš valstybę, ir prieš visuomenės daugumą. Demokratinėje valstybėje tam tikru laikotarpiu vyraujančios daugumos visuomenės narių nuostatos ar stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamu pagrindu, remiantis konstituciškai svarbiais tikslais, be kita ko, viešąja tvarka, diskriminuoti asmenis vien dėl jų lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos, tarp jų ir teisės į privataus bei šeimos gyvenimo apsaugą.

Juk ne paslaptis, kad tam tikri stereotipai ne retai susiformuoja dėl tam tikro nepažinimo ar nepakankamo pažinimo, dėl ilgą laiką egzistavusio tam tikro reiškinio sunorminimo. Bet tai, kad žmonės tam tikrą reiškinį ar savybes sunorminta, tai yra, savo supratimu laiko normaliu dalyku, tai dar nereiškia, kad kitas egzistuojantis reiškinys ar savybės savaime tampa kokiomis nors nenormaliomis. Taip yra ir su neigiamu požiūriu į homoseksualius asmenis, - toks požiūris ar diskriminavimo stereotipas susiformavęs iš esmės vien dėl to, kad kalbama apie nestandartinę seksualinę orientaciją, o ne dėl to, kad jie darytų kokią nors žalą ar kėsintųsi kitos visuomenės dalies interesus, teises.

Tačiau, lyginant su 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu, kuriame Konstitucinis Teismas pakankamai abstrakčiai padarė nuorodą, kad šeimos samprata aiškintina atsižvelgiant į tarptautines sutartis, 2019 m. sausio 11 d. nutarime labai aiškiai pabrėžė, kad konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu.
Vytautas Mizaras

Remiantis viešosios tvarkos išlyga, būtent, ir buvo atsisakyta išduoti leidimą pareiškėjui gyventi Lietuvoje. Todėl teismo nutarime paaiškinimas, kad nei viešosios tvarkos, nei kitų konstituciškai svarbių tikslų pagrindu negali būti pateisinamas žmogaus teisių varžymas, diskriminacija vien dėl jų seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės, yra labai svarbus argumentas, turintis teisinę reikšmę ne tik konkrečios bylos kontekste, bet ir bendresnę reikšmę. Manytina, atvirkščiai, - viešosios tvarkos ir konstituciškai svarbių tikslų pažeidimas būtų asmenų vien minėtais pagrindais diskriminavimas. Žmogaus teisių neteisėtas varžymas teisinėje demokratinėje valstybėje laikytinas kartu ir viešosios tvarkos pažeidimu.

Personalistinis požiūris į individą kaip laisvą asmenybę yra vienas iš krikščioniškosios filosofijos kertinių akmenų. Personalistinis požiūris priešingas transpersonalistiniam, kurio esmė – individo teisių ir interesų aukojimas abstrakčių vertybių labui, ir kuris vyravo senosiose patriarchalinėse visuomenėse. Šia teismo pozicija kartu pasakoma, kad demokratija nereiškia, jog daugumos nuomonė visuomet svarbesnė, - atvirkščiai, - turi būti pasiektas balansas, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir tinkamas požiūris į mažumas ir išvengiama bet kokio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Valstybė turi pozityvią pareigą užtikrinti veiksmingą naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, ypač asmenims, turintiems nepopuliarią nuomonę ar priklausantiems dėl tam tikrų savybių socialinėms mažumoms, nes būtent tokios socialinės grupės yra labiau pažeidžiamos (viktimizuojamos).

Trečia, teismas tęsdamas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimo pozicijas, toliau aiškino konstitucinę šeimos sampratą.

Aptariamame nutarime, teismas dar kartą pakartojo, kad Konstitucijos 38 Konstitucijos 38 str. 1-2 d., numatančios konstitucinę šeimos sampratą, apima ne tik vyro ir moters santuokos pagrindu susiklosčiusius šeimos santykius, bet ir ne santuokos pagrindu gyvenančias šeimas. Pagal plėtojamą teismo jurisprudenciją, kuri atitinka Europos žmogaus teisių teismo praktiką aiškinant Europos žmogaus teisių konvencijos 8 str. (privataus ir šeimos gyvenimo pagarba), yra aišku, kad konstitucinė šeimos apsauga taikoma ir santuokinei, ir nesantuokinei šeimai.

Konstitucinis Teismas dar kartą patvirtino tai, kad socialinėje realybėje yra gyvenamas šeimos gyvenimas ne tik sudarius santuoką, bet ir formalizuotoje ar faktinėje šeimos partnerystėje. Svarbu šeimos santykių turinys. Būtų neteisinga iš teisinės apsaugos išeliminuoti tai, kas realiai egzistuoja, ir tai nedaro jokios žalos visuomenei. Šia pozicija teismas nei kaip nors sumenkino šeimos sampratos, o juolab santuokos, nei pakenkė. Atvirkščiai, pripažino tai, kas socialiai egzistuoja, ir iš esmės kiekvienoje Europos Tarybos narėje teisiškai saugoma.

Teisingumas reikalauja, kad valstybė ne tik suteiktų leidimą gyventi tos pačioms lyties poroms, kaip šeimos nariams, Lietuvoje, bet ir jiems gyvenant Lietuvoje visų teisinių santykių prasme toliau būtų laikoma kaip šeima su visais teisiniais padariniais.
Vytautas Mizaras

Tačiau, lyginant su 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu, kuriame Konstitucinis Teismas pakankamai abstrakčiai padarė nuorodą, kad šeimos samprata aiškintina atsižvelgiant į tarptautines sutartis, 2019 m. sausio 11 d. nutarime labai aiškiai pabrėžė, kad konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu. Tiesa, šiuo aspektu teismas padarė skirtumą tarp santuokinės šeimos ir nesantuokinės šeimos. Santuokinė šeima pagal Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalį sudaroma tarp vyro ir moters, ir pagal teismo poziciją, kitoks santuokos aiškinimas reikalautų Konstitucijos keitimo.

Tuo tarpu nesantuokinis šeimos gyvenimas gali susiklostyti ir tarp skirtingos lyties, ir tarp tos pačios lyties porų, ir pagal Konstituciją visos nesantuokinės šeimos, gyvenančios šeimos gyvenimą, nesvarbu formalizavusios šeimos teisinius santykius (jeigu pagal galiojančią teisę įmanoma) ar faktiškai kaip šeima gyvenančios, turi teisę į teisinę apsaugą. Svarbu ir tai, kad teismas nurodė, jog visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, saugomos ir ginamos laikantis asmenų lygybės principo ir diskriminacijos draudimo.

Tokia pozicija teismas išsakė mintį, kad visos šeimos yra vertos teisinės apsaugos, laikantis lygiateisiškumo principo, ir nebent remiantis objektyviais kriterijais gali būti skirtingas valstybės globos bei paramos šeimai teisinis reguliavimas.

Po šios Konstitucinio Teismo nutarimo pozicijos yra aiškus Konstitucijos 38 straipsnio turinys: konstitucinė šeimos samprata apima santuokinę šeimą tarp vyro ir moters ir nesantuokinę šeimą tiek tarp skirtingos lyties, tiek tarp tos pačios lyties porų. Taip yra užtikrinama teisė ir tos pačios lyties asmenų poroms į jų šeimos gyvenimo pagarbą, ir kad ir tos pačios lyties pora gali būti pripažįstami turintys šeimos narių statusą. Dar daugiau, jeigu valstybė nesuteiktų apsaugos tos pačios lyties nesantuokinei šeimai, tai galėtų būti keliamas klausimas dėl Konstitucijos pažeidimo, konkrečiai, jos 21 straipsnio 2-3 d. (orumo žeminimas), 22 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą), 29 straipsnio (lygiateisiškumo principas) bei 38 str. 2 d. (šeimos apsauga).

Aptartosios Konstitucinio Teismo pozicijos tikrai svarbios, tačiau jos toli gražu nepakankamos iki visiško LGBT asmenų ar tos pačios lyties porų, gyvenančių šeimos gyvenimą, orumo Lietuvoje užtikrinimo. Tai, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar pilietė, sudariusi kitoje valstybėje santuoką, turės ateityje teisę apsigyventi Lietuvoje, tai tik maža dalis jų gyvenimo.

Pasirinkę gyvenimui Lietuvą ir joje gyvendami, kaip jie toliau bus traktuojami kitų teisinių santykių kontekste – kaip šeima ar ne kaip šeima. Lygiai toks pat klausimas ir tais atvejais, kai abu šeimos gyvenimą gyvenantį asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai ar pilietės. Pavyzdžiui, eidami į sporto klubą, kuriame šeimos nariams savaitgaliais taikomos nuolaidos, jie galės naudotis jomis ar ne, arba vieno šeimos nario įsigyjamas kelionei reikalingas draudimas galės apimti ir kitą šeimos narį ar ne.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad anksčiau buvę kai kurių politikų siūlymai sureguliuoti „tiems asmenims“ „tik tam tikrus santykius“ numatant sugalvotą bendro gyvenimo susitarimą kaip savitą jungtinės veiklos sutarties rūšį, yra ydingas ir prieštarautų tos pačios lyties porų interesams ir neužtikrintų orumo lygiateisiais pagrindais.
Vytautas Mizaras

Galima ir toliau vardinti elementariausių gyvenimiškų situacijų, kuriose skirtingos lyties poroms tokie klausimai, paprastai, nekyla. Teisingumas reikalauja, kad valstybė ne tik suteiktų leidimą gyventi tos pačioms lyties poroms, kaip šeimos nariams, Lietuvoje, bet ir jiems gyvenant Lietuvoje visų teisinių santykių prasme toliau būtų laikoma kaip šeima su visais teisiniais padariniais. Priešingu atveju, galėsime kalbėti toliau apie tos pačios lyties porų diskriminavimą, o taip pat ir jų orumo žeminimą.

Dabartinė situacija, kai nestandartinės seksualinės orientacijos asmenys, gyvendami šeimos gyvenimą, savo turiniu niekuo nesiskiriančiu nuo skirtingos lyties asmenų porų šeimos gyvenimo, neturi jokių teisių, susijusių su šeimos nario statusu, yra neteisinga ir prieštaraujanti konstituciniam lygiateisiškumo principui. Tam, kad žmogus jaustųsi oriai, jis turi turėti lygiai tokias pačias galimybes ir teises, kaip ir kiti asmenys, kurie niekuo daugiau, išskyrus seksualinę orientaciją, nesiskiria. Seksualinė orientacija nėra ir negali būti savybe, nuo kurios priklausytų skirtinga teisinė padėtis.

Tam būtinas teisinis apibrėžtumas, kuris būtų pasiekiamas tik priėmus šeimos partnerystės teisinius santykius reguliuojantį teisės aktą (geriausiai būtų Civilinio kodekso trečiosios knygos pakeitimus). Priešingu atveju, teoriškai pagal Konstituciją net ir faktinis tos pačios lyties porų šeimos gyvenimas saugomas, tačiau realiai teisinę apsaugą būtų galima pasiekti tik konkrečiose individualiose bylose ginant teises. Todėl būtina bendroji priemonė, kaip labiau atitinkanti žmogaus teisių standartus, bendrai šeimos partnerystės teisinių santykių – asmeninių neturtinių ir turtinių – reguliavimas. Ir po aptariamo Konstitucinio Teismo nutarimo, tokį teisinį reguliavimą priimti nėra formalių kliūčių, nes tai neprieštarautų konstitucinei šeimos sampratai, kuri apima ir nesantuokines tos pačios lyties šeimas.

Tikėtina, kad Konstitucinio Teismo pozicijos dėl lygiateisiškumo principo laikymosi ir diskriminavimo draudimo dėl lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos galėtų turėti reikšmę ir kitose, ne tik šeimos teisinės apsaugos srityse.
Vytautas Mizaras

Tos pačios lyties poroms šeimos partnerystės teisinio reguliavimo poreikį galima grįsti vien tik konstituciniu lygiateisiškumo principu – nes skirtingos lyties poros turi teisę į santuoką, o tos pačios lyties poros tokios teisės neturi, todėl pastarosios turi turėti analogišką santuokai galimybę formalizuoti šeimos teisinius santykius. Kita vertus, yra ir kiti motyvai. Ne paslaptis, kad šeimos nario statuso įgijimas turi teisinę reikšmę daugelyje teisinių santykių sričių: pradedant nuo procesinių garantijų, asmenų sužinojimo sveikatos paslaugų srityje, pereinant prie darbo bei socialinių garantijų ar mokestinių, draudimo įstatymų taikymo ypatumų, toliau – lojalumo ir pagarbos įsipareigojimai, interesų vengimo įsipareigojimai įsidarbinimo atvejais, paveldėjimo santykiai, bendrų turtinių interesų paisymas ir t.t.

Taigi, lyginant kokioje teisinėje padėtyje yra santuokinės šeimos nariai, kuriais Lietuvoje gali būti tik skirtingos lyties asmenys, nesantuokinės šeimos nariai bendrąja prasme tokios teisinės padėties neturi, nebent individualiose bylose gindami iš konkrečių teisinių santykių atsiradusias teises gebėtų teismo tvarka jas apginti. Ir tokia skirtinga teisinė situacija, manytina, prieštarauja konstituciniam lygiateisiškumo principui bei konstitucinės šeimos apsaugos įgyvendinimui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad anksčiau buvę kai kurių politikų siūlymai sureguliuoti „tiems asmenims“ „tik tam tikrus santykius“ numatant sugalvotą bendro gyvenimo susitarimą kaip savitą jungtinės veiklos sutarties rūšį, yra ydingas ir prieštarautų tos pačios lyties porų interesams ir neužtikrintų orumo lygiateisiais pagrindais. Prisiminkime, kad pagal politikų galvotą bendro gyvenimo susitarimo modelį, tokios susitarimo esmė būtų tokia, jog jo pagrindu būtų numatyta galimybė asmenims gyventi bendrą gyvenimą nekuriant šeimos santykių. Ir dėl to pagrindinis bendro gyvenimo susitarimo „instituto“ įtvirtinimo Lietuvos civilinėje teisėje tikslas būtų sukurti teisinį konstruktą, kuris, pasak projekto rengėjų būtų naudojamas ir gyvenantiems nesantuokinį šeimos gyvenimą, įskaitant ir tos pačios lyties poras.

Be to, Lietuvai svarbu sureguliuoti lytinės tapatybės realizavimo teisinius santykius, ypač, kai jau praėjo 11 metų po Europos žmogaus teisių teismo sprendimo L prieš Lietuvą, kuri pripažinta jau tuomet pažeidusi teisę į privatų gyvenimą dėl tuomet dar vadintos teisės pakeisti lytį realizavimo neužtikrinimo.
Vytautas Mizaras

Lietuvoje poreikis yra užtikrinti nesantuokinį šeimos gyvenančioms poroms, būtent šeimos gyvenimo teisinį saugumą, atitinkamai sureguliuojant šių asmenų šeimos teisinius santykius. Jeigu yra teigiama, kad bendro gyvenimo susitarimo tikslas be kita ko ir „užkirsti kelią“ iš šeimos partnerystės kylančių teisinių santykių reguliavimui, tai toks tikslas savaime prieštarautų Konstitucijai (2011-09-28 ir 2019-01-11 nutarimai dėl Konstitucijos 38 str. aiškinimo), ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. EŽTT jurisprudencija yra vienareikšmė – asmenys, gyvenantys ir nesantuokinį šeimos gyvenimą, turi į tokio – šeimos gyvenimo – teisinę apsaugą. Ir turi būti sureguliuoti, būtent, šeimos partnerystės, o ne kokie nors ūkiniai teisiniai santykiai.

Tikėtina, kad Konstitucinio Teismo pozicijos dėl lygiateisiškumo principo laikymosi ir diskriminavimo draudimo dėl lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos galėtų turėti reikšmę ir kitose, ne tik šeimos teisinės apsaugos srityse. Tokia pozicija turėtų būti užkertamas kelias LGBT asmenų diskriminavimui ir kitų galiojančių įstatymų atžvilgiu. Juk ne paslaptis, kad, pavyzdžiui, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata (4 str. 2 d. 16 p.), pagal kurią draudžiama skleisti informaciją, kuria skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata, buvo aiškiai nukreipta ir pritaikyta praktikoje tos pačios lyties porų atžvilgiu.

Prisiminkime, kad buvo uždrausta platinti pasakų knygą „Gintarinė širdis“, kurios vienoje pasakoje buvo aprašomas dviejų karalaičių įsimylėjimas, ir dėl ko dar ir dabar bylinėjamasi teismuose, argumentuojant, kad tai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai šeimos kūrimo sampratai. Taip pat buvo nerodoma LGBT asmenų taikiam susirinkimui skirta reklama, kaip irgi neatitinkanti minėtosios nuostatos. Taip pat nediskriminavimo dėl lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos pozicija galbūt padės neskleisti paniekos kalbų apie homoseksualius asmenis (be kita ko, prisimenant Telšių mokyklos atvejį, ir mokyklose).

Be to, Lietuvai svarbu sureguliuoti lytinės tapatybės realizavimo teisinius santykius, ypač, kai jau praėjo 11 metų po Europos žmogaus teisių teismo sprendimo L prieš Lietuvą, kuri pripažinta jau tuomet pažeidusi teisę į privatų gyvenimą dėl tuomet dar vadintos teisės pakeisti lytį realizavimo neužtikrinimo.

Baigiant, norėtųsi tikėti, kad Lietuvoje ne tik teismų sprendimais bus ginamos LGBT asmenų teisės, bet ir kitos valdžios institucijos imsis reikiamų teisinių priemonių šalinant diskriminacijos atvejus bei situacijas. Visos visuomenės ir valstybės institucijų siekis turėtų būti kurti atvirą, darnią, pliuralistinę visuomenę, kuri ir yra teisinės demokratinės valstybės esmė. Bet šioje aptartoje situacijoje svarbiausia, kad Konstitucijos pagalba konkrečiam žmogui buvo apginta jo teisė kartu su kitu žmogumi gyventi šeimoje mūsų valstybėje. Tokiais atvejais pasitiki Konstitucijos galia. Ypač kai jos taikymas ne žemina, o gerbia žmones, ne išskiria, o jungia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kita Algirdo Brazausko gyvenimo pusė: dienoraščiuose jis visai kitoks, nei lietuviai buvo įpratę matyti (197)

Nors pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską lietuviai...

Eurolygos atkrintamųjų traukinyje liko tik trys laisvi vagonai: ar „Žalgiris“ įšoks į vieną iš jų? (14)

„Tiktai teigiamą rezultatą“, – paklaustas, ką žvelgiant į priekį Kauno „Žalgiris“...

Orijus Gasanovas siūlo aplankyti geriausią Europoje miestą: lietuviams ten patiks, jeigu žinos, ką nuveikti (106)

Barselona yra pats geriausias miestas Europoje. Bet ne visiems taip atrodo, nes žmonės ne visada...

Putinas apleido labiausiai palaikiusią rinkėjų dalį, pasekmės gali būti neprognozuojamos (372)

Rusijos prezidentas buvo iš paprastų žmonių kilęs vyrukas. Tačiau paprasti žmonės ėmė...

Prezidentiniuose reitinguose ryškėja du lyderiai (2548)

Tarp kandidatų į prezidentus daugiausiai palaikymo sulaukia ekonomistas Gitanas Nausėda , už jo...

Paneigė sovietinės nostalgijos mitus: tais laikais mūsų pramonė klestėjo, po to ją sunaikinom ir nieko nebesukūrėm (2672)

Vienas iš gajausių mitų yra mitas apie Lietuvos pramonės likimą. Jeigu keliais žodžiais, ją...

Žvilgsnis į turtingiausių žmonių istorijoje santuokas: vienų – tarsi pasakos, kitų – kupinos skausmo

Turtingi žmonės, kaip ir visi kiti, įsimyli ar nustoja mylėti, o jų santykiai – ne mažiau...

Skandalingiausios Lietuvos kultūros istorijos: Ivaškevičius tikrai nebuvo pirmas (25)

Mariaus Ivaškevičiaus romanas „Žali“ į Lietuvos kultūros istoriją įeis kaip sukėlęs...

Keturiasdešimtmetį atšventęs atlikėjas Vitas atrodo perpus jaunesnis ir skandalingos praeities nesikrato

Atlikėjas Vitas neseniai atšventė savo keturiasdešimtmetį. Vos prieš kelerius metus visa Rusija...

Ką šiemet turėtų padaryti kiekvienas Zodiako ženklas, kad darbe aplankytų sėkmė

Karjera yra itin svarbi mūsų gyvenimo dalis, nes jos dėka galime formuoti savo gyvenimą taip, kaip...