aA
Paprasti rusai nelabai mėgsta lietuvių, o lietuviai nelabai mėgsta rusų. Deja, tai atrodo panašu į teisybę. Susiriečiant galima tvirtinti priešingai, bet sociologinių apklausų rezultatai rodo būtent šią tendenciją.
V.Mitė. Rusai ir lietuviai nemyli vieni kitų
© Asmeninio archyvo nuotr.

Žinoma, apklausų rezultatais pasitikėti iki paskutinės raidės nereikėtų. Tačiau dažniausiai jos gana tiksliai pateikia bendras tendencijas. Kuo labiau kvalifikuota firma atlieka apklausą, tuo labiau jos rezultatai tikėtini.

Maskvos sociologinių tyrimų centras „Levada“ yra viena iš patikimiausių Rusijos sociologinių tyrimų institucijų. Todėl į šio centro tyrimo duomenis nereikėtų lengvai numoti ranka.

Pastaruoju metu Lietuvoje tapo beveik politine mada kalbėti apie santykių su Rusija gerinimą, bet net 35 proc. apklausos dalyvių rusų nurodė Lietuvą ir Latviją kaip labai nedraugiškas Rusijai valstybes. Jas lenkia tik Gruzija, JAV ir Ukraina. Draugiškiausia valstybe rusai laiko Baltarusiją – taip mano 50 proc. apklaustųjų. Kazachstaną draugu laiko 38 proc., o Kiniją -17 proc. apklaustųjų.

Mažiausiai dėl Rusijos ligų kalti jos kaimynai. Todėl nesimuškime į krūtinę ir neieškokime kaltų Lietuvoje. Mes „negeri“ vien dėl to, jog tapome nepriklausomi, o dar „baisiau“ - NATO bei ES nariai.
Valentinas Mitė

Suprantama, kodėl rusai laiko JAV labiausiai nedraugiška Rusijai valstybe. Iš vienos puses tai - Šaltojo karo paveldas, iš kitos pusės - tai pačios JAV politika. Rusai, kaip ir dauguma ukrainiečių nemano, jog NATO ar JAV turi teisę turėti kokių nors karinių -strateginių interesų Gruzijoje ar Ukrainoje. Šalies žiniasklaida puikiai ir vienpusiškai „informavo“, jog Gruzijos armiją, kovojusią su rusais pernai rugpjūčio mėnesį paruošė ir apginklavo NATO bei amerikiečiai. Rusijos televizija ir didele dalimi radijas yra kontroliuojami Kremliaus, o Kremlius nesismulkina, kai liečiamos šalys, kurias rusai laiko esančiomis savo įtakos sferoje.

Tačiau kaip paaiškinti, jog vienos nedraugiškiausių valstybių laikomos Lietuva ir Latvija? Jeigu Latvijai dar būtų galima prikišti rusakalbių šalies gyventojų problemą, Lietuvai tokie priekaištai negalioja. Žinoma, ne vienas pasakys, jog Maskvos rūstybę užsitraukėme okupacijos žalos atlyginimo reikalavimu ir aktyvia politika, remiančia nedraugiškai Rusijai nusiteikusius Gruzijos bei Ukrainos politikus. Tačiau visa tai politikų samprotavimai. Vargu ar eiliniai rusai pakyla iki tokių geopolitinių aukštumų.

Tarp daugelio rusų Josifas Stalinas yra tikrai populiaresnis ne Vladimiras Leninas. Tuo pačiu į paviršių išplaukia ir Stalino vykdytos politikos rezultatai, tarp jų ir Baltijos valstybių aneksija. Jau pats faktas, kad prarasta imperija arba, kaip dažnai sakoma, Rusija įstumta į Petro I sienas, skaudina ne vieną rusą. Keista, bet jaunai kartai tarybinių laikų nostalgija, sumišusi su agresyvumu ir bejėgiu pykčiu, ne mažiau būdinga nei pensininkams. Nors Rusija bene pirmą kartą tapo nacionalinė valstybė, teoriškai įgydama galimybę tapti normalia, imperijos ilgesys nemažėja. Vargu ar daug rusų suvokia, kad Rusijai suteikta istorinė galimybė pasiekti tai, kad jos nebebijotų ir pagaliau nustotų nekęsti visi kaimynai.

SSRS subyrėjimo rezultatas visai priešingas, nei buvo galima tikėtis, - ne tik Kremliaus politikai, bet ir eiliniai žmones kuo toliau, tuo labiau serga imperine nostalgija. Pažymėtina, jog kiekvienais metais vis daugiau gyventojų laiko Lietuvą priešiška valstybe. Ką reiškia „priešiška“? Ar visos trys Baltijos valstybės, kartu paėmus mažesnės už Rusijos sostinę Maskvą, ruošiasi kariauti su branduoline Rusija? Neteko girdėti. Todėl šio priešiškumo negalėčiau paaiškinti kitaip, kaip tik tuo, jog dalis Rusijos gyventojų serga politine šizofrenija, kuri labai gerai atitinka Kremliaus vadovų ambicijas ir siekius. Tendencija tikrai bloga Lietuvai, bet mažiausiai dėl Rusijos ligų kalti jos kaimynai. Todėl nesimuškime į krūtinę ir neieškokime kaltų Lietuvoje. Mes „negeri“ vien dėl to, jog tapome nepriklausomi, o dar „baisiau“ - NATO ir ES nariai.

Yra ir kitas požiūris. Rusijos agentūros „RIA novosti“ NVS ir Baltijos šalių redakcijos vyriausios direkcijos skyriaus viršininkas Aleksandras Altmanas pareiškė labai paprastai: „Nieko nepešite, neįmanoma parašyti apie rusų požiūrį į lietuvius, nes jo tiesiog nėra. Rusai apie lietuvius nieko nežino“. Tai irgi požiūris, kurį, žinant Rusijos masinio informavimo lygį, lengva suprasti - apie tai, apie ką nekalbama -neegzistuoja.

Keista, bet jaunai kartai tarybinių laikų nostalgija, sumišusi su agresyvumu ir bejėgiu pykčiu, ne mažiau būdinga nei pensininkams. Nors Rusija bene pirmą kartą tapo nacionalinė valstybė, teoriškai įgydama galimybę tapti normalia, imperijos ilgesys nemažėja.
Valentinas Mitė

Dabar pažvelkime į kitą pusę - į lietuvius. Rugpjūčio mėnesį savaitraščio „Veidas“ užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Prime consulting“ atliko apklausą, kurios metu lietuviams buvo užduotas klausimas, su kokia valstybe šiuo metu Lietuvos santykiai yra draugiškiausi. Beveik ketvirtadalis apklaustųjų draugiškiausia laikė Didžiąją Britaniją, penktadalis apklausos dalyvių rinkosi Airiją. Nieko nuostabaus - būtent į šias valstybes daugiausia dirbti vyksta lietuviai. Kaip matome, jokios diskriminacijos ar išnaudojimo, kaip kai kada kabama Lietuvos žiniasklaidoje, žmonės nejaučia.

Trečioje vietoje yra Latvija. Ją draugiškiausia laiko 17,4 proc. apklaustųjų. Kodėl taip mėgiama Latvija, galima paaiškinti baltišku solidarumu ir tuo, jog tai bene vienintelė kaimyninė valstybė, turinti sausumos sieną su Lietuva, su kuria Lietuva nekariavo. Kuri, skirtingai nei Baltarusija, nepretenduoja į Lietuvos teritoriją, nesisavina bendros istorijos ir nekelia pretenzijų į Lietuvos Respublikos sostinę Vilnių.

JAV draugiškiausia Lietuvai valstybe laiko 15 proc. apklaustųjų. Palyginus nedaug su tuo populiarumu, kurį Amerika turėjo Lietuvai siekiant nepriklausomybės. Jau nekalbant apie tarybinius metus, kai JAV buvo įsivaizduojama beveik kaip rojus žemėje.

Tačiau svarbiausias apklausos atradimas yra tai, jog Rusijos draugiška valstybe nepasirinko nei vienas apklausos dalyvių. Tai absoliučiai neatitinka daugelio DELFI skaitytojų prorusiškų komentarų nuotaikų. Tiesa, apklausa buvo vykdoma didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tuomet tie „komentatoriai“ yra arba pusiau beraščiai provincijos gyventojai (sunku patikėti), arba, kaip daugelis įtaria, dirba keli Rusijos pasamdyti rašinėtojai.

Ką reiškia Lietuvos politikams šių dviejų apklausų rezultatai? Dabartinė valdžia bando gerinti santykius su Rusija. Kol kas jokių rezultatų nepasiekta. Vargu, ar jie bus ir ateityje, kiek mes besistengtume. Rusija per didelė valstybė, jog į Lietuvos norus skubėtų atsižvelgti. Beje, ir JAV prezidentui Barackui Obamai tai nelabai pavyko. Jo kalba Maskvos studentams turbūt buvo istorinė vien jau tuo, jog jis ko gero pirmą kartą nesusilaukė audringų plojimų.

Lietuvos-Rusijos santykiuose paprasčiau. Pas mus nesilanko Rusijos prezidentai, mes taip pat nevykstame į Kremlių - mūsų ten niekas ir nekviečia. Šios šalys viena kitos nebepažįsta ir gyvena kasdieniais prietarais bei nuogirdomis.

Jeigu Lietuvoje ir prasiveržia ilgesys praėjusiems laikams, jis labiau sietinas su SSRS, o ne Rusija. Užmirštama , jog tai buvo valstybė, kur parduotuvių vitrinos buvo tuščios, o didžiausia lietuvių svajonė buvo kolektyvinis sodas, kooperatins butas bei „žiguliukas“. Todėl manyčiau, jog dabartinis Lietuvoje dažnai garsiai deklaruojamos meilės Rusijai protrūkis yra labiau susijęs su praeitu laiku, o ne rusų ilgesiu. Beveik esu tikras, jog „Veido“ apklausoje žodį „Rusija“ pakeitus į „SSRS“, rezultatai būtų kiti. Vienaip ar kitaip, dauguma Lietuvos gyventojų augo ir brendo Tarybų Sąjungoje, o jaunystė visada nudažoma romantinėmis spalvomis.

Gyvename nepriklausomoje LTSR - štai ir visas atsakymas. Na, o rusai dar tikisi tapti supervalstybe. Dėl to šios dvi šizofreniškos sąmonės taip savotiškai vertina viena kitą.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Pasiruoškite, nuo pirmadienio kasdienybė Lietuvoje keičiasi – lokalūs karantinai, nuotolinis ugdymas, susibūrimų ribojimai (148)

Naujų susirgimų koronavirusu skaičiai Lietuvoje muša naujus rekordus. Vyriausybė trečiadienį...

Ekspertai apie augančias paslaugų kainas: jei kainos didėja, turėtume džiaugtis (72)

Kol Europa džiaugiasi krintančiomis kainomis, lietuviai krato kišenes. Per metus vartojimo prekės...

Dar 8 šalies savivaldybėms gali grėsti karantinas: į raudoną zoną pateko ir Vilnius patikslinta (366)

Ateinančią savaitę, nuo spalio 26 iki lapkričio 1 d. imtinai, remiantis naujuoju šviesoforo...

Nauja tvarka dėl izoliacijos: SAM paaiškino, kas tiksliai keičiasi (57)

Europoje Tarybai pateikus rekomendacijas dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą...

Jasikevičiaus sąskaitoje – pirmoji pergalė „El Clasico“ mūšyje: intriga sugrįžo pabaigoje „Barcelona“ pasivijo „Žalgirį“ turnyro lentelėje (13)

Šarūnas Jasikevičius stovėdamas prie „ Barcelonos “ (4/1) vairo pasiekė pirmąją savo...

Teismo salėje širdį gniaužianti byla: nesulaukusi pagalbos ligoto mažamečio mama priėmė kraupų sprendimą (323)

Kauno apygardos teismas pradėjo nagrinėti neeilinę bylą – pasikėsinimu nužudyti sunkiai...

Šiluma kol kas nesitrauks, bet lietaus klius beveik visai Lietuvai (2)

Šeštadienį iki pietų tankiausi lietaus debesys keliaus per pietinius šalies rajonus. Vėliau...

Mįslingas ir kraupus penkių vyrų likimas arba amerikietiškas Diatlovo perėjos variantas (40)

1978 metais Kalifornijos Čiko mieste pakeliui namo po koledžo krepšinio rungtynių mįslingai...

|Maža didelių žinių kaina