aA
Pirmasis gėjų paradas įvyko 1963 m. Niujorke. Ši data laikoma gėjų kovos už lygias teises pradžia. Neverta svarstyti, kodėl vieni žmones asmeniniame gyvenime pasirenka daugumai nepatinkantį kelią. Be to, reikėtų prisiminti, jog ne vienas antikos graikų filosofas priklausė seksualinei mažumai. Kitokiai orientacijai priklausė ne vienas žymus kompozitorius ar rašytojas. Tačiau juos vertiname ne pagal jų asmeninį gyvenimą, bet pagal kūrinius, kuriuos jie sukūrę. Vargu ar atsirastų nesiklausančių Piotro Čaikovskio vien dėl to, jog jis buvo gėjus.
© Asmeninio archyvo nuotr.

JAV ir Vakarų Europoje seksualinės mažumos yra nemažai pasiekę ir teisinėje, ir visuomenės požiūrio sferose. Aktyviausias viešas pareiškimas apie savo buvimą bei teisę būti tokiu, koks esi, yra gėjų paradai.

Amsterdamo gėjų paradai gerai žinomi ir nesusilaukia priešiškos valdžios ar visuomenės reakcijos. Šiemet birželio viduryje įvyks garsusis Berlyno gėjų paradas. Jo šūkis - „Vienodas teises skirtingiems“. Tai jau 18-as gėjų, lesbiečių ir biseksualų renginys, ko gero, pats garsiausias Europoje. Programoje numatytas ne tik paradas, bet ir muzikinė programa su įvairiomis roko ir popgrupėms. Organizatoriai tikisi, jog renginyje dalyvaus daugiau nei 450 000 svečių. Gegužės–liepos mėnesiais gėjų paradai vyks Antverpene, Briuselyje, Ciuriche, Kiolne, Londone, Paryžiuje, Stokholme bei kituose Vakarų Europos miestuose. Beje, Turkija yra vienintelė musulmoniška valstybė, kurioje leidžiami gėjų paradai.

Iš visų buvusių socialistinių šalių labiausiai tolerantiška seksualinėms mažumoms yra Čekija. Nors čia ir nevyksta tokie triukšmingi renginiai kaip Berlyne, bet Čekijoje priimtas Partnerystės įstatymas leidžia gėjams ar lesbietėms gyventi kartu, vyksta įvairūs gėjų organizuojami muzikiniai renginiai. Čekijos seksualinės mažumos turi savo laidą radijuje. Paprasti čekai dažnai sako, jog nei gėjai, nei lesbietės jiems nekelia jokių problemų, ir iš viso jie retai kada šiuo klausimu susimąsto. Jau nekalbant apie tai, kad mažumoms jaustų kokią nors neapykantą.

Mes negalime pakeisti ES politikos, bet sukurti fanatiškų homofobų ir žmogaus teisių negerbiančios tautos įvaizdį esame pajėgūs. Šiuo keliu, Vakarų Europos akimis, ir žengiame.
Valentinas Mitė

Tuo tarpu kitose buvusiose socialistinėse šalyse gėjų paradų netoleruoja nei valdžia, nei visuomenė. Pernai rugsėjo mėnesį buvo atšauktas gėjų paradas Serbijos sostinėje Belgrade, nes valdžia pareiškė, jog ji negarantuoja parado dalyvių saugumo. Serbų antigėjų grupuotės iš anksto pareiškė, jog jos „laukia parado dalyvių pasirodant gatvėse“ - suprask, jog su jo dalyviais bus negailestingai susidorota. Parado atšaukimą nacionalistinės ir religinės grupės pavadino didele „normalių Serbijos žmonių pergale“. Vienas radikalus serbų judėjimas paskelbė, jog „mūsų mieste netikėliai ir satanistai nepasieks savo tikslų“.

Panašiai įvykiai klostosi ir Rusijoje. Šiais metais sausio mėnesį Maskvos meras Jurijus Lužkovas pažadėjo, jog jokių „satanistinių“ gėjų paradų jis neleis. Maskvos gėjų grupės jau keletą metų nesėkmingai bando rengti gėjų paradus šalies sostinėje. Kiekvieną kartą jų dalyvius išvaiko policija. J.Lužkovas, aiškindamas savo poziciją, pareiškė, jog „jau seniai laikas baigti beprasmę diskusiją apie žmogaus teises ir nukreipti į juos (gėjus) visą įstatymo bei teisėtvarkos jėgą“.

Pirmą kartą Latvijoje gėjų paradas įvyko 2005 m., po to 2006 m., 2007 m. Latvijos gėjų parade dalyvavo 4500 žmonių, kuriuos nuo priešiškai nusiteikusių antigėjų grupių saugojo pusantro tūkstančio policininkų. Tiesiog nuostabu...

Padėtis Lietuvoje yra ne ką geresnė, jeigu ne blogesnė. Lietuva, nors ir yra Europos Sąjungos narė, bet nuėjo labai netoli nuo tarybinių laikų, kai homoseksualumas buvo kriminalinis nusikaltimas. Tiesa, 1993 m. buvo priimtas įstatymas, draudžiantis seksualinių mažumų diskriminaciją. Lietuvoje kalbėti apie kokius nors gėjų paradus net neverta. 2006-2007 metais Vilniaus miesto vadovybė atsisakė leisti viešus seksualinių mažumų susirinkimus, savo sprendimą aiškindama „saugumo sumetimais“. Šiai baimei yra pagrindo, nes ES 2006 m. Lietuvoje atlikta apklausa rodo, kad net 81 proc. Lietuvos gyventojų laiko homoseksualumą iškrypimu bei liga. Šios nuostatos veikia ir Lietuvos politikus, kurie dažnai rinkiminių kampanijų metu pabrėžia, jog jie yra priešiški homoseksualumui, kitaip tariant, priešiški mažumų teisių užtikrinimui.

Tai labai blogi ženklai, nes, visų pirma, didelė dalis Lietuvos gyventojų gyvena visai kitame pasaulyje nei dauguma išsivysčiusių Vakarų valstybių, kuriose ši problema nėra iš viso problema. Antra, nepakantumas vienai mažumai veda į nepakantumą visiems, kurie yra kitokie nei dauguma. Galbūt dėl šio nepakantumo Lietuvoje yra toks didelis buitinis antisemitizmas, nors šalyje žydų praktiškai nėra. Tai veda į siaurakaktį nacionalizmą ir kitas iš šio reiškinio – nepakantumo „kitokiems“ - kylančias problemas.

Tačiau galų gale Lietuva vis vien bus priversta laikytis ES priimtų normų, nesvarbu, kiek kai kurios organizacijos ar atskiri piliečiai joms priešinsis. Mes negalime pakeisti ES politikos, bet sukurti fanatiškų homofobų ir žmogaus teisių negerbiančios tautos įvaizdį esame pajėgūs. Šiuo keliu, Vakarų Europos akimis, ir žengiame.

Beje, nenorėčiau, jog šis straipsnis būtų suprastas kaip pedofilų teisių gynimas. Ne kartą Lietuvoje teko girdėti, jog seksualinių mažumų atstovai esą tvirkina vaikus. Tačiau už tokią, nieko su seksualinėmis mažumomis bendro neturinčią veiklą, griežtai baudžiama visoje Vakarų Europoje.

Taip pat norėčiau pabrėžti, jog straipsnio autorius nepriklauso jokiai seksualinei mažumai. Šio straipsnio tikslas yra tik vienas – pabrėžti, jok kiekvienas žmogus turi teisę asmeniniame gyvenime įstatymo ribose elgtis savo nuožiūra. Daugumos diktatūra mažumai ne mažiau pavojinga kaip mažumos diktatūra daugumai.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Juozaitis įspėja apie artėjančią emigracijos bangą ir siūlo mokyklose pradėti karinį mokymą (31)

Prezidento posto siekiantis filosofas, politikas ir rašytojas Arvydas Juozaitis teigia, kad vidaus...

Kilkaus nužudymo byloje – netikėtas posūkis: Baltrūnui, jo žmonai bei draugui panaikinti įtarimai (83)

Ketvirtadienį Aivaro Kilkaus nužudymo byloje įvyko permainos – Laurynui Baltrūnui, Daivai...

Lukašenka siunčia žinią JAV: štai čia maža nepasirodys, Maskvai ir Minskui teks reaguoti (51)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka mano, kad jo šaliai drauge su Rusija būtina...

Dakare rankas susilaužęs Bardauskas deda tašką motociklininko karjeroje

Šiurpūs sužalojimai, gausybė metalinių įtvarų ir kol kas nė vienos nakties, per kurią bent...

Karolinos Toleikytės mamos atvira išpažintis apie dukrą: kai ji praeidavo, vyrai netekdavo žado, o merginos piktai nužvelgdavo (109)

Tik mamos supras, ką reiškia vieną dieną savo mergaitei dar pinti kasas, o kitą – matyti ją...

Mylimajai Kenijoje pasipiršęs Mantas Katleris – apie kelionės „užkulisius“: Aistė tik per plauką nerado žiedo (5)

Atostogas Kenijoje komikas, internetinės laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ vedėjas Mantas...

Rezonansinėje kyšininkavimo byloje – pokyčiai: į laisvę paleisti trys teisėjai ir vienas advokatas (401)

Rezonansinėje kyšininkavimo byloje į laisvę paleisti trys teisėjai ir vienas advokatas,...

Išmaišęs pasaulį grįžo į Palangą: čia mes turime tai, apie ką net nesusimąstome (36)

Susikrauti lagaminą ir išvykti gyventi į kitą šalį net nemokant vietinės kalbos, nežinant, ką...

Šarūnas Marčiulionis – valstiečių sąraše į Europos Parlamentą? papildyta (323)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienio popietę patvirtins visą kandidatų...

Statybos sostinės širdyje atvėrė žaizdą: darbus apskundę gyventojai papuolė į keistą situaciją (92)

„Lietuvoje siaučia nevaldoma architektų „mafija“, taip teigė į DELFI kreipęsi vieno...