Kaip tai daroma? Pakanka Ingridai Šimonytei, tuomet dar būsimai premjerei, užsiminti, kad pandemijos valdymą reikia derinti su ekspertais, prezidentūra po kelių dienų paskelbia sukūrusi pandemijos ekspertų tarybą.
Galima būtų suprasti, kad ekspertų taryba sukurta padėti naujai vyriausybei pereinamuoju laikotarpiu. Tačiau valdžios perdavimas seniai įvyko, bet prezidento ekspertų taryba, paraleliai su vyriausybės ekspertų taryba, tebesirenka ir tebekuria progas prezidentui ir jo patarėjams vaišinti viešąją erdvę pigiomis pandemijos valdymo idėjomis.
Sveikindamas naują valdančiąją daugumą Seime, Nausėda siūlėsi jai padėti. Kokia ta pagalba, jau buvo galima suprasti iš kandidatų į ministrus egzaminavimo šou. Blogiausios pandemijos statistikos fone prezidentas pasirinko pilnai išnaudoti Konstitucijoje numatytas dvi savaites, nes, girdi, kažkas bandė jį spausti tai padaryti greičiau.
„Pagalbos“ rezultatas – vyriausybės sudarymas sąmoningai užvilkintas mažiausiai savaite tuo metu, kai ligoninės vos atsilaikė prieš Covid-19 ligonių antplūdį, buvusi vyriausybė nereagavo į Šimonytės raginimą griežtinti karantiną nelaukiant valdžios pasikeitimo, o tuometinis premjeras Saulius Skvernelis maloniu prezidento leidimu išėjo vienai kitai dienai atostogų.
Kitas ir, matyt, svarbesnis kandidatų egzaminavimo „pagalbos“ rezultatas – prezidentūra dvi savaites yra žiniasklaidos dėmesio centre su komentarais apie vieno ar kito kandidato į ministrus teigiamas ar neigiamas savybes.
Ministrų egzaminavimas tęsiasi ir po patvirtinimo – per kelias savaites Nausėda pasikvietė daugiau ministrų negu Dalia Grybauskaitė – per pusę metų. Jei krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrų kvietimą galima suprasti – pagal prezidento konstitucinius įgaliojimus – tai ko kvietinėjami kiti? Juolab, kad aiškios susitikimų darbotvarkės ir deklaruojamų tikslų neteko pastebėti, o akį rėžia įprastas dalykas – ministro vizitas kaip pigus būdas pakliūti į žiniasklaidą.
Tačiau Konstitucija nenumato ministrų pareigos dalyvauti prezidento viešųjų ryšių akcijose. Jei tai – ne viešųjų ryšių akcija – dar blogiau.
Negi prezidentas siekia tiesiogiai ir smulkmeniškai kištis į vykdomosios valdžios darbą apeidamas premjerę, kuri atsako už vyriausybę apskritai ir kiekvieną ministrą atskirai?
Negi prezidentas ketina kurti paralelinę vyriausybę ir stačiai persikelti ministrus pas save?
Panašiai Nausėda nuklysta į vykdomosios valdžios barus tikslingai kurdamas regimybę, esą pandemijos valdyme svarbiausia grandis – jis pats.
Apie Kalėdas prezidentas Gitanas Nausėda autoritetingai pareiškė, jog vakcinaciją būtina pradėti gruodžio 27-ą (kai skiepijimo pradžios diena jau buvo oficialiai nustatyta visoje Europos Sąjungoje). Sausį prezidentas reikalauja, jog vakcinų tiekimas ES turi būti didinamas (kai to sutartinai reikalauja veik visi ES šalių vadovai).
Taip pat sausį prezidentas sušaukia Valstybės gynimo tarybą. VGT posėdžio išvada – taip, kaip ją formuluoja prezidentūra – krizių ir ekstremalių situacijų valdymui būtinas skubus tobulinimas (kai vyriausybė tik tuo ir užsiima, kad gesina Ramūno Karbauskio, Skvernelio ir Aurelijaus Verygos esktremalių situacijų (ne)valdymo sukeltus gaisrus).
Į antrą sausio pusę prezidentas iškelia idėją paskiepyti 70 procentų Lietuvos gyventojų iki vasaros vidurio. Vėliau pats Nausėda pagardina ištarą šventiniu-patriotiniu štrichu – iki Mindaugo karūnavimo dienos arba, blogiausiu atveju, iki Žalgirio mūšio metinių. Ko gero, nesunku atsekti 70 procentų vidurvasarį genezę: ES dauguma reiškė atsargią viltį pasiekti 70 procentų besibaigiant vasarai, o Lietuvos valstybės vadovas pasiūlė seną gerą tarybinį receptą – penkmetį per keturis metus.
Nesvarbu, kad prezidentūra nei žino realiai pristatomų vakcinų skaičius, nei jais vadovaujasi – kaip mandagiai bandė paaiškinti sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Vietoj to prezidentūra tvirtina paskaičiavusi, kiek žmonių reikia paskiepyti per dieną, ir siunčia raštus vyriausybei su reikalavimais pateikti konkrečius planus, kaip penkmetį įvykdyti per ketverius metus.
Premjerės atsakymas galėtų būti toks pat, kaip ir dėl prezidento iš Dulkio reikalauto detalaus 130 punktų pandemijos valdymo plano: metam į šalį tuos planus ir dirbam. Sunku suprasti, kodėl vyriausybė turi ruošti prezidentui jo asmeninio naudojimo planus, kai rankos pilnos darbo suvaldyti pandemiją čia ir dabar.
Viešųjų ryšių kuriamos regimybės prasme prezidentūrą galima lyginti su ezopine muse, kuri, tupėdama ant vežimo rato, sako: „žiūrėkit kiek dulkių aš keliu“.
Bet konstitucine prasme musės galvojimas, kad ji ir yra vežimo ratas, yra ne tik nekalta nesąmonė, bet ir Konstitucijos pažeidimas: vykdomosios valdžios konstitucinių galių savinimasis.
Be konstitucinių kazusų prezidento pagalbos ranka pridaro dalykų, kuriuos sunku vadinti paslauga. Pavyzdžiui, jau paskirtas (dideliam ir nepaaiškintam prezidento nepasitenkinimui) sveikatos apsaugos ministras savaitės pabaigoje paskelbia, kad pirmadienį šaukia spaudos konferenciją, tai prezidentūra sekmadienį paskelbia, jog pirmadienį kviečiasi ministrą taip, kad jis nebespėtų susitikti su spauda tada, kada žadėjo.
Prieš Kalėdas vyriausybė paskelbė vieno namų ūkio politiką ir primygtinai ragino žmones atsisakyti susitikimų su artimaisiais ir švęsti atskirai, taip pat prašė užsienyje gyvenančių lietuvių nevažiuoti į Lietuvą. Ši tvarka galiojo visiems, išskyrus prezidentą su prezidentiene, pas kuriuos iš Vokietijos atvažiavo dukra.
Maža to, pasak panorėjusio likti neįvardytu šaltinio vyriausybės kanceliarijoje, kai Šimonytė televizijos laidoje mandagiai atsisakė vertinti Nausėdų nepagarbą karantino taisyklėms, prezidento patarėjai visą dieną terorizavo premjerės spaudos tarnybą, girdi, kokią teisę premjerė turėjo taip kalbėti – suprask, turėjo girti prezidentą už pavyzdingą elgesį.
Kaip pasakė kitas nepanoręs būti įvardytas šaltinis vyriausybės kanceliarijoje, dabar prezidentūroje nurodymų vyriausybės padaliniams nedalina tik prezidentūros elektrikas, nes jis – skirtingai nuo prezidento ir jo patarėjų – vienintelis žino, kad pagal Konstituciją to daryti nepriklauso.
Galimas daiktas, konstitucinis svaigulys įsimeta į prezidento galvą ir todėl, kad Dalios Grybauskaitės monopolizuota teise prezidentas dalyvauja ES vadovų susitikimuose. Pastaruoju metu didžioji dalis šių susitikimų skirti Covid-19 krizei ir turi grynai vykdomąją darbotvarkę, o absoliuti dauguma dalyvių – vykdomosios valdžios vadovai, kurie kiekvieną dieną sprendžia realias pandemijos suvaldymo problemas.
Atitinkamai, neturint jokio sąlyčio su realiu pandemijos valdymu, iš tokių susitikimų prezidento parsinešta nauda apsiriboja mindauginėmis ir žalgirinėmis. Pats laikas pagalvoti, kaip siųsti į praktiško pobūdžio ES vadovų susitikimus tikrąją pandemijos valdymo atsakomybę nešančią premjerę.
