Valstybė stipri tik tada, kada visomis išgalėmis gina savo piliečius. Štai prisiminkime tipinį holivudinį veiksmo filmą. Labai dažnai veiksmas rutuliojasi taip, kad dėl vieno žmogaus, patekusio į bėdą, užsukamas visas galingas valstybės ir karinis mechanizmas, kad tik jis būtų išgelbėtas. Gyvenime gal ne visada taip būna, tačiau visi pasaulyje žino, kad jei paliesi turintį JAV pilietybę žmogų, sulauksi pasekmių. Tai yra Amerikos stiprybė.
O kaip yra Lietuvoje? Man susidaro įspūdis, jog valstybė ir žmogus atsiskiria ir susipriešina. Visos valstybės institucijos turi daug galių. Konstitucijoje ir įstatymuose aiškiai parašyta, kad valstybės tarnautojai ir pareigūnai turi tarnauti žmonėms. Tačiau realybėje matomas kitas noras – valdyti. Ir noras parodyti savo galią.
Žmogaus teisės tampa vis antraeiliu dalyku pareigūnams. Prisidengdami visuomenės interesu jie net atvirai sako, kad žmogaus teisių pažeidimai iš tarnybų pusės yra niekis su jų teikiama nauda. Tačiau taip pamirštamas svarbiausias visuomenės interesas – žmogus ir jo teisės. Juk kruviniausi režimai – Stalino ir Hitlerio – taip pat savotiškai interpretavo visuomenės interesą. Tiek enkavėdistai, tiek gestapininkai galvojo, kad jie viską daro vardan valstybės ir jų visuomenės intereso. Ir padarė žiauriausius nusikaltimus žmonijos istorijoje.
Valdininkai pamiršta, kad jie turi tarnauti visuomenei, o ne atvirkščiai. Štai, kad ir vaikų paėmimo istorija Kaune. Taip, dar tyrimas tęsiamas, tačiau iš viešai paskelbtos informacijos jau dabar matosi, kad tikrai iš oficialių institucijų nebuvo padaryta viskas, kas atitiktų vaiko interesus. Ir ką šiandien mes turime? Ogi dar didesnį nepasitikėjimą Lietuvos valstybe. Daliai žmonių ji tapo baubas, kuris gali ateiti ir atimti vaikus. Ar tie žmonės, kurie taip galvoja, eis ginti tokią valstybę, jei iškils jai pavojus?
Vis prisimenu vieną Alytaus valdininkę, kuri viešai interviu teigia, jog kaip pilietis, kuris viešai kritikuoja jos sprendimus, po to gali dalyvauti konkursuose ir prašyti pinigų savo projektams. Juk jis taip pasisako prieš valstybę.
Valstybės tarnautojus ir politikus galima kritikuoti. Tai įtvirtinta Konstitucijoje. Ir tai nėra jokia grėsmė nacionaliniam saugumui. Grėsmė nacionaliniam saugumui kyla tada, kai valdininkai ir politikai savo asmenį sutapatina su valstybe ir iškelia aukščiau už kitus piliečius. Tada atsiranda susvetimėjimas su visuomene.
Būtent to ir trokšta mūsų priešai. Lietuvą puls tada, kai bus silpna, kai visuomenė bus sukiršinta, piliečiai nusivylę savo valstybe.
Mūsų Konstitucijoje yra surašytos visos svarbiausios žmogaus teisės. Būtent jų stiprinimas šiandien yra nacionalinio saugumo uždavinys. O silpninti reikia tarnautojų, pareigūnų norą rodyti savo galią. Lietuvos pilietis negali jaustis savoje valstybėje kaip svečias ar dar blogiau – persekiojamas galingų valstybės institucijų žmogus.
Virginijaus Savukyno komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.