„Liaudies vagonas“ saugiai išvengė gaudynių su daugiau nei pusę milijono eurų atsiėjusiomis „bulkomis“ – automatinėmis pavarų dėžėmis ir keturiais varomais ratais.
„Audi“ – ant muilo! Nupirkime Linui Pernavui „Maserati“. Bent 120 naujų „maseračių“!
Viešpaties dėka, naujajam kelių gaideliui kelyje nepasitaikė nei autobuso stotelės stulpo, nei pagyvenusio Šaulių sąjungos eilinio, nei mažamečio pyplio.
O jeigu būtų pasitaikę? Ar mėgavęsi pusdienį feisbuke įrašais apie šiandieninį Seimo trilerį su galimai girtutėliu parlamentaru, pagalvojome, kas būtų buvę, jei Linas Balsys nebūtų saugiai parvairavęs namo ir pasislėpęs nuo policijos pareigūnų už užrakintų durų?
Parašiau galimai, nes gi nei kas oficialiai ir įstatymiškai pono Balsio blaivumą patikrino, nei jį neblaivų už vairo nutvėrė.
Tad teisiškai kalbant, Linas Balsys turėtų pilną teisę paduoti mane į teismą už šmeižtą, įsivertinti nuplėštą garbę keliolika ar keliomis dešimtimis tūkstančių eurų ir tapti tuo kankiniu, kurį piktoji užsakyta žiniasklaida siekia sudoroti.
Kita vertus, visa ši istorija atskleidė du dalykus: pirma – Seimo vadovybė padarė viską, kad nuo teisinės atsakomybės išsuktų prisiliuobusį kolegą, ir antra – mūsų Seime nėra nei kruopelytės empatijos.
Bet kurioje vakarietiškos demokratijos valstybėje, kilus abejonėms, jog parlamento rūmuose tautos išrinktasis įstatymų leidėjas šlitinėja su kvapeliu, būtų nedelsiant iškviesta pastato apsauga ir, nustačius neblaivumą darbo vietoje, toks įstatymų leidėjas būtų išvežtas į priklausomybių ligų gydymo įstaigą.
Lietuva gi sako, kad parlamentaras Seime dvokė alkoholiu per kelis metrus, bet net didžiausiam Seimo blaivininkui, Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui nekilo mintis tuo pasipiktinti. Iki tol, kol tuo nepasipiktino Seime dirbantys nepriklausomos žiniasklaidos priemonių žurnalistai.
Jei ne šitie, ponas Balsys būtų ramiai ir saugiai prasipagiriojęs posėdžių salėje, gal net už kokį vieną kitą įstatymą nubalsavęs, o vakare grįžęs į namus. Na, jei nebūtų pakeliui pasipainiojęs koks alubaris.
Seimo vadovybė ir didžiausios Seimo blaivininkų frakcijos atstovai, užuot čia pat izoliavę įtartiną kolegą pirmosios medicininės pagalbos patalpose iki atvyks medikai ir policijos pareigūnai blaivumo patikrinti, tol tempė gumą, aiškindami žurnalistams, koks didelis ir pavojingas susirgimas yra alkoholizmas, kol ponas Balsys, sėkmingai evakavęsis iš darbo vietos, apleido Seimo rūmų pastatą ir sėdęs už vairo išvažiavo į Vilniaus gatves. Su 1,8 promilių.
Save gerbiančioje valstybėje toks politikas jau būtų išplatinęs tris pranešimus rinkėjams, atsiprašęs tautos ir piliečių ir padėjęs parlamentaro mandatą kartu su atsistatydinimo iš parlamentinės partijos pirmininkų prašymu.
Lietuvoje gi Seimo narys net nesiteikia atsiliepti telefonu policijos pareigūnams, ir netgi pareikalauja pašalinti šalia jo namų patruliuojantį policijos ekipažą: „Nesu koks nusikaltėlis“.
Bet ar tik Linas Balsys yra didžioji šiandienos Lietuvos gėda? Ar ja neturėtume dalintis mes visi?
Politikas, kaip aiškėja, jau seniai turi problemų. Ar kas nors jo bent kartą paklausėme, kas slegia? Kodėl? Ar bent vienas pasiūlėme pagalbą?
Gydytis. Ne smerkti, ne slėpti, o – padėti. Juk parlamentaras negyveno visą šį pusmetį negyvenamoje saloje. Tai kodėl niekam neužkliuvo jo nesilankymas posėdžiuose, seniūnų sueigoje?
Kodėl pasitikrinti blaivumą darbo metu ir darbo vietoje Seimo nariui turi pasiūlyti ne Seimo vadovybė, ne policijos pareigūnai, bet žurnalistai?
Kur iki beveik dviejų promilių galima prisiliuobti dešimtą valandą ryto? Juk ne ponios Agnės Širinskienės gimtadienį Seime ponas Balsys šventė?
Tai kodėl nei vienam – nuo Seimo apsaugininko iki valdančiosios frakcijos seniūno – kodėl niekam nekilo mintis, kad toks politiko elgesys nederamas? Kad kažkas ne taip. Kad – blogai.
Stygius mumyse empatijos. Didelis stygius. Ir neatsiveši jos – net su dvylika naujutėlių policijos „Audi“.