Pasiekėme ribą, kai apie Lietuvos politikos lauką ir jame vykstančius dalykus nebeįmanoma kalbėti rimtai, nebėra jokios prasmės. Tai yra tik viešas cirkas. Nors trupės dalyviai ir nutaisę rimtas minas, jų pasirodymą galima stebėti tik ciniškai juokiantis, su sarkazmu, gailesčiu arba atlaidžia šypsena. Tas pats pasakytina ir apie daugumą politologų, kurie kiauroje palapinėje žiūri prasto cirko pasirodymą, o komentuoja tokiais rimtais veidais, tarsi tai būtų Rimo Tumino „Nusišypsok mums, Viešpatie“.
Senais laikais teatruose buvo geras paprotys prastus artistus apmėtyti visokiais smulkiais daiktais, kurie tik pasitaikydavo po ranka. Prisimenu, kaip du paauglystėje skaitytos knygos personažai tarėsi į kitą pasirodymą atsinešti porą padvėsusių kačių...