Neseniai iškilo Seimo narės Irinos Rozovos atvejis. Ši Seimo narė, priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, neformalioje aplinkoje susitikinėjo su rusų diplomatais, tarp jų ir su tais, kurie dirbo Rusijos žvalgyboms. VSD žiniomis, Rozova tarėsi su rusais dėl paramos Rusų aljanso rinkiminei agitacijai, buvo aptariamos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą politinį junginį su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjungą.
Rozova jau seniai veikė prieš Lietuvą ir jos veiklą, norint, galima kvalifikuoti kaip Tėvynės išdavimą. VSD seniai apie tai žinojo, o medžiaga, kurią VSD pateikė Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, ilgai gulėjo jo stalčiuje. Jis manė, jog tai nesvarbu. Totalus valstybinio mąstymo nebuvimas.
Natūraliai kyla klausimas, kiek Seime dar yra „rozovų“, kuriems VSD informacija neleidžia dirbti su slapta informacija.
Arba kiek Seime yra narių, susijusių su užsienio žvalgybomis. Tikėtina, jog kai kurie tyli ausis suglaudę ir tokių pažymų neprašo. VSD turėtų Seimui pateikti informaciją apie tokius asmenis ir jie turėtų būti šalinami. Negalima leisti, kad Seimas taptų Rusijos ar kitų nedraugiškų valstybių agentų lizdu.
Tačiau dabartinis Seimas vargu, ar tai padarys. Juk vien interpeliacija Rozovai reikštų smūgį Seimo daugumai.
Nors informaciją reikėtų skelbti. Ypač žinant, kiek daug visiškai politikoje nežinomų žmonių staiga ant „žaliosios bangos“ tapo Seimo nariais. O dėl Lenkų rinkimų akcijos būtų atskira kalba. Netikiu, jog ši organizacija tikrai yra lojali Lietuvai.
Pats V. Tomaševskis, metų metais kalbėdamas ES Parlamente, kitų temų nerasdavo tik kaip „skriaudžiama“ Lietuvos lenkų mažuma.
Tuo tarpu Valstiečiai nusprendė šiai organizacijai, kuri plius yra labai lokali, paskirti net du ministro postus. Vienas jų jėgos ministerijoje – VRM.
Naivu galvoti, jog Lietuva yra niekam neįdomi. Ji tikrai labai domina Rusiją ir Baltarusiją, nė kiek neabejoju – ir Kiniją.
Kai kas sako, jog bus atvertas kelias politiniam susidorojimui. Tai reiškia, jog nepasitikima ne tik VSD, bet ir tuo, jog demokratija Lietuvoje veikia. Ar tam yra pagrindo? Primenama Kuosaitės byla. Tačiau tai buvo seniai, o VSD, tikiu, per tą laiką sustiprėjo. Primenama Pociūno žūtis, kuri žmoniška kalba niekada nebuvo paaiškinta. O gaila, nes apsivalymas yra sveika.
VSD turi būti skiriamas ne mažesnis, jeigu ne didesnis dėmesys nei kariuomenei. Mūsų kariuomenė bus bejėgė, jei struktūras infiltruos užsienio agentai. Madinga kaip pavyzdį Lietuvai pateikti Izraelį, tačiau Izraelio žvalgyba Mosad yra viena stipriausių pasaulyje. Tai nekenkia demokratijai, bet, priešingai, apsaugo nuo demokratijos priešų.
Iš kitos pusės, dažnai atrodo, jog Lietuva tampa visuotinio sekimo šalimi – viešai skelbiami slaptai įrašytų pokalbių įrašai.
Nusikaltėlių paieška ypač pasižymi STT. Masiulio byla skambėjo per visą Lietuvą. Dabar tyla – vyksta teismo procesas ir atrodo, jog niekas nebeaišku – ėmė jis kyšį ar ne. Jei ėmė, tai kodėl laisvėje? Jei neėmė ir dalykai, kurie atrodė akivaizdūs, yra išsigalvoti, laikas tai pasakyti.
STT griebėsi ir merų, teisėjų. Ir vėl – kratos, sulaikymai vienai parai ir tyla. Viskas – tik „triukšmas eteryje“? Tai kompromituoja pačią instituciją bei leidžia ne vienam kalbėti, jog STT dalyvauja politiniuose žaidimuose. Viskas kaip operetėje. Tik neaišku, koks bus tas happy end. Tačiau taip kompromituojamos visos slaptos tarnybos, o neišvengiamai šešėlis krenta ir ant VSD.
Taip iki galo ir lieka neaišku, ar blogai dirba VSD, ar politikai nerimtai vertina teikiamą informaciją. Abu atvejai blogi. Labai norėtųsi, jog Rozovos atvejis pajudintų rimtą saugumo tarnybų darbo vertinimo pradžią. Pati Rozova turėtų arba atsisakyti mandato, arba jai pareikšta interpeliacija.
Yra dar viena problema – buvusių KGB agentų, dirbančių valstybinėse struktūrose ir veikiančių prieš Lietuvą, klausimas. Tačiau tai yra atskira ir skausminga bei bjauriai supainiota tema.