Parlamentas ir toliau lieka toks pat, koks ir buvo, – susiskaldęs ir nerandantis išeities. Tiesa, ateityje neišvengiamai keisis ministras pirmininkas ir daug galimybių juo tapti turi užkietėjęs „Brexit“ šalininkas Borisas Johnsonas. Rinkimų data neaiški.

Logiškai galvojant, Britanijos politinėje scenoje Farage’as , jei jam taip sektųsi, kaip EP rinkimuose, gali tapti rimtu B. Johnsono bei konservatorių varžovu. Tačiau vargu ar taip įvyks.

Rinkimuose į EP buvo nubaustos dvi didžiosios Britanijos partijos – konservatoriai ir leiboristai, surinkę juokingai mažai balsų. Tačiau tai yra bausmė už nesugebėjimą niekaip išspręsti „Brexit“ problemos ir Britanijos politikos pavertimą visuotinės pajuokos objektu.

EP rinkimuose nustebino ne tik „Brexit“ partija, bet ir Liberalai-demokratai ir Žalieji, partijos, apie kurias mažiau kalbama. Jie, nors ir neaplenkė Farage`o, o bet parodė turintys rimtą potencialą tapti tuo, apie ką gali telktis jėgos, pasisakančios prieš „Brexit“.

„Brexit“ partija tik atrodo stipri. Tai yra vienos problemos partija – kuo greičiau išeiti iš ES. Atrodo, kad tada visos kitos problemos susitvarkys savaime. Naivu būtų tikėtis, jog „Brexit“ problematika vyraus nacionaliniuose rinkimuose. Kasdienės problemos rinkėjams yra svarbesnės.
Tai yra bausmė už nesugebėjimą niekaip išspręsti „Brexit“ problemos ir Britanijos politikos pavertimą visuotinės pajuokos objektu.
Valentinas Mitė

Leiboristai žada keturių dienų darbo savaitę, didžiules investicijas į ‚žaliąsias technologijas“ ir kitus klausimus tiesiogiai liečiančius rinkėjus.

Konservatoriai tikrai atsakys savo programa, kurioje, norint nugalėti leiboristus, nevyraus „Brexit“, o taip pat kasdieniai klausimai. Todėl sunku įsivaizduoti, kad būsimame Britanijos parlamente „Brexit“ partija gaus daugiau nei kelias vietas.

Atrodo, jog dauguma leiboristų rinkėjų balsų atiteko Liberalams-demokratams ir Žaliesiems. Tuos rinkėjus leiboristai tikisi susigrąžinti ir neabejoja, jog parlamento rinkimai bus visai kitokie nei rinkimai į EP.

Kas toks yra Farage’as? Jis savo politinę karjerą pradėjo būdamas konservatoriumi, bet 1992-ais metais iš konservatorių partijos išstojo, protestuodamas prieš Mastrichto sutartį, kurią pasirašė konservatorių vadovas Johnas Majoras.

Vėliau Farage’as tapo Nepriklausomybės partijos vadovu.

Jis yra EP senbuvis. Farage’as buvo renkamas į EP 1999, 2004, 2009, 2014 metais. 2016 metais dienraštis „Politico“ išrinko jį penktu labiausiai įtakingu EP nariu ir vienu geriausiu oratoriumi.
Farage’ą visą laiką lydėjo įvairiausių skandalų bei gandų šleifas. Vienas gandų yra, jog jį remia Kremlius.
Valentinas Mitė

Nepriklausomybės partijos iškilimas buvo vienas iš veiksnių, kuris paskatino tuometinį konservatorių vadovą Davidą Cameroną skelbti referendumą dėl „Brexit“. Cameronas buvo tiek užtikrintas savo pergale, jog net nepaskaičiavo nuostolių, kuriuos atneš „Brexit“ Britanijos ekonomikai.

Cameronas parlaimėjo. Farage’o idėjos laimėjo įstumdamos Britaniją į dabartinę krizę.

Farage’ą visą laiką lydėjo įvairiausių skandalų bei gandų šleifas. Vienas gandų yra, jog jį remia Kremlius. Nieko nuostabaus, žinant nesenus politinius sukrėtimus Austrijoje bei kaltinimus Prancūzijos dešiniųjų vadovei Le Pen, jog ji gauna pinigus iš Rusijos.

Pabaigoje norėtųsi pasidžiaugti, jog panašių politinių pažiūrų veikėjai Lietuvoje buvo nušluoti ir per prezidento rinkimus bei per rinkimus į EP.