Lavrovas pabrėžė, jog Rusija norėtų, kad mokyklų steigimas prasidėtų kaip galima greičiau, bet pripažino, jog ne viskas priklauo nuo Rusijo užsienio reiklų ministerijos.

Lavrovo pasiūlymas keistas daugeliu aspektu.

Visų pirma šis patyręs diplomatas turėjo žinoti, jog Lietuva, Latvija ir Estija niekada nesutiks su rusiškomis mokyklomis, kur bus mokoma pagal Rusijos standartus ir programas. Taip ir atsitiko. Visos trys Baltijos valstybės labai greitai ir neigiamai reagavo į Lavrovo pareiškimą. Todėl Lavrovo siūlymą reikėtų vertinti kaip politinį spaudimą Baltijos šalims ir ypač Latvijai, kuri nuo 2018 metų grasina uždaryti visas rusiškas mokyklas.

Iš kitos pusės, tai gali būti suprasta ir kaip ženklas Baltijos šalių rusams konfrontuoti su tų valstybių valdžia, pateikiant jiems konkrečią politinę programą - „mes norime rusiškų mokyklų, norime išlikti rusais, o Baltijos valstybės tam nesudaro sąlygų bei pažeidžia mūsų teises.“ Lavrovo pareiškimas ramybės bei susitaikymo tarp lietuvių ir vietinių rusų neatneš.

Antra, Lavrovas tiksliai nepaaiškino, apie kokias mokyklas kalbama. Rusijos vyriausybinė programa „Rusiška mokykla užsienyje“ skiria keturis tokių mokyklų tipus. Ar tai tikrai bus pirmas mokyklų tipas, kur mokymas vyksta rusų kalba, vadovaujantis rusiškomis programomis, kurį minėjo Lavrovas? Ar kalbama apie antrą mokyklų kategoriją, kur vietinės valstybinės programos būtų integruotos su rusiškomis, o gal bus ketvirtas mokyklų tipas – vadinamosios sekmadieninės mokyklos. Apie kokias mokyklas Lavrovas tiksliai kalbėjo, žino tik jis pats. Bet kokiu atveju Lavrovas veltui žodžiais nesisvaido ir į jo pasisakymą negalima numoti ranka.

Valentinas Mitė
Lavrovo siūlomos mokyklos iš esmės ugdytų naują penktąją koloną, kuri pakeistų prosovietiškai bei prokremliškai mąstančią senąją kartą, po truputį jau nueinančią nuo scenos.
Objektyviai žiūrint, Lietuvos piliečiams rusams rusiškos, Maskvos finansuojamos mokyklos, nereikalingos. Lietuvoje veikia 65 rusiškos mokyklos. Jos yra arba mišrios, arba tik rusiškos. Pagal Lietuvos švietimo programą jose mokosi beveik 15 tūkstančių vaikų. Rusijos diplomatų bei kitų Rusijos piliečių vaikų nėra tiek daug, jog reikėtų jiems kurti mokyklų tinklą. Be to, visų šalių diplomatai ir kiti dirbantys užsienyje - ne tik rusai - susiduria su panašia problema ir randa būdų, kaip ją spręsti.

Galbūt kitos Vakarų Europos valstybės, sakykim, Britanija, kur gyvena daug rusų, priims Lavrovo siūlymą palankiau. Tačiau Baltijos valstybių kitokia geopolitinė situacija ir kitokia istorinė patirtis santykiuose su didžiuoju Rytų kaimynu, nei, sakykim, Italijos, Ispanijos ar Prancūzijos.

Rusiškų mokyklų kūrimas pagal Lavrovo scenarijų Baltijos valstybėms nepriimtinas ir politiškai, ir geopolitiškai. Rusija tikrai nėra draugiška Baltijos valstybėms. Lietuva, Latvija ir Estija yra ES bei NATO narės, bet Kremlius vis vien jas laiko kitokiomis nei, sakykim, Slovėniją ar Belgiją. Švelniai tariant, laikinai „paklydusiais“ savaisiais, kuriuos reikia išlaikyti bent jau savo kultūrinėje ir informacinėje įtakoje.

Ir ne tik tai. Nevengiama ir aiškiai priešiškų veiksmų. Prie Lietuvos sienų ne taip seniai vyko bendri Rusijos-Baltarusijos manevrai „Zapad“, buvo pranešta, jog Rusija Kaliningrado srityje dislokuoja raketas „Iskander“, Kaliningrado srityje, prie Lietuvos sienos, statoma atominė elekrinė. Kitą atominę elektrinę, taip pat prie Lietuvos sienos, stato Baltarusija. Rusija vykdė Lietuvos maisto produktų boikotą.

Be to, Kremlius ir toliau kariauja (dez)informacinį karą prieš Baltijos valstybes televizijos kanalais, internetu bei kitomis priemonėmis. Panašu, jog visais būdais – ir geruoju, ir bloguoju - siekiama sukurti rusiškai mąstantį bantustaną Europos Sąjungoje.

Vargu ar rasime pasaulyje valstybę, kuri kitai, didelei ir nedraugiškai, valstybei leistų savo teritorijoje steigti mokyklas, kur būtų dėstoma remiantis to nedraugiško kaimyno mokyklų programomis.

Baltijos valstybių ir Rusijos mokyklų programos, išskyrus tiksliuosius ir gamtos mokslus, nėra tapačios. Daugelis istorijos faktų Rusijoje ir Baltijos valstybėse vertinami skirtingai. Tai ir 1940 metų okupacija, TSRS subyrėjimo priežastys, Baltijos valstybių nepriklausomybės atgavimo epopėja, dabartinė Rusijos politika ir dar daug kas. Skiriasi ir tai, kas vadinama pilietiniu ugdymu.

Nežinau, kas turi įvykti, kad Baltijos valstybės sutiktų, jog iš jų rusų tautybės piliečių vaikų būtų ugdomi Rusijai lojalūs piliečiai.

Lavrovo siūlomos mokyklos iš esmės ugdytų naują penktąją koloną, kuri pakeistų prosovietiškai bei prokremliškai mąstančią senąją kartą, po truputį jau nueinančią nuo scenos.

Beje, Lavrovo iniciatyva gali susidomėti tokie dariniai kaip Padniestrė ar nuo Gruzijos atplėštos teritorijos.