Atsibundate iš ryto, pasiimate telefoną ir pradedate skaityti feisbuką. Perskaitote žinutes, suprantama, pasižiūrite, kas ką pakomentavo, atkomentuojate atgal, o paskui skaitote tai, ką jums į smegenis pradeda mėtyti feisbuko serveriai, robotai ir programos, išmėtytos po visą pasaulį.
Aš jums paaiškinsiu, ką su jumis daro kasdien, ir kaip tai vyksta.
Čia nebus paverkimas apie tai, kad jums plauna smegenis. Jums niekas jų neplauna, jūs plaunate smegenis patys sau. Žinote, ką renkasi rodyti jums feisbukas? Algoritmai keičiasi, bet pagrindinė taisyklė tokia: jums rodo dar daugiau to, ką jūs jau žiūrėjote.
Jums atrodo, kad esate plačiame informacijos lauke, tuo tarpu kai jūs esate siaurame programuotame koridoriuje, kuriuo jus iš lėto stumia, kaip lochus. Jūs sėdite vežimėlyje ant ratukų ir tuneliu slenkate iš lėto, nes tai iš vienos pusės, tai iš kitos iššoka didelės, miklios žiurkės, kurios jus iškruša per ausį, tiesiai į smegenis prileidžia savo sėklos, ir pabėga.
Feisbukui reikia, kad jūs kuo daugiau laiko praleistumėte jo erdvėje, kuri jums neva duoda turinį, pramogą ir informaciją - nes kuo ilgiau būsite, tuo daugiau jums parodys apmokamos reklamos. Kad reklamą pirktų, tai reklamdaviui labai aiškiai leidžiama suprasti, kad šiaip paskelbęs ką nors, tu niekam to neparodysi. Niekas tavęs nematys. Mokėk pinigus, ir mes auditoriją iškrušim. Kaip sumokėsi, taip ir iškrušim, jokių problemų.
Anksčiau tokią pačią sistemą turėjo televizija. Laikykim žiūrovą kuo ilgiau prie ekrano, kad jis kuo daugiau spėtų reklamų pažiūrėt. Kad išlaikyt žiūrovą, telikai kurdavo ir pirkdavo turinį - laidas, serialus, filmus. Reikėjo jį kurti brangiai - nepakanka pasodint kokią Janutienę, kurios isterišką beprotybę pažiūrės saujelė ubagų bepročių. Ne, geras turinys kainuoja, nes jis ne tik turi pritraukt mokų žiūrovą, bet dar būt toks baisiai geras, kad kitų kanalų turinio nežiūrėtų.
Paskui pasidarė kanalų per daug, visi pradėjo gaut po mažiau žiūrovų, ir nebegalėjo surinkti už juos pakankamai pinigų, kad sudengtų turinio gamybos išlaidas. Plius žmonės pradėjo leisti daugiau laiko internetuose, o kadangi paroje 24 valandos, tai automatiškai pradėjo mažiau ir mažiau būt prie teliko. Tada televizija pradėjo užsilenkinėti.
Mudu su drauge esam pavyzdys, kaip tai įvyko: teliką, gerą, didelį, nusipirkome PRIEŠ METUS, kai nusprendėme kraustytis į savo butą. Dar neprisiruošėm jo pasikabinti. Jis stovi dėžėj. Maždaug ten pat - dėžėje, veidu į sieną - sėdi visos šalies televizijos. Tik pas jūsų močiutę dar įjungtas telikas, ji žiūri „Duokim garo", ir jums atrodo, kad televizija dar nemirė.
Tačiau feisbukas sugalvojo gera būdą lošti geriau. Reptilijos, vadovaujamos to baugaus feisbuko vado, kuris vis pagaunamas parduodantis tai jūsų informaciją, tai net asmenines žinutes, pasakė: mes paimsim auditoriją ir ją prakalsim mokantiems pinigus, urmu ir po vieną, o kad auditorija išsilaikytų pas mus, surasim formulę, kaip padarytum taip, kad auditorija pati save linksmintų. „Bet naudotojų generuotas turinys yra nieko vertas", - pasakysite jūs.
Teisingai, sakė feisbukas. Bet kai rūpestingai atrenki mėšlą ir pasirūpini, kad vartotojas nuolatos gautų mėšlą identiškos, tos pačios smarvės, ir dar papurkštą dezodorantu ir supakuotą, jis ilgainiui praranda jautrumą ir visiškai normaliai pradeda jaustis.
Ir viskas automatizuota: informacinių atliekų platintojams dirba robotai.
Todėl, kai jūs žiūrinėjate feisbuką, jus maitina ne kuo kitu jūsų pačių atliekomis ir atriaugomis - prisimena viską, ką žiūrinėjote, prie ko komentavote, ir jums pateikia dar daugiau to paties.
Kaip „Sopranuose", kai klientas būna nepatenkintas šiukšlių išvežimu, mafijos šiukšliavežiai atvaro sunkvežimį ir išpila jo kieme dvigubai daugiau šiukšlių, negu būna iš jo paėmę. Kad daugiau necyptų.
Jūs galite save ar savo pažįstamus apgaudinėti, sakydami: „aš šito neskaitau", „aš nežiūriu", „tik antraštes pažiūrėjau", bet feisbuko neapgausite: jis žino ir prisimena viską, kaip buvo iš tikrųjų.
Iš smalsumo peržiūrėjote kokių vaikmušių straipsnį ar Pro Patria kliedesius, ir dabar feisbukas pasirūpins, kad jūs dabar gausite šitas atliekas į savo dietą kasdien. Kai pradėsite jų neatidarinėti, PO KURIO LAIKO jums pradės jų rodyti mažiau, bet kurgi jūs susilaikysite. Atsidarinėsite, ir gausite dar daugiau šito paties.
Jeigu prie ko nors pakomentuosite, ir juo labiau, jei jums atsakys, ir jūs pakomentuosite atgal, ir paspausite “patinka”, jums ir šito pridės į dietą. Ir kuo geriau laikysitės dietos (tai yra, kuo mažiau valios parodysite skaityti ką nors kitą), tuo tvirčiau jus pasodins ant šitos adatos, ir greitai gydymas pasidarys sunkiai įmanomas. Per dieną praleisite kelias valandas feisbuke, kiekvieną dieną.
Sunkiais atvejais (ir aš esu tai matęs, nes ir aš žinau apie ligą ne iš nuogirdų) jums rodys jau nebe panašų turinį į tą, kur jūs matėte. Jums VĖL RODYS TĄ PATĮ TURINĮ, KURĮ JAU MATĖTE. Tuos pačius postus. Čia nieko tokio - juk yra ligoniukai, kurie žiūri kasmet „Po pirties" arba „Šuriko nuotykius", ir dar giriasi, kad mačiau jau 50 ar 70 kartą ir žiūrėsiu dar.
(Vienintelė išimtis yra „Vienas namuose" - ten duoda man reikalingą emociją, ten būna, kad aš žvengiu nesustodamas, kas retai atsitinka, ir tą filmą aš žiūriu pakartotinai, kaip ir „Krikštatėvį", kaip skaitau vėl ir vėl šventuosius tekstus).
Ir absoliučiai niekas jumis nepasirūpins, jeigu jūs nepasirūpinsite savimi. Niekas negydo nuo feisbuko, ir niekas nesaugo nuo feisbuko. Sueina 13 metų, ir tave gali pradėti tratinti. Vyriausybė ir teisėsauga nepasirūpins, nes feisbukas nieko nelegalaus nedaro. Kaip nėra nelegalu paimti jūsų jau skaitytą straipsnį iš laikraščio ir įdėti jį jums vėl, ant naujo popieriaus ir su naujomis reklamomis. Jei perskaitysite vėl, jums tą patį padarys ir vėl. Ir NIEKAS jūsų neapsaugos.
Todėl jūs bunkate ne nuo feisbuko. Jūs bunkate pats nuo savęs. Feisbukas yra lyg tualetas, kuris paima jūsų pačių iškakotas substancijas, supakuoja ir atsiunčia jums per kurjerių paštą, supakuotas kaip maistą (ir jums jau panašu į maistą, visą laiką atsiunčia lygiai tokį, ir jūs jau pripratote), ir nuskaičiuoja nuo jūsų kortelės pinigus be jūsų įsikišimo.
Jei tai vyktų su jūsų pinigais, per kiek laiko sustabdytumėt kortelę, kad jus nustotų šerti atliekom už jūsų pačių pinigus? Bet čia dar skaudžiau. Čia jūsų laikas ir dėmesys, brangiausi dalykai, kuriuos jūs galite kitiems suteikti, o jūs savanoriškai atiduodate juos kažkam tik todėl, kad kažkas padarė protingą schemą, kaip jus nusunkti.
Tai, iš esmės, yra lochotronas, bet jūs galvojate, kad viskas yra gerai, nes nuo kortelės pinigų tai nenuskaičiavo. Tačiau iš jūsų paėmė jūsų laiką ir dėmesį, ir jų jums niekas ir niekada nebegrąžins.
Panašiai elgiasi su jumis tie, kas jums siuntinėja nuorodas ir YouTube filmukus, ir sako „būtinai pasižiūrėk". Aš, kaip besigydantis ligonis, turiu principą: visiems visada sakau, ir kaip sakau, taip ir darau - jokių man atsiųstų nuorodų arba YouTube klipų niekada neatsidarinėju. Padėkoju ir ištrinu.
Niekada, jokiom aplinkybėm neskiriu jiems laiko. Nebent pats jų būčiau prašęs. Ir tegu žmonės įsižeidinėja: čia mano laikas ir mano dėmesys, ir aš jo neleisiu liesti.
Ir jūs taip turite daryti, jei norite būti mažame viršutiniame žmonių sluoksnelyje, o ne didelėje minioje.
Nes - pakartosiu - yra dvi dalys žmonijos, ir jos yra visiškai skirtingos. Yra 90 procentų tų, kurie eina pagal kitų schemas ir nurodymus, ir kuriems gyvenimas atsitinka, ir kurių man negaila ir kurie man nerūpi, ir 10 procentų tų, kurie renkasi, ko jie nori, ir yra savo gyvenimo šeimininkai.
Aš jums nesakau, kur jūs turite būti. Aš tik aiškinu, kaip elgtis, jei norite būti dešimtyje procentų.
Būkit geri, neklauskit „o kas bus, jeigu visi bus gudrūs, kas gatves šluos". Ne mano problema, ir neturi būti jūsų problema. Aš rašau tiems, kas jau yra 10 procentų arba nori ten būti. Fokusuokite dėmesį - viena iš pamokų.
Niekada nežiūriu filmų, kuriuos man primygtinai bruka pažiūrėti, sako „privalai pamatyti". Niekada. Sau pats susirandu visus filmus, kuriuos žiūriu. Niekada neskaitau jokių knygų, kurias man rekomenduoja. Visada sprendžiu tik pats. Ar daug praleidžiu turinio? Be abejo, labai daug. Beveik viską. Kaip ir jūs. Pamatau mažytę dalį (kaip ir jūs), bet aš pats ją pasirenku, remdamasis savo smalsumu ir keistais, ezoteriniais, nesuprantamais interesais.
Kartais žmonės netikėdami klausia - tai tau visai neįdomu? Visai visai? Aš jiems sakau „visai", bet tik todėl, kad neturiu laiko aiškintis. Teisybė yra ta, kad man gal kažkiek įdomu, bet aš turiu taisykles savo dėmesiui skirstyti, kaip sportininkai turi taisykles savo treniruotėms ir jų laikosi, nes tai vienintelis būdas pasiekti tikslus. Ir sportininkams nerūpi, ką jų mama galvoja apie jų mitybą ir treniruočių režimą. Ne mama jiems duos aukso medalius.
Mano tikslas yra būti geriausiu ir produktyviausiu turinio kūrėju.
Kad tai galėčiau padaryti, aš turiu iki absoliutaus minimumo sumažinti suvartojamo informacinio mėšlo kiekį (kad liktų visas laikas reikalingiems dalykams) ir visas laikas turi būti mano skiriamas tik ten, kur reikia man, o ne kur kiti nusprendžia, kad aš turėčiau pažiūrėti ir pasidomėti.
Saugokite savo dėmesį ir informacinį lauką ir, dėl Dievo meilės, savo laiką.
Kaip atsirinkti? Paprasta. Jau esu sakęs, pakartosiu. Viskas, ką darote, turi arba nešti jums pinigus, arba teikti malonumą, arba kažko išmokyti. Išimčių nėra. Jei galvojate, kad yra išimčių, jūs klystate.
Kiekvieną veiksmą patikrinate pagal šiuos tris kriterijus. Jei nė vieno neatitinka, metate lauk. Jei neša pinigus, malonumą ir dar kažko išmokstate, tai ir turi būti jūsų pagrindinė veikla.
Kalbėjau visiems tiems, kas neatkiša ausų žiurkėms siaurame koridoriuje. Dabar jūs jau žinote, ką jums reikia daryti, kad būtumėt savo laiko ir dėmesio šeimininkai. Gero pasiruošimo šventėms.