aA
Vilniuje žada branginti automobilių statymą. Kryptis teisinga, ambicijos apgailėtinos: ligoniui mirties patale atnešė vitaminų ir žolelių arbatos.
Andrius Užkalnis
Andrius Užkalnis
© DELFI / Domantas Pipas

Plaučių vėžiu sergančiam ligoniui apribos per dieną surūkomų cigarečių kiekį nuo dviejų pakelių iki vieno per dieną. Ne, palaukit, per daug radikalu, ligonis pripratęs rūkyti.

Tegu po pusantro suplėšia, nereikia čia radikalių priemonių. Geriau neskubėkim, septyniasdešimt kartų pamatuokim ir vieną kartą nukirpkim.

Panašiai yra ir su vis svarstomu automobilių apmokestinimu: seniai metas žiebti tokius mokesčius visoms lūženoms, kas visi surūdiję, dūmijantys, išpjaustytais katalizatoriais grabai, bulkos ir silkės nebeapsimokėtų. Kad jiems būtų vienas kelias: į automobilių sąvartyną, smulkinimui.
Andrius Užkalnis

Savivaldybė turi tiek drąsos ir principingumo, kaip koks nervingas triušis, neišgėręs savo vaistukų nuo nerimo: drąsūs savivaldybėje būna maždaug kartą per metus, tai tujas nutarkuoja, tai kokias dėžes iš Užupio parveža (paskui grąžina). O šiaip mėmės ir bailiai, be politinės valios.

Pasiūlymas dėl automobilių statymo branginimo yra reikalingas, bet nepakankamas, kuklus ir nedrąsus: kai kur praplės brangiausias zonas, dar pridės po eurą prie valandos įkainio. Tai nieko neišspręs, nepakeis ir situacijos nepagerins, tik suerzins „paprastus žmones“, kurie gaus dar vieną progą parėkauti, kad kainos kyla, o algos vis dar ne kaip Švedijoje.

Panašiai yra ir su vis svarstomu automobilių apmokestinimu: seniai metas žiebti tokius mokesčius visoms lūženoms, kas visi surūdiję, dūmijantys, išpjaustytais katalizatoriais grabai, bulkos ir silkės nebeapsimokėtų. Kad jiems būtų vienas kelias: į automobilių sąvartyną, smulkinimui.

Jau trisdešimt metų visi supranta, kad reikia seniems automobiliams padaryti privalomas technines apžiūras ne kas dvejus metus, o kas metus, arba kas šešis mėnesius, ir tik taip išvalysim Lietuvos kelius nuo mirties kibirų, bet to nedaro.
Andrius Užkalnis

Vietoje to, Vyriausybė, pataikaudama vadinamiems „paprastiems žmonėms“, kurie tais kledarais važinėja (nors daugelis jų yra nelegalūs, nedrausti, suklastotomis techninėmis apžiūromis, suvirinti iš dviejų duženų, neveikiančiais stabdžiais, plikomis padangomis), visaip bando tampyti į visas puses mėšliną virvę ir nieko nedaro.

Siūlomos pusinės, simbolinės, kosmetinės priemonės, kurios nieko nepakeis. Lavono pudravimas niekada nepadeda jam ilgiau gyventi. Runkeliai toliau vairuos, dūmins, terš aplinką ir kamšys savo surūdijusiais baisuokliais Lietuvos kelius.

Jau trisdešimt metų visi supranta, kad reikia seniems automobiliams padaryti privalomas technines apžiūras ne kas dvejus metus, o kas metus, arba kas šešis mėnesius, ir tik taip išvalysim Lietuvos kelius nuo mirties kibirų, bet to nedaro.

Nes tie skeltanagiai vairuotojai yra rinkėjai, ir valdžia neva rūpinasi „kaip tada paprasti žmones važinės“. Tegu sugalvoja, tam ir galva yra ant pečių. O jei nesugalvoja, tai dar anksti vairą sukioti ir vieškeliuose pusantros tonos metalo valdyti. Pėsčiomis, būrai ir burliokai, pėsčiomis.

Lietuvos neproduktyviai ekonomikai reikėjo dar vieno laisvadienio taip pat, kaip sužalotam žmogui ligoninėje reikia dar vienos šautinės žaizdos, bet Vyriausybė jiems kyšt dar vieną laisvadienį.
Andrius Užkalnis

Bet Vyriausybė taip nesugeba. Vietoje to, kad mažintų spūstis (o aišku, kaip jas mažinti – branginti naudojimąsi automobiliu), valdžia atkiša žmonėms dar vieną laisvą dieną per tautinę mirties ir vainikų šventę, kad visi dar daugiau važinėtų aplink Lietuvą, penkiolika kapinių per tris dienas aplankydami, kad didėtų tarša ir kamščiai keliuose dėl visiškai nereikalingo, primityvaus, ritualinio važinėjimo po palaidojimo vietas ir lankymo mirusių giminių, kuriais niekas nesirūpino, kol jie gyvi buvo.

Dar viena laisva diena, kai nieko produktyvaus nevyksta (išskyrus kapų žvakių pardavimus), ir už kurią visi dirbantys gauna algas. Lietuvos neproduktyviai ekonomikai reikėjo dar vieno laisvadienio taip pat, kaip sužalotam žmogui ligoninėje reikia dar vienos šautinės žaizdos, bet Vyriausybė jiems kyšt dar vieną laisvadienį.

Lietuvos problema yra ne tokia, kad žmones negali ko nors įpirkti. Atvirkščiai: žmonės per daug gali įpirkti ir kelia visiems pasekmes, už kurias priversti mokėti kiti.

Kainos nėra per didelės. Jos daug kur yra smarkiai per mažos. Jeigu restorane visi užsisako po tiek, kiek nevalioja suvalgyti, reiškia, per mažos kainos; jeigu mieste išparduotos visos esamos stovėjimo vietos, reiškia, jos kainuoja per pigiai. Papildomų vietų Senamiestyje lengvai nepadarysi, žemės yra tiek, kiek yra. Reiškia, reikia branginti, kad keistųsi įpročiai.

Ta Lietuva, kuri siūlė (dar prieš keletą metų) greito ir patogaus gyvenimo prabangą, kai galima bet kur nuvažiuoti per penkiolika minučių, jau nuėjo į praeitį. Tokios Lietuvos nebėra. Viskas yra įperkama visiems, automobilių neturi arba tik visiški nelaimėliai, arba tie, kuriems taip gerai, kad jiems nereikia važinėti į biurus.
Andrius Užkalnis

Sostinė ir didieji miestai nebe dūsta nuo eismo: jie jau seniai uždusę. Darbo dieną tikisi aplink Seimą ir Nacionalinę biblioteką rasti vietą automobiliui tik naivuoliai, kurie tiki pasakomis ir Kalėdų seneliu.

Konstitucijos prospektas ir jo apylinkės seniai pavirtę Destitucijos prospektu, vargo arimais – Šnipiškių lūšnynai, dumblynai, purvynai ir pelkės dieną užkišti automobiliais, kol dar yra nemokamos vietos, ir vadybininkų planktono minios, atvairavusios per rytmečio kamščius iš Tuberkuliozės Sodų 168-osios gatvės palei Ukmergę ir Blyškiašiknių Terasų palei Molėtus, pastačiusios savo lizinginius grabus, klampoja į biurus turiningai darbo dienai.

Ta Lietuva, kuri siūlė (dar prieš keletą metų) greito ir patogaus gyvenimo prabangą, kai galima bet kur nuvažiuoti per penkiolika minučių, jau nuėjo į praeitį. Tokios Lietuvos nebėra. Viskas yra įperkama visiems, automobilių neturi arba tik visiški nelaimėliai, arba tie, kuriems taip gerai, kad jiems nereikia važinėti į biurus.

Žmonės kažkada įsivaizdavo, kad jie visus apgaus, nusipirkę sklypus arba užsistatę sodus per 30 kilometrų nuo miesto centro, nes ten labai pigu, o atvažiuoti visada bus beveik nemokama. Dabar mes visi turime kankintis nuo to pražūtingo naivumo rezultatų.
Andrius Užkalnis

Senamiestyje dar yra kelios vietos Vokiečių gatvėje ir aplink, bet tik todėl, kad ten jau ir taip brangiausia zona ir aplink maža biurų, be to, dar centre tebegyvenantys ir į užmiesčio verslo centrus dar neiškraustyti vadybininkai ir kūrybininkai, susišukavę barzdas brangiais aliejais, jau seniai perlipo iš nuosavų automobilių į dalinimąsi, pavežėtojus ir paspirtukus.

Žmonės kažkada įsivaizdavo, kad jie visus apgaus, nusipirkę sklypus arba užsistatę sodus per 30 kilometrų nuo miesto centro, nes ten labai pigu, o atvažiuoti visada bus beveik nemokama. Dabar mes visi turime kankintis nuo to pražūtingo naivumo rezultatų.

Automobilių statymas mieste privalo būti brangus – tiek brangus, kad laisvų vietų būtų net ir prie Vilniaus Mindaugo g. „Maximos“ gruodžio 24 dieną. Tiek brangus, kad žmonės galvotų, kada ir kur važiuoja – gal neapsimoka grūstis, gal geriau pasiplanuokim kelionę vakarop, arba užsisakykim prekes į namus, arba gal pabendraukim telefonu, arba važiuojam taksi.

Automobilių statymas turi būti tiek brangus, kad žmogus, samdydamasis į darbą, pagalvotų – ar aš pakankamai gerai uždirbu, kad galėčiau sau leisti kasdien mokėti po 30 eurų už automobilio parkavimą prie biuro? Tada biurai, esantys miestų centruose, supras, kad mes turime mokėti labai didelius atlyginimus, kad žmonės galėtų pas mus atvykti. Ir svarstys, ar tikrai jiems būtina gyventi centruose.
Andrius Užkalnis

Atvažiavimas į miestą ir jo pasistatymas Senamiestyje savo automobiliu turi būti prabanga ir ženklas apie tai, kad gyvenimas pasisekė, o automobilio statymas neleistinoje vietoje turi būti ženklas, kad ne tik esi šiknius, bet ir nebesugebi skaičiuoti pinigų – nuvilkimas 700 eurų, saugojimas 250 eurų dienai ir dar prašom 2 eurų mokestis už mokėjimą kortele. Praeitų noras ne vietoje mėtyti akimirksniu.

Kai žmogus mokės 10 ar 20 eurų per valandą už automobilio stovėjimą Senamiestyje, jis ne tik pasijus, kad labai vertina šią prabangą, ne tik galvos, ar tikrai jam reikia ten jį statytis, ir, maža to, miesto biudžetas pradės tiesiog plyšti nuo pinigų. O kiekvienas, kam tikrai reikia pasistatyti, galės statytis lengvai ir nesukdamas dešimties ratų aplink ir nedegindamas tuščiai degalų ir neteršdamas oro.

Automobilių statymas turi būti tiek brangus, kad žmogus, samdydamasis į darbą, pagalvotų – ar aš pakankamai gerai uždirbu, kad galėčiau sau leisti kasdien mokėti po 30 eurų už automobilio parkavimą prie biuro? Tada biurai, esantys miestų centruose, supras, kad mes turime mokėti labai didelius atlyginimus, kad žmonės galėtų pas mus atvykti. Ir svarstys, ar tikrai jiems būtina gyventi centruose.

Parkavimas miesto gatvėse turi būti toks brangus, kad komerciniai operatoriai trintųsi rankas ir verstųsi per galvą, statydami dešimties aukštų statymo aikšteles ir dar keturis aukštus po žeme (pats miestas niekada jų nepastatys, nes nepastato net vieno stadiono), nes tai bus fantastiškai apsimokantis dalykas. Taksi ir pavežėtojų paslaugos pabrangs, nes bus didžiulė paklausa, ir pradės į Lietuvą plūsti ne tik vairuotojai ukrainiečiai, bet ir šveicarai, o paskui net ir lietuviai pradės vairuoti taksi.

Nes labai jau mes pradėjome gerai gyventi ir esamos kainos nebesureguliuoja situacijos. Kai kainas nustatinėja valstybė, ji turi veikti ne taip, kad visiems būtų vienodai blogai ir nieko nebūtų pirkti (taip jau buvo socializmo laikais su mažomis kainomis ir kanopomis maisto parduotuvėse), o kad kiekvienas turėtų pasirinkimą – arba turėti pigiai ir nelabai patogiai ir ne tavo pasirinktu laiku ir toli, arba brangiai ir patogiai ten ir tada, kur norisi.

Tik radikaliai pakeltos automobilių naudojimo ir jų statymo kainos gali išgelbėti mūsų kelius, gatves ir kiemus. Prašau, nepaveskite ir padarykite ką nors drąsaus vienąsyk per trisdešimt metų. Mielieji valdžios žmonės, prašau jūsų, padidinkite kainas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(365 žmonės įvertino)
3.9014

Top naujienos

Valentinas Masalskis: žmonės galbūt pamiršo – gyvename ne vardan malonumų ieškojimo (23)

Kai ruošiesi interviu su teatro ar kino žmonėmis sukirba nerimas: galbūt apie pagrindinius ir...

Svarsto, kaip kontroliuoti triukšmaujančius: užsienyje draudimai tokie, kad mums kol kas sunku įsivaizduoti (227)

Ko gero, daugeliui bent kartą gyvenime teko patirti jausmą, kai kaimynai visai negerbia vienas kito...

Europos „koronaviruso žvaigžde“ tapusi šalis dabar klimpsta vis giliau: deja, klydome (161)

Kai birželio mėnesį ant viduramžiško Prahos Karolio tilto į „Covid-19“ „atsisveikinimo...

Pacientų kantrybė išseko: medikai nekelia ragelio, o jei atsiliepia, bendrauja šiurkščiai (421)

Maždaug prieš dešimtmetį kur kas daugiau panevėžiečių sveikatos reikalus patikėdavo...

Klaipėdoje BMW užlėkė ant šaligatvio ir užvažiavo ant moters su dviem vaikais (8)

Rugsėjo 19 d., apie 19.45 val., Klaipėdoje, Kretingos g., automobilis „ BMW 325“, vairuojamas...

Kaip iš kino filmo: Kristina į ligoninę nespėjo – pagimdė uošvio automobilyje (27)

Kaip sakoma, tu planuoji, o Dievas juokiasi. Būtent šis posakis geriausia tinka, kalbant apie...

Bikinio kategorijos grožis ir drausmė: nuo gatvės iki čempionės titulo skiria pusmetis laida „Sportinė forma“ (29)

„Ateidavau į klubą pasportuoti, bet kartą priėjo prie manęs trenerė Renata pakalbėti ir sako:...

Sostinės padangę nušvietė festivalis „Vilniaus fejerija“

Šeštadienį, rugsėjo 19 d., Vingio parke įvyko dvyliktasis tarptautinis „Vilniaus fejerija“...

Sprendžiu dilemą: pasisakyti žmonai apie vienkartinį nuklydimą į kairę ar ne (2)

Neištikimybė – viena dažniausių porų santykius ardančių priežasčių. Nereikia nė sakyti,...

Džiazo vokalistė Kristina Jatautaitė: juokiuosi iš savęs, kad esu transformeris

Vieną dieną ji – elegancija ir žavesiu spindinti dama iš Svingo eros. Kitą - maištaujanti...

|Maža didelių žinių kaina