aA
Aš neieškau lengvo populiarumo. Ta prasme, man jo gana: esu skaitomas, ar rašyčiau apie puodų šveitimą, ar apie vaikų švietimą, ir todėl kartais galiu sau leisti pasisakyti nepopuliariai.
Andrius Užkalnis
© DELFI / Domantas Pipas

Tai, ką dabar parašysiu, sukels prakeiksmus, bet aš jau nieko nebebijau.

Parašysiu štai ką: šįkart, nors ir nedažnai, valdžia teisi. Ne visa valdžia, bet vienas jos atstovas kalba teisingai.

Masiulis pasakė, kad oro transporto infrastruktūra jau braška, kad reikia naujinti ir plėsti kelius ir geležinkelius. Atnaujinti Vilniaus ir Kauno oro uostus ir galbūt statyti naują oro uostą. Vargu ar įmanoma buvo pasakyti ką nors akivaizdesnio.
Andrius Užkalnis

Ministras teisingai siūlo, bet mainais gauna tik patyčias ir spjaudalus iš runkelių, kurie savo kaliošų protu ir aptemusiomis akimis geriau nori matyti šalį atsilikusią, kad tik nieko gero čia neįvyktų. Kad tik nieko pas mus nebūtų kaip pas žmones.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pasakė tai, kas yra aišku kiekvienam, kas nors truputį yra matęs pasaulio ir moka skaičiuoti. Bet tokių, atrodo, yra mažuma. Visi kiti skaičiuoja pagaliukais arba mediniais skaitliukais, o toliausiai pasaulyje yra nuvažiavę iki pigių Lenkijos pasienio prekybcentrių.

Masiulis pasakė, kad oro transporto infrastruktūra jau braška, kad reikia naujinti ir plėsti kelius ir geležinkelius. Atnaujinti Vilniaus ir Kauno oro uostus ir galbūt statyti naują oro uostą. Vargu, ar įmanoma buvo pasakyti ką nors akivaizdesnio. Čia kaip pastebėti, kad Naujininkai nepuošia Vilniaus, arba kad Klaipėda yra prie jūros.

Ir tada Masiulis, tegu jį laimina Dievas, pasakė šventus žodžius, už kuriuos jį reikėtų paskelbti palaimintuoju ir pastatyti palaimintojo Roko Masiulio bažnyčią Karmėlavoje, dar jam gyvam esant.

Vilniaus oro uostą Kirtimuose reikia griauti, kad galima būtų pastatyti naują atvykimo terminalą. „Kad į Vilnių atskridus jaustis modernioje šalyje, o ne tokiam įdomiame [terminale], tikrai nereprezentuojančiame mūsų šalies kaip inovatyvios,“ - sakė Masiulis .

Ministras, tepražysta gėlės ant žemės, kuria jis vaikšto, dar labai švelniai pasisakė. Vilniaus oro uosto senasis pastatas reprezentuoja mūsų šalį kaip Sovietų Sąjungos provinciją, atsilikusią, tamsią, Josifo Stalino laikų puošmenomis dekoruotą, turistams nepritaikytą.

Pastatas yra paskelbtas paveldu, nors tai yra tipinis nedidelio dydžio sovietinio miesto oro uosto projektas. Ne panašus, o identiškas senasis terminalas, yra, pavyzdžiui, Chabarovske, ir ten yra viskas, kaip Vilniuje – kiekvienos durys toje pačioje vietoje (jie senąjį terminalą buvo pritaikę ypač svarbiems svečiams ir užsienio piliečiams, kurių ten nėra daug). Aš ten pats buvau ir sėdėjau laukimo salėje, o paskui išėjau pasivaikščioti tamsiais koridoriais, kad įsitikinčiau, kad viskas ten, kaip Vilniuje.

Aš turiu deklaruoti nedidelį, bet vis tiek interesą. Ministras nėra mano asmeninis draugas, bet jis mokėsi toje pat mokykloje, kaip ir aš, tik buvo vieneriais metais vyresnis. Bet tikrai ne dėl to aš manau, kad jis nusipelno paramos, net jei ji beviltiška ten, kur iš vizijos ir ateities planų tyčiojamasi.

Dar kartą – Vilniaus oro uosto senasis pastatas yra toks pat paveldo objektas, kaip smirdantis 1969 metų statybos blokinis daugiabutis kur nors sostinėje. Jei jį kas nors įrašė į saugomų objektų registrą (tai buvo 1993 metais, ir anais laikais ne mažiau buvo subinėm galvojančių, nei dabar), blaivaus proto ir šviesios atminties žmonės turi paimti ir raudonu pieštuku išbraukti jį iš registro, paskui išplėšti tą lapą, sudeginti jį pilnaties šviesoje, sutrypti pelenus ir užpilti šlapimu, o paskui aparti ir usnimis apsodinti, kad nė žymės neliktų.

Dabar kalbėti apie tai, kad Lietuvos oro transporto infrastruktūra atsiliko nuo laiko ir reikia skubiai veikti, yra maždaug tas pats, kaip ligoniui-vėžininkui, kuris kas savaitę vis išspjauna po gabalą plaučių, patarti kitąmet mesti rūkius.
Andrius Užkalnis

Idiotiški atvykimo koridoriai ir tie pasivaikščiojimai kilometriniais ratais, kuriais yra džiuginami atvykusieji, rodo mūsų šalį, kaip neracionalių kretinų respubliką, kur viskas padaryta taip, kad tik būtų nepatogiau.

Mes pripratome prie šitos gėdos, kaip rusai priprato prie Lenino mauzoliejaus Maskvoje su marinuotu lavonu, kurį rodo turistams, ir mes nebesistebime, tik paburbame, bet kada gi bus gana?

Vilniaus oro uostas pradėjo dusti ir braškėti ne dabar. Aš puikiai prisimenu tuos laikus, kai pro jį skrido tuomet fantastiškai skambėję skaičiai žmonių – 2005 metais keleivių srautas peržengė milijoną, ir jau tada reikėjo kažką daryti. Jau tada buvo labai blogai. Šiemet Vilniaus oro uostu bus pasinaudoję 4,8 milijono žmonių, kitąmet – virš penkių milijonų.

Pradėti kažką daryti reikia ne dabar ir ne rytoj. Visa tai turi būti daroma vakar.

Dabar kalbėti apie tai, kad Lietuvos oro transporto infrastruktūra atsiliko nuo laiko ir reikia skubiai veikti, yra maždaug tas pats, kaip ligoniui-vėžininkui, kuris kas savaitę vis išspjauna po gabalą plaučių, patarti kitąmet mesti rūkius. Taip, jam tikrai reikia mesti, bet tai bus per mažai ir per vėlai.

Kai tik kas nors Lietuvoje kalba apie savo oro liniją, apie tramvajų miestui arba ką nors tokio, ko nebuvo vyžų ir balanų laikais, tuojau prasideda runkelių bliovimas, kad čia mums per brangu ir nereikalinga, geriau pensijas tegu padidina.
Andrius Užkalnis

Tai jūs galvojate, kad visi puolė dėkoti ministrui? Nieko panašaus. Jį apstaugė ne tik paveldosaugos raganiai, kurie nebeturi savo balvonų nuo Žaliojo tilto, bet laikosi nagais įsikibę į viską, kas tik su kūju ir pjautuvu. Roką Masiulį tarkavo ir ekonomistai: supranti, sako Raimondas Kuodis, negi nėra didesnių problemų šalyje? Nenorėčiau būti ministru šioje šalyje – pasiūlai protingą dalyką ir gauni į galvą.

Kalbėjimas apie „negi nėra didesnių problemų“ yra ligos simptomas ir tragiška garantija, kad pas mus nieko naujo ir inovatyvaus nebus niekada, bent jau valstybiniu lygiu. Mes niekada neturėsime oro uosto, kuris atitiks poreikius – jis bus geriausiu atveju dvidešimčia metų atsilikęs.

Mūsų keliai bus geresni nebent palyginti su Rusijos giluma. Mūsų geležinkelių geriausias momentas visiems laikams liks XIX amžius, kai carinė Rusija labiau rūpinosi Lietuvos infrastruktūra, negu laisvos Lietuvos valdžia šiandien.

Kai tik kas nors Lietuvoje kalba apie savo oro liniją, apie tramvajų miestui arba ką nors tokio, ko nebuvo vyžų ir balanų laikais, tuojau prasideda runkelių bliovimas, kad čia mums per brangu ir nereikalinga, geriau pensijas tegu padidina.

Mūsų vaizduotės ribos yra koks nors suremontuotas fontanas provincijos aikštėje už europinius pinigus. Bet kad būtų išjungtas, nes nereik vandens laistyti. Mums nieko daugiau nereikia, tik kasmetinės Kaziuko mugės su drožtais šaukštais, ir dar kokių nors Užgavėnių. Viskas.

Todėl, kad čia yra runkelių, nevykėlių, amžinai snaudžiančių ir nespėjusių į traukinį šalis. Jų dabar net runkeliais nebegalima vadinti: naujas, politiškai korektiškas terminas, yra „mažiau sėkminga Lietuva“, kaip sužinojau anądien iš DELFI apžvalgininko Romo Sadausko-Kvietkevičiaus.

Kur tau ji bus sėkminga, jeigu ji bet kokio progreso ir kratosi, kaip kvailos motinos – skiepų savo vaikams. Ministras Rokas Masiulis tuščiai kalba apie oro transporto infrastruktūrą.

Lietuva dar tam nepasiruošusi. Inovatyviausios mintys kol kas yra galvose tų, kurie tiki reaktyvinių lėktuvų purškiamomis nuodingomis juostomis danguje, prieš kurias kovoti galima garinamo acto būdu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Dramų šeimose grimasos: prestižiniame sostinės rajone praskeltos galvos, kraujas ir be galo išsigandęs aštuonmetis (43)

Į iškvietimus vykstanti vaiko teisių apsaugos specialistė su DELFI sutiko pasidalinti istorijomis,...

Klientai perrašo taisykles: ką daryti įmonėms, kurioms kilo didelė grėsmė (2)

Šiuo metu gyvename kliento amžiuje, kai klientai perrašo verslo taisykles ir verčia įmones nuolat...

Lietuvių pamėgtoje saloje – galinga stichija: bangos tiesiog nušlavė apartamentų balkonus (15)

Gavus pranešimų apie smarkią audrą, dėl saugumo evakuotos kelios dešimtys lietuvių pamėgtos...

Nausėda apie prezidentės neišvykimą į Latviją: aš būčiau važiavęs netgi dviračiu (201)

Buvęs SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda , komentuodamas prezidentės...

Apie diagnozuotą vėžį prisipažinęs Stano: papasakosiu, kas nutiko per pastarąsias dienas (3)

Penktadienį apie diagnozuotą vėžį prisipažinęs atlikėjas Stanislovas Stavickis – Stano...

Eli Lake: Šiaurės Korėjos apgavystė (28)

Nuo tada, kai praėjusį birželį per viršūnių susitikimą Singapūre susipažino su Kim Jong Unu,...

Ligoninės „mirtininkės“: vienintelis kriterijus gali nulemti 15 ligoninių likimą (293)

DELFI pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos ( SAM ) specialistų parengta neoficiali analizė,...

Šeimai finansų krizė nesibaigia iki šiol: įžvelgia sistemines spragas (42)

Praėjusiame dešimtmetyje Lietuvoje besipučiant nekilnojamojo turto kainų burbului, verslininkas...

Didžiuliai vandens kiekiai suteka į plyšius vandenyno dugne – kur jis dingsta? (79)

Jūs tikriausiai žinote, kad Žemės paviršius yra tarsi suskeldėjusio kiaušinio lukštas....

Planuojantiems statybas: ką privaloma žinoti apie detaliojo ir bendrojo plano koregavimą (11)

Rinkdamiesi žemės sklypą, kuriame norėtumėte statyti savo svajonių namą ar vystyti kitą...