Užkalnis. Kalbininkai, iš jūsų šaiposi visi

Tik prieš savaitę rašiau, kad mano šalis pavirto teritorija, kur tuoj žmonėms viską uždraus – nes vaikams jau draudžia saldainius. „Kas neleidžia priimti įstatymo, kuris mums nurodys, kaip vaikščioti gatve, kokius filmus žiūrėti ir kiek minučių galima kaitintis saulėje?“, klausiau tada, ir jūs galvojote, kokia nesąmonė.

Na, ne tokia jau ir nesąmonė, kaip siūlymai organizuoti baudžiamąjį persekiojimą tų, kas kėsinasi į politikų autoritetą. Dar visai neseniai tokie planai buvo. Čia kad nesišaipytų iš valdžios, nevadintų gandragalviais ar neparodijuotų kokios buvusios parlamento narės, vogusios lemputes iš Seimo viešbučio.

Balnokit, broliai, žirgus. Baisu, kai įvyksta prognozuoti košmarai. Dar baisiau, kai realybė aplenkia labiausiai apdujusias mintis ir klejones.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, VLKK (čia ta pati, kuri prižiūri, kad teisingai kirčiuotumėte žodį „bẽbras“ ir šalutiniame tikslo sakinyje po „kad“ nevartotumėte bendraties), kreipėsi į policiją ir į Valstybės saugumo departamentą dėl to, kad iš jos šaiposi feisbuke. Tai ne prasimanymas, taip buvo.

Pakartosiu dar kartą, jei neteisingai supratote arba atsisakote suprasti apskritai. Priegaidžių ir skiemenų tvarkytojai kreipėsi į policiją ir saugumiečius ir apskundė juokus internete. Ten pasirodęs puslapis tokiu pat trumpiniu „VLKK“, priklausantis „Visuotinei lietuvių kalbos komisijai“, raginantis balsavimo būdu gauti gramatikos nuodėmių išrišimą, yra, pasak jos, toks pavojingas, kad dabar reikalą turi aiškintis policija ir saugumiečiai.

„Tai padaryta ganėtinai profesionaliai, akivaizdžiai stengiantis klaidinti visuomenę ir vesti kalbos politikos klystkeliais“, sakė Audrys Antanaitis, VLKK pirmininkas. Apie visuomenės klaidinimą, reikia manyti, jis žino ne iš nuogirdų: Antanaičio praeityje administruotas akmens amžiaus ideologijos portalas alkas.lt tiek pat išmano apie klystkelius, kiek veganai – apie saugų vandenį be gyvulienos priemaišų ir apie tai, ar laikytina veganiška tokia žolė, ant kurios ganėsi karvės.

Policija paaiškino riestinių kirčių gestapui, kad „Facebook“ socialiniame tinkle puslapių neuždarinėja. Gal todėl, kad pats tinklas policijai nepriklauso, o gal ir dėl to, kad policija, pavyzdžiui, neprognozuoja oro, nenustato metų laikų kaitos ir, bent jau kol kas, nežiūri, kad per radiją skambančios dainos būtų tinkamai aranžuotos ir taisyklingai naudotų melodijose skudučių garsą.

Valstybės saugumo departamentas skundo nekomentavo – įtariu, todėl, kad pareigūnai, užsiimantys grėsmėmis valstybei, vos atgauna kvapą prunkšdami ir sukiodami pirštus prie smilkinio. Jie nesitikėjo, kad praėjus 65 metams po Josifo Stalino mirties, žmonės vėl pradės rašyti saugumiečiams skundus dėl anekdotų.

Buvo toks laikas Sovietų Sąjungoje, kai žmonėms keldavo bylas dėl kompanijoje papasakotų juokų. Prokurorai viens du pripaišydavo kaltinimus „tarybinės santvarkos šmeižimu“, ir gauni kokius dešimt metų belangės, ir galėsi pasakoti kitus anekdotus lageryje.

Man labai gaila, kad ne aš administruoju ir kuriu „Visuotinės lietuvių kalbos komisijos“ puslapį, nes labai didžiuočiausi. Puslapį galima rasti čia. Nuorodą pateikiu todėl, kad šis puslapis yra, skirtingai nei atrodo Audriui Antanaičiui, legalus, ir nieko suklaidinti negali.

Pirmiausia, jis surašytas su humoru, o nė vienas žmogus iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos humoro jausmo neturėjo ir neturės.

Antra, visiems yra žinoma, kad tikroji VLKK neturi savo feisbuko profilio (jie šiuo metu kaip tik mokosi naudotis laidiniais telefonais ir, eina kalbos, ne už kalnų tas laikas, kai persės nuo rašomųjų mašinėlių ir kortelių katalogų prie kompiuterių, bet tik tuomet, kai kompiuteriai bus savi, lietuviški, išdrožti iš uosio ir ąžuolo, ir varomi vėju ir vandens malūnais).

Negaliu nei neigti, nei patvirtinti pranešimų, kad kalbos komisijos patalpose vis dar šen bei ten galima užtikti balanų, žvakių šviesos, o vienas kitas kalbininkas teberašo ant beržo tošies. Likusieji vis dar ieško klaidų J. Basanavičiaus „Auszros“ egzemplioriuose ir rašo pastabas leidėjams, siųsdami senais adresais į Tilžę ir Ragainę. Kur jau ten jiems savo feisbuko puslapis.

Viskas gerai, kas gerai baigiasi. Manau, kad daugiau skundų dėl humoro saugumiečiai ir policija artimiausią savaitę nesulauks (nebent kas nors kreipsis tuo klausimu į kariuomenę, savivaldybių sanitarijos inspekcijas, maisto ir veterinarijos tarnybą arba šiaip į medikus, kurie, kaip žinau, panašių kreipimųsi gauna per kiekvieną pilnatį).

Tačiau šis atvejis įeis į istoriją kaip tolimiausias kalbos reguliuotojų skrydis į kosmosą. Per visus kalbinės beprotybės laikus, kai inspektoriai mocarelą siūlė vadinti „itališku sūriu“, paskui po dešimtmečių atsikalbinėjimų leido sakyti „sekantis“ (nebe „kitas“), o taip pat atšaukė draudimą žodžiui „anūkas“ (gal pamiršote, bet žodis buvo uždraustas kaip nelietuviškas ir kelerius metus buvo liepiama rašyti tik „vaikaitis“), dar niekada kalbos tvarkytojai taip toli nebuvo nutolę nuo lietuvių kalba kalbančių žmonių ir nuo realaus pasaulio.

Gal tas kreipimasis į saugumą, kad išsiaiškintų, kas iš jų šaiposi internete, padės jiems pabusti.

Beje, galėjo tiesiog kreiptis į mane, ir aš jiems pasakyčiau, kas iš VLKK šaiposi feisbuke. Visi šaiposi. Šį straipsnį irgi galite prisegti prie būsimos bylos.