Užkalnis. Iš šitokios Europos noriu išstoti

Šiandien kalbu apie Lenkiją. Žinoma, Lenkijos valdžia nėra pati progresyviausia. Konfliktas su Europos Sąjunga (dėl teismų sistemos) neatrodo vienareikšmiškai. Taip, ten daugiau negu reikėtų homofobų, kaimiečių ir populistų, bet čia ir mums ne naujiena: patys turim visokių celofaninių politikų, valdžioje turime ir Širinskienę, ir jos padėjėją Nausėdą (smulkus politikas be vertybių ir su tuščia dienotvarke, galite ir nežinoti).

Tačiau dabar, kai Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje sparčiai artėja hibridinio karo sprogimas, ciniška Vakarų pozicija yra tolygi šaltakraujiškai išdavystei.

Pažiūrėkite, ką kalba Vakaruose žiniasklaida ir politikai (žiniasklaida, beje, jau seniai ne atspindi politinę liniją, o nustato darbotvarkę ir varinėja politikus: ne veltui jie yra ketvirtoji valdžia). Lenkijos beširdiškas ir ciniškas elgesys su pabėgėliais. Varšuva, telkdama pasienio pareigūnus ir kariškius, didina įtampą. Žmogaus teisių gynėjams kelia susirūpinimą pabėgėlių likimas, kuriuos Lenkija šiurkščiai stumia atgal. Lenkijos ir Lietuvos NESUTARIMAI su Baltarusija, kuri protestuoja dėl sankcijų, kilusių po ABEJOTINŲ rinkimų, po kurių Lukašenka, KAIP TEIGIAMA, brutaliai susidorojo su opozicija. Opozicijos, Lietuvos ir Lenkijos TEIGIMU, migrantų krizę dirbtinai sukurstė Minskas.

Aš tyčia kai kuriuos žodžius parašiau didžiosiomis raidėmis. Žinutė aiški: baltarusiai su lenkais kažko ten riejasi, galimai tikriausiai abi pusės kažkiek neteisios, Lukašenka yra gal kažkaip nelabai gerai išrinktas, gal jis ir pats tų migrantų kažkiek atvežė, bet teisme juk neįrodyta, o be to, Minsko pareigūnai tai neigia, o juk jie nemeluotų, ar ne? Pati ES kalta, tas sankcijas įjungė Minskui (čia panašu, kaip mūsų lietuviški vatnikai kalba – kaltina Gabrielių Landsbergį, kad čia jis ir konservatoriai baltarusius išprovokavo).

Europos Sąjunga niekuo padėti nesiruošia, ji gali tik reikšti susirūpinimą, priminti lenkams, kad bulvinio agrofiurerio atskraidintus tūkstančius pabėgėlių reikia priimti, globoti ir saugoti labiau negu savo piliečius, ir apsvarstyti svarstymo dėl naujų sankcijų Baltarusijai pradžios inicijavimą ypatingos neskubos tvarka. ES juk jau pasakė, kad neduos pinigų jokioms tvoroms, nes tvoras statyti gėda – reikia tiesti tiltus.

Man tai primena mano jaunystę ir Lietuvos kovas dėl nepriklausomybės. Prisimenate, kaip mums padėjo Europa ir JAV? Labiau netikusios pagalbos nebuvo galima įsivaizduoti.

Tiksliau, mums kišo pagalius į ratus, aiškino, kad mes karštakošiškai siūbuojame valtį, visaip galime pakenkti Michailui Gorbačiovui, labai blogai elgiamės su mūsų tautinėmis mažumomis ir jas bauginame Šalčininkuose ir „Kuro aparatūros“ gamykloje, o turėtume ramiai derėtis. Tada mums sakė, kad muzikantas Landsbergis per savo užsispyrusias ambicijas viską sugadins, tik erzina Kremlių.

Tai buvo panašu į bandymus sutaikyti žagintoją ir jo auką. „Tiesiog ramiai pasikalbėkite“, siūlo taikdariai, kurių pačių niekas nežagino, ir jiems bepigu kalbėti. Aš labai norėčiau atvežti visus tuos pabėgėlius, su jų graudžiomis istorijomis, moterimis ir snarglėtais vaikais, ir paleisti Briuselio centre, tada iš visų pusių fotografuoti ir siūlyti belgams derėtis su Lukašenka, o taip pat priekaištauti belgams, kad migrantams neduoda pakankamai greitai būsto, pašalpų, automobilių ir mobiliųjų telefonų.

Ir dar atidaryti į Briuselį penkiasdešimt penkis reisus per savaitę iš Bagdado, Kabulo ir Damasko. Bet, kaip suprantate, to nebus.

Baltarusijos bulvinis diktatorius ir traktorių generolas viską paskaičiavo gerai: jei neveikia spaudimas keliais šimtais migrantų, kaip buvo pasienyje su Lietuva, reikia kelti temperatūrą ir šimtus pakeisti tūkstančiais, ir efektas bus. Skrydžių į Baltarusiją iš atsilikusio pasaulio daugėja: naujausiais duomenimis, skrydžių dažnis į Minską kyla iki 55 reisų per savaitę, tai yra, mažų mažiausiai 10 tūkstančių migrantų per septynias dienas. Arba 40 tūkstančių per mėnesį. Linksmų Kalėdų, rytų europiečiai, ūsuotasis Kalėdų senelis iš Minsko turi jums paruošęs lauktuvių.

Jei tikrasis Kalėdų senelis iš Suomijos šiaurės skraido rogėmis, kurias traukia elniai, tai šitam užteks vežėčių, kurias trauks vikšriniai traktoriai. Arba dyzelinių autobusiukų, kuriais pabėgėlius vežioja prie ES sienos.

Lukašenka aiškiai pasakė, ko jis nori iš Europos: sankcijų atšaukimo arba pinigų, arba ir vieno, ir kito. Nelabai artikuliuotai kalbančio vyriausiojo Europos kolūkiečio mintis jau spėjo įgarsinti Rusijos kolega, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, priminęs, kad Turkijai analogišku atveju Europa sumokėjo daug pinigų ir pabėgėlių problema baigėsi. Suprask, pasikalbėkit su Alyaksandru Ryhoravičium ir duokit jam šaibų, ir bus jums ramu.

Žinoma, griežtai žiūrint, su Turkija buvo kitoks atvejis: dirbtinai iš Sirijos niekas žmonių nevežė, ten buvo tikras karas ir tikri pabėgėliai, tačiau kai nėra natūralių eršketo ikrų, tiks ir baltyminiai – Baltarusijos tarakonui šantažuotojui šiuo atveju jokio skirtumo, kaip ir kur jis gauna įrankius savo šantažui. Ir, svarbiausia, jis žino: kuo tirščiau jis užvirs savo nuodingą košę, tuo tvirčiau jį gins Putinas. Čečėnijoje juk jos paskirtasis emyras Ramzanas Kadyrovas gavo savo postą iš Putino ne todėl, kad buvo racionaliausias ir ramiausias politikas, o todėl, kad buvo labiausiai atsilupęs, žiaurus ir neprognozuojamas, su vieninteliu lojalumu – savo dvasiniam tėvui Kremliuje.

Kokia šios liūdnos situacijos žinutė? Senos dainos žodžiai „you’ll never walk alone“ (tu niekada nebūsi vienas) yra, deja, tik svajonė. Žinutė Lenkijai iš Europos yra: „jūsų problemos yra jūsų problemos, jūs tvarkykitės, o mes žiūrėsime ir kritikuosime jus“. Lenkijai kuo toliau, tuo mažiau priežasčių pasilikti Europos Sąjungoje. Primena gerą patarlę: „kai nėra priežasčių pasilikti, jau tai savaime yra gera priežastis išeiti“.

O po Lenkijos bus Lietuvos eilė.