Toje mūsų Lietuvoje mes kažkaip gyvename, o jūs net nesuprantate, kaip mes čia ištveriame, bet gal todėl, kad mes esame labai paprasti žmonės, nieko nesame matę ir pažinę, ir mūsų maži poreikiai, ir lūkesčiai.
1. Privalomas dalykas absoliučiai visiems emigrantams – sakykite, kaip jus šokiruoja, kad žmonės Lietuvoje nesišypso.
Nesvarbu, kad patys jūs niekada nesišypsote irgi ir net už šimto metrų šviečiate kaip vargani gastarbaiteriai (vargo darbininkai) su savo areštinės šukuosenom, o jūsų damos pūstom striukėm, „bufetininkės“ tympom ir sprogusios dažų parduotuvės makiažu yra išvis nuolatos užsidėjusios surūgusias „besiilsinčios kalės“ veido išraiškas. Vadinamoji „emigrantinė varšavkė“ yra neištrinamas blogio antspaudas ant žmogaus veido, kaip ir jos kniaukiantis, amžinai nepatenkintas balsas. Ji gali sukelti šypseną tik savo pačios mamai, bet ir tai tik tada, kai išvažiuoja atgal į Norvegiją.
2. Tik atvykę papasakokite visiems, kaip brangu pasidarė skraidyti iš ten, kur jūs gyvenate. Mes visi žinome tai, bet jums svarbu pazyzti ir pasiskųsti. Kartu daugelis supras, kad jūs nemažai turite pinigų, jei visgi sukrapštėte tam bilietui su stovimom vietom. Būtinai prisiminkite, kaip prieš dešimt metų skridote ir mokėjote už bilietą penkiolika svarų (jūs sakote „penkiolika funtų“). Tą istoriją visi jau žino atmintinai, bet dažnai ją kartodami atrodysite kaip daug po pasaulį keliaujantys oro uostų vilkai.
3. Jei esate iš Anglijos, pensus (šimtąsias svaro dalis) vadinkite „pyškėm“ arba „py“. Apskritai, kuo daugiau giminėms Lietuvoje nesuprantamo žargono jūsų kalboje, tuo geriau: tegu žino tie kaimo grybai, kad gyvenate kitame pasaulyje. Todėl ne bilietas (kuriuo važinėjate į savo mišrainių ir buterbrodų pakavimo fabriką), o „travelka“ ir „ojsteris“. Jeigu teta Juzefa iš Kalabybiškių kaimo (t. y. iš ten pat, iš kur ir jūs) žinos, kad jūsų ojsteris per mėnesį kainuoja tiek, kiek jos pensija, tai jai bus aiškiau, kad esate iš karšto ir dieną-naktį nemiegančio pasaulio metropolio. Nors Londone jūs per pastaruosius dešimt metų buvote du kartus, o reziduojate pasmirdusių lūšnynų kvartaluose, kur net policija bijo važinėti.
4. Jeigu pavėlavo ar dingo bagažas (tos ceratinės languotos tašės, kurias dar 2001 metais pirkote Gariūnuose, pilnos prikrautos jūsų žemos kokybės šlamšto – treningų, sportbačių, plastmasinio neoninių spalvų žaislų jūsų vaikui, kurį užgyvenote svajonių šalyje), būtinai apie tai skalambykite kuo garsiau. Tai Lietuvos ir jos kvailų žmonių kaltė. Vakaruose niekada bagažas niekam neprapuola ir nevėluoja. Jūs Vakaruose skridote lėktuvu (neskaitant kelionių į Lietuvą) vieną kartą, į Ispanijos šiukšlių ir girtuoklių Šventąją, Benidormą, pagal sistemą „viskas įskaičiuota“, ir todėl jūs viską žinote apie aviaciją ir oro uostus.
5. Jei jūsų vaikas iš Airijos ar Norvegijos turi savo snargliais aptepliotą ir taukinais pirštais nučiupinėtą planšetę (jūs sakote „plančetę“), kurią jam nupirkote, kad paliktų jus ramybėje, kai keliaujate automobiliu, tai būtinai apie tai papasakokite. Mes Lietuvoje nesame tokių dalykų matę. O Dieve, plokščias kompiuteris be klaviatūros, čia tai stebuklas. Ir dar vaikui.
6. Jei važiavote iš Anglijos savo automobiliu geltonais numeriais, tai būtinai pabrėžkite, kad taip labiau apsimoka, nes nereikia oro linijai už bagažą mokėti. Bagažo jums reikia daug: visiems papasakokite, kaip jums totaliai nebeįmanoma gyventi su tais produktais, kuriuos parduoda Lietuvoje. Taip, pampersus Lietuvoje pardavinėja ukrainietiškus, o jūsų mažajam Čarlzui Tautvydui jau tokie nebetinka. Todėl jūs vežatės viską su savimi. Apie Čarlzą Tautvydą dar pakalbėsime. Žinoma, jūsų automobilio vairas kitoje pusėje, bet koks skirtumas: turint galvoje tai, kaip jūs vairuojate, jūsų vairas gali būti nors ir bagažinėje, jūs vis tiek esate pavojus keliuose: nemiegoję, pagiringi, perkrautu šlamšto automobiliu. Nepamirškite: jei turite užsienietišką vairuotojo pažymėjimą, jums taisyklės Lietuvoje negalioja. Bandykite tai kaskart aiškinti policijai.
7. Nebesigirkite, kad perkate savo drapanas iš „Penneys“ arba „Primark“. Prieš penkerius metus dar galėjote priblokšti gimines iš rajono, kad (beveik) visi jūsų drabužiai yra ne iš labdaros skudurynų („Oxfam“, „Age UK“, „Save the Children“), o naujai pirkti, tegu ir iš pigiausių parduotuvių, kur striukė už keturis devym-devynis, o marškiniai už eurą. Šiandien jūsų mėgstamų sąvartynų prekių ženklai jau žinomi Lietuvoje: prestižo nepridės, o jūs juk norite prestižo. Net ir Kybartuose visi jau žino, kad „Primark“ yra baisus ubagynas.
8. Visiems statymas alaus ir „Bajorų“ picos, grįžus į savo gimtąjį miestelį ir nuėjus į vieną iš jo dviejų picerijų, yra jau vakarykštė diena, juo labiau kad Lietuvos kainos nebėra tokios radikaliai skirtingos nuo kainų tame Airijos gulage, kur jūs nusukinėjate vištoms galvas (atsiprašau, turėjau priminti tą dalyką apie vištų galvų nusukinėjimą, nes man skaitytojai neatleistų, jei tai pamirščiau, kaip ir silkių skutimą). Todėl nelabai jau ir galite pavaizduoti ponus. Tiesiog geriau visiems praneškite, kokios Lietuvoje „nenormalios“ ir „nesąmoningos“ kainos. Jeigu per kokią nors klaidą pataikote į restoraną Lietuvoje, kur patiekalas kainuoja virš dešimties eurų, praneškite visiems, kad jūsų šalyje už tiek jūs pietaujate keturiese, o vienas patiekalas tiek kainuoja „Myčelino“ restoranuose (taip ir sakykite, „Myčelino“, arba „Miželino“, nesvarbu, kad neteisingai, vis tiek jūs nė arti prie jų priėję nebuvote ir nebūsite).
9. Jei turite kokį nors vaiką, tai turi būti atskira tema visiems pokalbiams prie mišrainių ir medaus torto. Nesiginkite: jūsų vaikas yra genijus ir išsivystęs ne pagal metus. Jei jam ketveri metai, jis yra Airijoje pripažintas vienuolikmečio protinio lygio. Čia viskas dėl tos „plančetės“ ir edukacinių filmukų per „Cartoon Network“, kanalo, kurį jis žiūri per televiziją dešimt valandų per parą (t. y. tada, kai televizija jums nėra atjungta už skolas). Jūsų dvylikametei dukrai Norvegijoje buvo praktiškai pasiūlyta vieta universitete (iškart į magistro studijas), tokia ji protinga. Tiesa, kai jai bus keturiolika, ji iš savo didelio proto pastos ir pasigimdys vaiką, bet čia jau bus vėliau. Be abejo, jūsų vaikai tobulai (nepamirškite šio žodžio) kalba ne tik lietuviškai, bet ir angliškai, ir jeigu visi girdi, kad taip nėra, tai vis tiek jums nieko nesakys – iš mandagumo. Pabrėžkite, kad negalite į Lietuvą grįžti jau vien todėl, kad jūsų vaikas negalėtų nieko čia išmokti dėl labai baisios švietimo sistemos: jis jau ir Airijoje už visus mokytojus protingesnis, o ką jau kalbėti apie Lietuvą. Be to, žinoma, jūs negalite grįžti, nes Lietuvoje atlyginimai tokie, kad ne tik „plančetės“, bet ir duonos nenusipirktumėte.
10. Tie iš jūsų, kas naujojoje Tėvynėje nedirbate fabrike prie konvejerio arba fermoje prie bulvių rūšiavimo, pasakokite apie savo aukštas pareigas ofise, skieskite ir nestabdykite, vis tiek niekas nepatikrins. Lietuvoje visus labai nustebins, jei jūsų biure Anglijoje yra nemokamos kavos (mūsų laukiniame krašte apie tokį dalyką niekas net negirdėjo). Elkitės kūrybiškai: jei, pavyzdžiui, baigėte vienos dienos kursus apie tai, kaip suteikiama pirmoji pagalba, galite sakyti, kad esate medikas ir turite diplomą (po kursų juk davė kažkokį pažymėjimą). Jei jūsų įstaigoje buvo privalomi lygių teisių ir rasizmo prevencijos kursai (trukmė: dvi valandos), galite save laikyti „praėjusiais specialų psichologinį pasiruošimą“. Jei esate tarnautojas draudimo kompanijoje ir prieš trejus metus toji draudimo bendrovė turėjo reikalų su kokiu nors oligarchu, pavyzdžiui, Richardu Bransonu ar viena jo bendrovių, tai galite sakyti „dirbu su Bransonu“ ir visi galvos, kad jūs esate praktiškai jo šeimos draugas ir galite jam paskambinęs pasiskolinti jo jachtą savaitei. Jei kas nors suabejotų jūsų istorijomis, atlaidžiai šyptelkite: „suprantu, čia Lietuvoje tokius dalykus sunku net įsivaizduoti“. Nieko tokio: Lietuvoje juk daugelis tiki, kad „U2“ vokalistas Bono yra Utenos garbės pilietis ir didžiausias investuotojas, tai patikės ir jumis.
11. Nuėjus susitaisyti dantų Lietuvoje, teks elgtis kukliau: „o pas mus Anglijoje“ jūs ten negalėsite pasakyti, nes Anglijoje pas dantų gydytoją apskritai nesate buvę, nes valstybinis draudimas siūlo artimiausią priėmimą po ketverių metų, o privačiam jūs neturite pinigų. Todėl tyliai Raseiniuose susidėkite plombas (jūs sakote „bliombas“), susimokėkite ir tą temą pamirškite.
12. Kaimo parduotuvėje paklauskite, ar negalima pas juos susimokėti bitkoinais ar kita kriptovaliuta. Kai jums atsakys neigiamai, atsiduskite ir palinguokite galva: visgi kaimas, kaimas ta mūsų Lietuvėlė.
13. Jei atvykstate į Lietuvą iš Amerikos, būtinai atvežkite lauktuvių kramtomos gumos ir nemokamų rašiklių, kurių prisirenkate darbe ir moteliuose. Žinokite, Lietuvoje kramtomoji guma yra vis dar retenybė. Žinoma, negalima jūsų kaltinti, nes juk kai pas jus atvažiuoja giminės iš Lietuvos, jie vis dar veža šokoladinius saldainius ir šakočius, lyg jų kas norėtų.
14. Lietuvoje jums teks apsilankyti prekybos centruose ir maisto prekių parduotuvėse. Būtinai garsiai pasakykite, kad viskas labai brangu, be to, nustebkite, kad už parduotuvės maišelius reikia mokėti. Nesvarbu, kad jūsų naujojoje Tėvynėje irgi už juos reikia mokėti, bet tai netrukdys jums Lietuvoje pabambėti apie prekybininkų plėšikavimą. Jei pamatysite lentynoje kokį nors pažįstamą prekinį ženklą, bet kiek kitokioje pakuotėje, gailiai šyptelkite. Tie Lietuvos plūgai net nežino, ką jiems pardavinėja.
15. Kurį vakarą su giminėmis įsitaisykite pažiūrėti žinių per televiziją. Po kiekvieno reportažo apie skandalą, politikų nusišnekėjimą, sukčiavimą ar nesusipratimą, būtinai pakomentuokite, kad taip gali būti tik Lietuvoje, nes „pas mus Anglijoje“ toks asmuo būtų atleistas iš darbo ir pasodintas į kalėjimą, ir ne bet kaip, bet vienos valandos bėgyje, ir jo šeima ir vaikai būtų irgi nubausti baisiomis bausmėmis.
Kad ir ką darytumėt per šventes Lietuvoje, linkiu jums gerai atšvęsti. Nepamirškite: Lietuvoje vietiniai mėgsta pasipuošti, todėl, jei eisite į teatrą ar į koncertą, nepatingėkite persivilkti gražiausią sportinį kostiumą, galbūt net tą, kurį pernai pirkote išsimokėtinai ir už kurį ligi šiol mokate įmokas. Linksmo jums pasibuvimo!