aA
Viešojoje erdvėje kilo didžiulis skandalas, kai Neryje žvejojęs žvejas užfiksavo smulkių plastiko gabalėlių srautą. Netrukus jis išsiaiškino, kad šios atliekos išteka iš Vilniaus nuotekų valyklos vamzdžio. Tačiau panašu, kad kilęs skandalas – tik ledkalnio viršūnė. Kad iš „Vilniaus vandenų“ vamzdžio teka smulkintas plastikas, kartu su kolega išsiaiškinau dar 2018 metų balandį.

Todėl „Vilniaus vandenų” teiginiai, kad konkreti įmonė į nuotekų tinklus sumaltą plastiką leidžia maždaug mėnesį, mažų mažiausia laužti iš piršto.

Štai 2018 metų balandį Feisbuke ėmė plisti žvejų žinutės, kad į Nerį iš valyklos teka tarša. Nutarę nelaukti pirmadienio, kartu su kolega nuvykome į vietą. Iš anksto žinojome, kad aplinkosaugininkai ir „Vilniaus vandenys” greičiausiai bandys raminti, kad jokios taršos nėra ir kad į upę teką tinkamai išvalytos nuotekos. Taip aiškinama visuomet, kai visuomenei kyla bent menkiausių nuogąstavimų. Kaip tik dėl to nutarėme atlikti savo tyrimą.

Prie „Vilniaus vandenų” išleistuvo atvažiavome ne tuščiomis. Atsivežėme reikiamų priemonių, kad galėtume paimti vandens mėginius, kuriuos nutarėme nuvežti ištirti į nepriklausomą laboratoriją.

Atvykę užfiksavome labai nemalonų kvapą. Jo šaltinis – iš nuotekų valyklos ištekantis vanduo, kuris kėlė pasibjaurėjimą. Iš vienos pusės ištekantis darinys buvo tamsiai rudos spalvos, iš kitos – putojantis ir baltas su daugybe smulkinto plastiko gabaliukų.

Kilus naujam skandalui ir vėl „Vilniaus vandenų” atstovai aiškina, kad sutrikimų nuotekų valymo procese nėra. Sutrikimų nėra, bet smulkintas plastikas nesustabdomai teka į upę.
T. Janonis


Į upę patekusios baltos putos nesisklaidydamos tekėjo Nerimi keliasdešimt metrų. Žvelgiant į ištekantį vandenį nebuvo panašu, kad jis išvalytas taip, kad galėtų būti leidžiamas į Nerį. Tokios nuomonės laikėsi ir šalia Neries sutikti žvejai, kurių saulėtą dieną tikrai netrūko.

DELFI tyrimą galite rasti ČIA.

Svarbu paminėti, kad plastiko atliekos kelia didžiulę grėsmę upės ekosistemai. Tai medžiaga, kurios prisiriję žūsta gyvūnai. Į upę šiuolaikiniai valymo įrenginiai neturėtų paleidinėti plastiko.

Pamačius tokį nemalonų reginį, kilo klausimas, kodėl sąlyginai ne taip seniai įrengti nauji valymo įrenginiai teršia upę.

2012 metais tuometinis Vilniaus meras Artūras Zuokas ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas iškilmingai atidarė atnaujintus Vilniaus miesto nuotekų valymo įrenginius, kurie skelbė naują erą: nuotekos turėjo būti pradėtos valyti moderniai. Taip, kad neterštų gamtos, nekeltų pavojaus žmonėms ir aplinkai.

Naujieji įrenginiai pareikalavo didelių investicijų – 140 milijonų tuometinių litų. Šiam projektui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirta maždaug 94,5 mln. litų.

Tuometinis UAB „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Valentinas Miltienis tuomet tikino, kad tai vieni moderniausių valymo įrenginių pasaulyje. „Nei Baltijos šalyse, nei Rytų Europoje tokių dar nerastumėme. Džiugu, kad pagaliau galime lygiuotis su tokiomis šalimis kaip JAV, Australija, Norvegija ar Didžioji Britanija“, - kalbėjo tuometinis įmonės vadovas.

Vis dėlto, nors buvo padarytos milžiniškos investicijos, tačiau nuotekų valymo kokybė tikrai nedžiugina.

Tuo dabar jau įsitikino visi. Akivaizdu ir tai, kad taip išgirta valykla nesugeba sugaudyti smulkinto plastiko, panaudotų prezervatyvų ar įklotų – visas šis lobis teka į Nerį.

2018 metų balandžio 22 dieną paimtus Neries vandens mėginius ištyrėme nepriklausomoje laboratorijoje Vilniuje. Vienas mėginys paimtas prie nuotekų valyklos vamzdžio, kitas – toliau nuo jo. Gauti rezultatai skyrėsi kaip diena ir naktis.

Tomas Janonis. Štai kokias paslaptis slepia garsusis Vilniaus nuotekų valyklos vamzdis
© Stopkadras


Tyrimus atlikusios laboratorijos darbuotojas sakė, kad pirmajame mėginyje, kuris paimtas toliau nuo valyklos, ryškesnių nukrypimų nuo normos nerasta. Tačiau antrame mėginyje situacija visai kita. Anot jo, tai yra užterštas vanduo, kuris gali turėti neigiamos įtakos žuvims.

„Tyrimai rodo taršą. Gali būti ir nuotekų. Yra padidėjęs sulfatų ir amonio kiekis. Apskritai mėginys yra užterštas. Daug organikos. O kada daug organikos, „suėdamas“ visas deguonis ir azotas pereina į amonio formą. Ir visa kita rodo, kad šitas vanduo yra užterštas. Sulfatai bet kokiu atveju iš lietaus nepapuola. Kažkas patenka iš išorės. Aišku, kad čia patenka užterštas vanduo iš aplinkos. Tai yra faktas. Medžiagų kiekiai nėra normalūs. Nuotekos neturi kažkokio išskirtinio komponento, kurio negalėtų būti gamtoje, tačiau šiaip nuotekose visada yra padidėjęs organinių medžiagų kiekis, kurį rodo ChDS, taip paprastai nuotekose padaugėja sulfatų. Sulfatai paprastai yra iš skalbimo priemonių“, - aiškino specialistas.

Gautas tyrimų išvadas tuomet nusiuntėme ir „Vilniaus vandenims“. Tačiau įmonės atstovė Aušra Pocienė tuomet aiškino, kad jų nekomentuos, kol nesulauks Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento tyrimo išvadų.

Tačiau ji pabrėžė, kad nuotekų valykloje nebuvo įvykę jokių incidentų, dėl kurių į aplinką galėjo patekti nevalytos nuotekos. Esą galėjo ištekėti tik dumblas, kuris aplinkai jokios grėsmės nekelia.
„Vilniaus nuotekų valykloje nebuvo jokio technologinio sutrikimo ar avarijos. Galimai dalis bakterijų (aktyvus biologinis dumblas) po biologinio valymo nenusėdo antriniuose sėsdintuvuose ir pateko į išvalytą vandenį. (…) Šiuo metu nuotekų valymo technologinis procesas ir toliau stebimas, jokių sutrikimų ar nuokrypių nėra užfiksuota. Mechaninis ir biologinis nuotekų valymas vyksta įprastu režimu", - dėstė A. Pocienė.

Kilus naujam skandalui ir vėl „Vilniaus vandenų” atstovai aiškina, kad sutrikimų nuotekų valymo procese nėra. Sutrikimų nėra, bet smulkintas plastikas nesustabdomai teka į upę.

Aplinkos ministerijai paskelbus vandens tyrimų rezultatus tapo aišku, kad 2018 metais tarša tekėjo į Nerį. Taigi reali situacija skyrėsi nuo to, ką bandė aiškinti „Vilniaus vandenų“ darbuotojai.

„Balandžio 21 d. Vilniaus aplinkosaugininkai tyrė pranešimą dėl Neries upės teršimo buitinėmis nuotekomis. Inspektoriai užfiksavo, kaip iš UAB „Vilniaus vandenys“ Vilniaus miesto nuotekų valyklos valytų nuotekų išleistuvo į Neries upę teka, bendrovės darbuotojų teigimu, dumblas. Atlikti tyrimai patvirtino, kad upė buvo teršiama nuotekomis“, - tuomet buvo rašyta Aplinkos ministerijos pranešime.

Kilęs „Grigeo” skandalas atnešė bent kažkokios naudos: ilgai slėptos aplinkosaugos problemos iškilo aikštėn visu gražumu. Ir bandyti jas paneigti jau būtų mažų mažiausia nepadoru.

Tačiau 2018 metais viskas vyko priešingai. Savivaldybė netikėjo ne tik DELFI atlikto tyrimo rezultatais. Jos neįtikino ir aplinkosaugininkų padaryti vandens tyrimai.

Jei dabar „Vilniaus vandenų” administracija pripažįsta, kad iš įmonės vamzdžio į Nerį teka plastiko gabaliukai, tai prieš dvejus metus tai kategoriškai neigė. Jų pusėn stojo ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Iš anksto žinojome, kad aplinkosaugininkai ir „Vilniaus vandenys” greičiausiai bandys raminti, kad jokios taršos nėra ir kad į upę teką tinkamai išvalytos nuotekos. Taip aiškinama visuomet, kai visuomenei kyla bent menkiausių nuogąstavimų. Kaip tik dėl to nutarėme atlikti savo tyrimą.
T. Janonis


Tuometinis mero atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas įnirtingai aiškino kad jokio plastiko iš valyklos ištekančiame vandenyje tikrai nėra.

„Pirmiausia čia jokia tarša. Antra, tai nėra nevalytos nuotekos“, - feisbuke po DELFI žurnalistų įrašu rašė Vilniaus mero R. Šimašiaus atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas.

Publikavus DELFI tyrimą jis neslėpė savo pasipiktino, kreipėsi į redakcijos vadovybę ir dėstė, kad tekste viskas netikslu.

„Vilniaus vandenys“, kuriems ir priklauso Vilniaus nuotekų valykla, 2018 metų balandį kaip ir savivaldybė mane bandė įtikinti, kad į Nerį išteka ne nevalytos nuotekos, bet dumblas. Įmonės atstovai sakė, kad toks vanduo nekelia grėsmės nei gamtai, nei žmogui. Apie plastiką įmonė nenorėjo nieko girdėti.

O štai dabar reakcija jau kita. Nereikėjo daug laiko, kad būtų surasta įmonė, kuri į nuotekų tinklus leido plastiką. Viskas gerai, pokyčiai vyksta. Tik būtų gerai, kad „Vilniaus vandenys” ir Vilniaus miesto savivaldybė pripažintų: plastikas į Nerį teka tikrai ne mėnesį, kaip bandoma aiškinti dabar. Tai nebuvo vienkartinis reiškinys. Į upę plastikas buvo leidžiamas bent dvejus metus. O gal dar ir ilgiau. Ir upėje jo kiekiai tikrai didžiuliai.

Tačiau aplinkosaugininkai ir „Vilniaus vandenų” darbuotojai ilgus metus buvo akli. Jie nematė, kas išteka iš nuotekų vamzdžio ir praregėjo tik po „Grigeo” skandalo, kai ilgiau tylėti jau buvo neįmanoma.

Autorių galite rasti Feisbuke.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(147 žmonės įvertino)
4.7891

Top naujienos

Skaudi netektis: mirė poetas Kęstutis Navakas papildyta šalies vadovų komentarais (186)

Eidamas 56-uosius metus sekmadienį mirė poetas Kęstutis Navakas. Tai BNS patvirtino Lietuvos...

Nemokamų studijų vietų daugės penktadaliu, bet likusiesiems džiaugtis nėra ko (7)

Šiais metais studijos, palyginti su praėjusiaisiais, kainuos daugiau, tačiau daugės ir valstybės...

Operatorius beveik dvejus metus sąskaitas siuntė mirusiam žmogui (3)

„Turiu tokią keistą situaciją su „Tele2“ . Jie beveik dvejus metus siuntė sąskaitas už...

Taurė grįžta į Kauną: po pertraukos dominavęs „Žalgiris“ nukarūnavo „Rytą“ (445)

Antroje rungtynių pusėje aukštesnę pavarą įjungęs ir pergalingą spurtą surengęs Kauno...

Turtingųjų stovyklavimo ypatumai: palapinėse stovi plokščiaekraniai televizoriai, sofos ir net dušas (1)

„Ruoškis, važiuosim pirkti kupranugario“, – gaunu žinutę iš Mišelio, mano angliškai...

Galvoja – peršalimas, paaiškėja – tuberkuliozė: profesorius įvardijo pro akis praleidžiamus simptomus (66)

Per metus pasaulyje užregistruojama 10 milijonų lėtinės plaučių ligos atvejų. Tuberkuliozė...

Tyrimas baigtas: įvertinta gotikinę bažnyčią „papuošusi“ betono aikštė (151)

Unikalios, istorinės bažnyčios gaivinimas, ar valstybės saugomo paminklo kraštovaizdžio...

Lietuva neteko išskirtinės asmenybės, sako mirusio poeto Kęstučio Navako kolegos ir bičiuliai (7)

Lietuva neteko išskirtinės asmenybės, palikusios ryškų pėdsaką lietuvių literatūroje, sako...

Goda Alijeva įsiamžino fotosesijoje be drabužių: dainininkė didžiuojasi po nėštumo ir gimdymo pakitusiu kūnu (118)

Dainininkė Goda Alijeva pasidovanojo sau intymią fotosesiją. Moteris sako, kad viskas įvyko...

|Maža didelių žinių kaina