Per vieną dieną du incidentai: įsiutęs medžiotojas moteriai šautuvo buože kalė į galvą, o už keliasdešimt kilometrų medžiotojo šūvis kliudė kito medžiotojo galvą. Aišku viena – taip tęstis nebegali.
Pats laikas valstybei pasirūpinti, kad šautuvai iš tokių ir panašių į juos veikėjų kuo greičiau būtų atimti.
Kad ne visi medžiotojai elgiasi pavyzdingai – vieša paslaptis. DELFI portale tokių istorijų galima surasti tikrai ne vieną ir net ne dešimt. Tačiau šio savaitgalio Žemaitijos medžiotojų žygdarbiai vainikavo viską, kas vyko iki šiol.
Štai į Raseinių rajone, Navininkų kaime, esančią sodybą atvykusi Regina Šileikienė susidūrimo su medžiotoju turbūt niekada nepamirš. Moteris savo feisbuke paskelbė, kad į jos valdas užklydęs medžiotojas Romas Muras esą smogė medžioklinio šautuvo buože jai į galvą.
Moteriai neliko nieko kito, kaip tik vykti į ligoninę. Kodėl kilo šis konfliktas? Kaip feisbuke rašė pati Regina, jai nepatiko, kad šautuvu nešinas medžiotojas užklydo į jos sodybos kiemą. Pamačiusi nekviestą svečią, ji paklausė, ką šis veikia jos kieme ir paprašė palikti teritoriją. O šis klausimas, jos nuomone, ir įsiutino medžiotoją.
Tada ir prasidėjo tikrasis šou. Įširdęs medžiotojas, kaip rašome feisbuke, moterį pasiuntė na****. Lyg to būtų maža, kaip rašyta žiniasklaidoje, vyras ėmė rėkti: „Kur norėsiu, ten vaikščiosiu, kur norėsiu, ten medžiosiu“.
Kai Regina įspėjo, kad ketina kviesti policiją, medžiotojas, kaip ji pati rašė savo feisbuke, esą ėmė grasinti, kad užmuš, nušaus, telefoną nuspyrė į balą. Ir galiausiai pačiai moteriai šautuvo buože esą trenkė į galvą.
Dėl šio įvykio policija pradėjo tyrimą, o ilgai tylėjęs medžiotojas galiausiai prabilo ir pareiškė (nepatikėsite!), kad pati moteris išprovokavo konfliktą. Neva ji buvusi labai arši ir pikta. Tokia pikta, kad vyras vos galėjęs nuo jos apsiginti. Tikite? Aš ne.
Kad ir kaip medžiotojas stengėsi išbalinti savus marškinius, 15min kalbintas Betygalos seniūnaitis Rolandas Aksamitauskas nepatikėjo R. Muro nuoširdumu. Ir gerų žodžių apie šį medžiotoją pasakyti negalėjo. Anot jo, užkietėjęs medžiotojas garsėja nevaldomu karštakošišku charakteriu.
Lyg tokios nevykusios medžioklės būtų maža, tą patį šeštadienį ne ką geresnė situacija susiklostė ir Telšių rajono Jucių kaimo miške. Kaip skelbta žiniasklaidoje, medžiotojas šovė į stirnos jauniklį, bet pataikė kitam medžiotojui į galvą. Sužeistas vyras nugabentas į ligoninę ir suteikus pagalbą jis išleistas į namus. Laime, trauma nebuvo sunki. Tačiau medžiotoją iki mirties skyrė vos vienas žingsnis.
Šie du šiurpūs įvykiai parodo, kad medžiotojai miške elgiasi taip, kaip išmano. Tikrai nėra normalu, kai šaudo vienas į kitą ar kai eidami per kaimus sodiečių galvas knežina šautuvų buožėmis. Medžiotojai labai pyksta, kai žiniasklaidoje pasirodo tokios naujienos. Esą žurnalistai menkina jų autoritetą ir juodina gerą medžiotojų vardą.
Bet, gerbiamieji, kas kaltas, kad tokios situacijos iš viso susiklosto? Ar ne jūs patys turėtumėte užtikrinti, kad aprašytų incidentų iš viso nebūtų?
Juk būtent tokie įvykiai ir parodo medžiotojų mentalitetą ir atskleidžia tikrąjį jų veidą. Tiesa, ne visų. Žinau, kad yra tikrų medžiotojų, kurie niekada sau neleistų panašiai pasielgti, kurie pasmerks susikompromitavusius kolegas. Tačiau, kaip sakoma, šaukštas deguto statinę medaus sugadina. Kaip tik todėl tokių sugedusių medžiotojų turėtų nelikti.
Medžiotojai mane prakeiks, bet tiek jau to – pats metas aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui imti ir iš esmės peržiūrėti medžioklės reikalus. Visų pirma, turi būti atnaujinta medžiotojų testavimo sistema, kad teisę miške nešioti ginklą turėtų tik adekvatūs ir psichiškai stabilūs žmonės. Psichinės sveikatos patikrinimui turėtų būti įpūsta naujos gyvybės. Kilus bent menkiausiam įtarimui, kad medžiotojas agresyvus – apie medžioklę negali būti nė kalbos.
Taip, suprantu, kad medžiotojas savo kelyje gali sutikti priešiškai nusiteikusių žmonių, tačiau jis turi būti gerokai protingesnis ir sugebėti išvengti konflikto. Kad ir kokia pikta būtų buvusi sodietė Regina, tai nepateisina medžiotojo sprendimo vožti šautuvo buože jai į galvą. Toks žmogus iš viso negalėjo tapti medžiotoju.
Kad medžiotojų testavimo sistema šlubuoja, patvirtina ir patys ją praėję medžiotojai. Esą „medžioklės mokytojai“ netgi dalijasi patirtimi, kaip pažeidinėti medžioklės taisykles taip, kad neliktum nubaustas. Tai ko verta tokia sistema?
Ją reikia keisti ir ruošti medžiotojus taip, kad, visų pirma, jie būtų etiški, gerai žinotų savo pareigas ir svarbiausia, kad šautuvai pakliūtų į tas rankas, kurios tikrai žinotų, kaip su jais elgtis.
O kai sovietmetį menanti medžiotojų ruošimo sistema bus pakeista, iš naujo ją turi pereiti ir senieji medžiotojai. Iš pastarųjų įvykių matome, kad tikrai to reikia. Verkiant reikia.
Ir visai nesvarbu, kad tai išgirdę medžiotojai spjaudysis ugnimi. Tai nė kiek neturėtų rūpėti. Svarbiausia jų pačių ir „eilinių“ žmonių saugumas, kurio dabar tikrai labai trūksta. To saugumo atsirastų kur kas daugiau, jei visi pereitų naują testavimo sistemą. Tokiu būdu atsisijotų pelai nuo grūdų: medžiotojų gretos žymiai praretėtų ir miškuose taptų kur kas saugiau.
Tačiau nereikia pamiršti, kokia stipri Seimo medžiotojų frakcija, kurios idėjinio vado aureole, nors ir nėra Seimo narys, vis tiek puikuojasi Bronius Bradauskas. Ta frakcija kovos kruviną karą, kad tik „nenukentėtų“ medžiotojai. Medžiotojų frakcija yra prieš valstiečio Kęstučio Mažeikos pasiūlymą kelti mokesčius medžiotojams. K. Mažeika sako, kad sporto klubo metinis abonementas kainuoja daugiau nei medžiotojams metinė medžioklė. Ar tai normalu? Ne? Ar mokestis bus pakeltas? Greičiausiai, kad ne? Už tai padėkokime B. Bradausko įkvėptiems Seimo medžiotojams.
Net neabejoju, kad ta stipriausia iš visų Seimo frakcijų būtų taip pat ir prieš naujos testavimo sistemos sukūrimą. Ir čia jau turėtų pasireikšti ministro K. Navicko sugebėjimai. Dabar nuo jo priklauso, ar saugiau jausimės miškuose, ar pamačius medžiotoją su šautuvu neteks bėgti slėptis. Kad bus sunku – faktas, bet faktas ir tai, kad tokių medžiotojų mums nereikia. Medžiotojų reikia, bet ne tokių.